Aortos aneurizma
Aortos aneurizma - tai pavojingas didžiausios organizmo kraujagyslės, aortos, išsiplėtimas, kai jos sienelė susilpnėja ir išsipučia. Ilgą laiką ji gali nesukelti jokių simptomų, tačiau didėjant aneurizmai didėja plyšimo arba aortos atsisluoksniavimo rizika. Laiku nustatyta Aortos aneurizma dažnai gali būti saugiai stebima arba gydoma, todėl svarbiausia - žinoti rizikos veiksnius ir nepraleisti įspėjamųjų požymių.
Aortos aneurizma - tai nenormalus aortos spindžio išsiplėtimas, dažniausiai apibrėžiamas kaip aortos skersmens padidėjimas daugiau kaip 50 procentų, palyginti su įprastu dydžiu toje vietoje. Aorta prasideda širdyje, kyla krūtinės ląstoje, sudaro lanką, leidžiasi per krūtinę ir pilvą, o vėliau šakojasi į klubines arterijas. Todėl Aortos aneurizma gali būti krūtininė, pilvinė arba apimti kelias aortos dalis.
Aneurizma susidaro tada, kai aortos sienelė praranda tvirtumą ir elastingumą. Kraujospūdžio jėga nuolat spaudžia susilpnėjusią vietą, todėl ji pamažu plečiasi. Kuo didesnė Aortos aneurizma, tuo didesnė tikimybė, kad sienelė gali plyšti. Plyšimas sukelia vidinį kraujavimą ir yra gyvybei pavojinga būklė.
Svarbu atskirti Aortos aneurizmą nuo aortos disekacijos. Disekacija reiškia, kad vidinis aortos sienelės sluoksnis įplyšta ir kraujas pradeda skverbtis tarp sienelės sluoksnių. Abi būklės gali būti susijusios ir abi reikalauja skubaus dėmesio, jei atsiranda stiprus staigus skausmas ar šoko požymiai.
Pilvinė Aortos aneurizma dažniausiai nustatoma vyresniems žmonėms, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems vyrams. Krūtininė Aortos aneurizma dažniau siejama su paveldimomis jungiamojo audinio ligomis, aortos vožtuvo ypatumais, ilgalaikiu aukštu kraujospūdžiu ir šeimine rizika.
- Aortos aneurizma neretai nustatoma atsitiktinai atliekant pilvo echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją dėl kitos priežasties.
- Žmogus gali jaustis visiškai gerai net ir tada, kai aneurizma jau yra reikšmingo dydžio.
- Dėl besimptomės eigos ypač svarbios patikros rizikos grupėse, pavyzdžiui, vyresniems buvusiems ar esamiems rūkaliams.
- Nuolatinis arba protarpinis maudžiantis pilvo, juosmens ar nugaros skausmas.
- Pulsuojantis darinys arba pulsavimo pojūtis pilve, ypač gulint ant nugaros.
- Sotumo, spaudimo ar diskomforto pojūtis pilvo srityje.
- Skausmas, plintantis į kirkšnį, sėdmenis ar kojas, jei aneurizma spaudžia aplinkinius audinius.
- Krūtinės, viršutinės nugaros ar tarpumentės skausmas.
- Dusulys, kosulys arba švokštimas, jei išsiplėtusi aorta spaudžia kvėpavimo takus.
- Užkimimas dėl pasikartojančio gerklų nervo spaudimo.
- Rijimo pasunkėjimas, jei aneurizma spaudžia stemplę.
- Širdies plakimo pojūtis, nuovargis ar dusulys krūvio metu, ypač jei kartu yra aortos vožtuvo nesandarumas.
- Staigus, labai stiprus, plėšiantis arba draskantis krūtinės, nugaros, pilvo ar juosmens skausmas.
- Silpnumas, alpimas, šaltas prakaitas, blyškumas.
- Staigus dusulys, sąmonės sutrikimas, labai žemas kraujospūdis.
- Vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar kiti insultą primenantys simptomai.
- Staigus kojų skausmas, tirpimas, šalimas ar pulso išnykimas.
Aortos aneurizma dažniausiai formuojasi ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių derinio. Pagrindinis mechanizmas - aortos sienelės silpnėjimas, kurį gali skatinti aterosklerozė, ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis, uždegimas, genetiniai ypatumai ar mechaninis krūvis.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• Amžius. Rizika didėja vyresniame amžiuje, ypač po 65 metų.
• Rūkymas. Tai vienas stipriausių pilvinės Aortos aneurizmos rizikos veiksnių. Rizika išlieka padidėjusi net metus rūkyti, tačiau laikui bėgant mažėja.
• Padidėjęs kraujospūdis. Aukštas spaudimas nuolat apkrauna aortos sienelę ir skatina jos plėtimąsi.
• Aterosklerozė. Cholesterolio sankaupos ir kraujagyslių sienelės pažeidimas mažina arterijų elastingumą.
• Vyriška lytis. Pilvinė Aortos aneurizma vyrams pasitaiko dažniau, nors moterims plyšimo rizika gali būti didesnė esant mažesniam skersmeniui.
• Šeiminė anamnezė. Jei artimi giminaičiai turėjo Aortos aneurizmą ar aortos disekaciją, rizika padidėja.
• Paveldimos jungiamojo audinio ligos. Marfano sindromas, Loeyso-Dietzo sindromas, Ehlerso-Danloso sindromas gali lemti aortos sienelės silpnumą.
• Dviburis aortos vožtuvas. Ši įgimta būklė gali būti susijusi su kylančiosios aortos išsiplėtimu.
• Uždegiminės ir infekcinės ligos. Rečiau Aortos aneurizma gali išsivystyti dėl vaskulitų, sifilio, bakterinės infekcijos ar grybelinės infekcijos.
• Trauma. Stiprus krūtinės ar pilvo sužalojimas gali pažeisti aortą.
Gyvensenos veiksniai taip pat svarbūs. Nekontroliuojamas kraujospūdis, didelis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir rūkymas didina bendrą kraujagyslių pažeidimo riziką.
Aortos aneurizma nustatoma įvertinus žmogaus rizikos veiksnius, simptomus, gydytojo apžiūros duomenis ir vaizdinius tyrimus. Vien tik kraujo tyrimai aneurizmos nepatvirtina, tačiau jie padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, inkstų funkciją, uždegimo požymius ir pasirengimą kontrastiniams tyrimams ar operacijai.
Dažniausiai taikomi tyrimai:
• Pilvo echoskopija. Tai paprastas, neinvazinis ir dažnai pirmo pasirinkimo tyrimas pilvinei Aortos aneurizmai nustatyti bei jos dydžiui stebėti.
• Kompiuterinės tomografijos angiografija. Šis tyrimas tiksliai parodo aneurizmos vietą, skersmenį, ilgį, ryšį su šakomis ir galimus plyšimo ar disekacijos požymius. Jis labai svarbus planuojant operaciją ar endovaskulinį gydymą.
• Magnetinio rezonanso angiografija. Gali būti naudojama, kai reikia detalaus vaizdo be jonizuojančios spinduliuotės arba kai kai kuriais atvejais siekiama išvengti jodo kontrasto.
• Echokardiografija. Širdies echoskopija padeda įvertinti aortos šaknį, kylančiąją aortą, aortos vožtuvą ir širdies funkciją.
• Krūtinės ląstos rentgenograma. Ji gali parodyti išsiplėtusį tarpuplautį ar aortos kontūro pakitimus, tačiau nėra pakankama galutinei diagnozei.
• Genetinė konsultacija ir genetiniai tyrimai. Jie svarstomi, jei Aortos aneurizma nustatoma jauname amžiuje, yra šeiminė istorija arba įtariama paveldima jungiamojo audinio liga.
Nustačius Aortos aneurizmą, labai svarbu tiksliai užfiksuoti jos skersmenį ir augimo greitį. Mažesnės aneurizmos paprastai stebimos periodiškai, o tyrimų dažnis priklauso nuo dydžio, vietos ir rizikos veiksnių. Sparčiai didėjanti Aortos aneurizma kelia didesnį pavojų net tada, kai absoliutus dydis dar nėra labai didelis.
Aortos aneurizmos gydymas priklauso nuo jos vietos, dydžio, augimo greičio, simptomų, žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės ir plyšimo rizikos. Ne kiekvienai aneurizmai reikia skubios operacijos. Kai kurios saugiai stebimos daugelį metų, jei jos mažos ir neauga.
Stebėjimas taikomas, kai Aortos aneurizma yra nedidelė ir nesukelia simptomų. Tokiu atveju gydytojas paskiria reguliarius vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, echoskopiją, kompiuterinės tomografijos angiografiją ar magnetinio rezonanso angiografiją. Stebėjimo tikslas - laiku pastebėti augimą ir suplanuoti gydymą dar prieš atsirandant pavojui.
Medikamentinis gydymas padeda mažinti aortos sienelei tenkantį krūvį ir širdies bei kraujagyslių riziką. Gali būti skiriami:
• vaistai kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai arba kiti antihipertenziniai vaistai;
• cholesterolį mažinantys vaistai, dažniausiai statinai, jei yra aterosklerozės ar padidėjusio cholesterolio rizika;
• trombocitų funkciją veikiantys vaistai kai kuriems pacientams, jei yra aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga;
• skausmo ir kitų simptomų kontrolė pagal individualią situaciją.
Gyvensenos pokyčiai yra gydymo dalis, o ne priedas. Rekomenduojama visiškai mesti rūkyti, nuosekliai kontroliuoti kraujospūdį, palaikyti sveiką kūno svorį, rinktis širdžiai palankią mitybą, reguliariai judėti pagal gydytojo leidžiamą krūvį. Dažniausiai patariama vengti labai sunkių svorių kilnojimo ir staigaus įsitempimo, nes tai gali smarkiai pakelti kraujospūdį.
Chirurginis arba endovaskulinis gydymas svarstomas, kai Aortos aneurizma pasiekia tam tikrą dydį, greitai didėja, sukelia simptomus arba turi didelę plyšimo riziką. Gydymo būdai:
• Atvira operacija. Pažeista aortos dalis pakeičiama sintetiniu kraujagyslės protezu. Tai didesnė operacija, tačiau kai kuriais atvejais ji yra patikimiausias sprendimas.
• Endovaskulinis gydymas. Per kirkšnies arterijas įvedamas stentgraftas, kuris iš vidaus sutvirtina aortą ir nukreipia kraujo tėkmę taip, kad aneurizmos sienelė nebebūtų tiesiogiai spaudžiama. Pilvinei aneurizmai šis metodas vadinamas endovaskuliniu pilvinės aortos protezavimu, o krūtininei - endovaskuliniu krūtininės aortos protezavimu.
Po gydymo būtina ilgalaikė priežiūra. Net ir sėkmingai atlikus operaciją ar įdėjus stentgraftą, reikia periodinių tyrimų, kraujospūdžio kontrolės ir rizikos veiksnių valdymo.
Į gydytoją verta kreiptis planine tvarka, jei turite Aortos aneurizmos rizikos veiksnių: esate vyresnio amžiaus, rūkote ar anksčiau rūkėte, turite aukštą kraujospūdį, aterosklerozę, dviburį aortos vožtuvą, paveldimą jungiamojo audinio ligą arba artimų giminaičių, kuriems buvo Aortos aneurizma ar aortos disekacija. Gydytojas įvertins, ar reikalinga patikra ir kokį tyrimą geriausia atlikti.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei atsiranda:
• staigus, labai stiprus krūtinės, nugaros, pilvo ar juosmens skausmas;
• skausmas, apibūdinamas kaip plėšiantis, draskantis ar migruojantis;
• alpimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, blyškumas;
• dusulys, sąmonės sutrikimas, staigus kraujospūdžio kritimas;
• staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar regos sutrikimas;
• staigus kojų skausmas, tirpimas, šalimas ar negalėjimas pajudinti kojos.
Jei Aortos aneurizma jau diagnozuota, nedelskite kreiptis į gydytoją, jei atsirado naujas skausmas, pasikeitė įprasti pojūčiai, padidėjo kraujospūdis ar praleidote kontrolinį tyrimą. Geriau pasitikrinti per anksti, negu praleisti laiką, kai dar galima užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
