Krūtinės aortos MR angiografija

Krūtinės aortos MR angiografija (MRA) - neinvazinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis įvertinti krūtinės ląstos aortos anatomiją, kraujotaką ir galimus patologinius pakitimus, nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės. Tyrimas pagrįstas magnetinio rezonanso tomografijos principu ir kontrastinės medžiagos naudojimu.

Tyrimo esmė
  • Krūtinės aortos MR angiografija - tai magnetinio rezonanso angiografijos atmaina, specialiai skirta krūtinės ląstos aortos daliai (kylančiajai, lankui, besileidžiančiajai) vizualizuoti.
  • Naudojant kontrastinę medžiagą (gadolinio junginius) gaunami itin detalūs kraujagyslės spindžio, sienelės ir aplinkinių struktūrų vaizdai.
  • Skirtingai nuo KT angiografijos, MR angiografija nenaudoja rentgeno spindulių, todėl yra saugesnė pacientams, kuriems reikalingi pakartotiniai tyrimai.
Klinikinė reikšmė
  • Leidžia nustatyti aortos išsiplėtimą (aneurizmas), susiaurėjimus (koarktacijas), aortos sienelės atsisluoksniavimą (disekacijas) bei uždegiminius pokyčius.
  • Padeda planuoti chirurginį ar endovaskulinį gydymą, vertinant aortos matmenis, morfologiją ir santykį su gretimomis kraujagyslėmis.
  • Neretai atliekama kaip stebėsenos tyrimas pacientams, sergantiems jungiamojo audinio ligomis (pvz., Marfano sindromu).
Privalumai
  • Puikus minkštųjų audinių kontrastingumas be radiacinės apkrovos.
  • Galimybė gauti tiek anatominius (3D), tiek funkcinius (kraujo tėkmės greičio) duomenis.
  • Kontrastinė medžiaga retai sukelia alergines reakcijas; jos nefrotoksiškumas mažesnis nei jodo turinčių kontrastų.
Pasiruošimas
  • Prieš tyrimą būtina pašalinti visus metalinius daiktus (papuošalus, akinius, drabužius su metalinėmis detalėmis).
  • Pacientas turi informuoti gydytoją apie implantuotus prietaisus (širdies stimuliatorius, klausos aparatus, stentus, sąnarių protezus).
  • Nėštumo atveju būtinas gydytojo radiologo vertinimas, nors MR laikomas saugiu antrame ir trečiame trimestrais.
Procedūra
  • Pacientas guldomas ant specialaus MR stalo, fiksuojama krūtinės sritis ritėmis, gerinančiomis vaizdo kokybę.
  • Prieš tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga (gadolinis).
  • Skeneris atlieka keletą sekų (natūralios kraujotakos, kontrastinės fazės, 3D rekonstrukcijos); visa procedūra trunka 30-60 minučių.
  • Tyrimo metu pacientas turi išlikti nejudantis ir vykdyti kvėpavimo sulaikymo komandas.
Po tyrimo
  • Nėra specialaus atsigavimo laikotarpio; pacientas gali grįžti prie įprastos veiklos.
  • Kontrastinė medžiaga dažniausiai pasišalina per inkstus; rekomenduojama gerti daugiau skysčių.
  • Radiolologas išanalizuoja gautus vaizdus ir parengia išvadą, kuri perduodama gydytojui specialistui.
Aortos aneurizma
  • Aortos skersmens padidėjimas (>40 mm kylančiojoje dalyje, >30 mm besileidžiančiojoje) gali būti besimptomis, tačiau didina plyšimo riziką.
  • MR angiografija tiksliai parodo aneurizmos dydį, formą (fusiforminė, sakulinė), sienelės storį ir intraluminalinį trombozės laipsnį.
  • Nustatoma aneurizmos lokalizacija (aortos šaknis, kylančioji aorta, aortos lankas ar besileidžiančioji aorta).
Aortos disekacija
  • Vaizduose matomas intimos atplėšimas, suformuojantis netikrąjį spindį; kontrastinė medžiaga dažnai kaupiasi abiejuose spindžiuose.
  • MR angiografija gali atskleisti disekacijos tipą (A ar B pagal Stanford klasifikaciją), plitimo mastą ir galimas komplikacijas (hemoperikardas, organų išemija).
  • Disekacijos požymiai: intimos atvartas, dvigubo spindžio fenotipas, netolygus sienelės sustorėjimas.
Aortos koarktacija
  • Susiaurėjimas (dažniausiai besileidžiančiosios aortos pradžioje, šalia arterinio latako) su postenoidine dilatacija.
  • MR angiografija leidžia įvertinti susiaurėjimo ilgį, liekamojo spindžio skersmenį, kolateralinę kraujotaką (plečiasi tarpsšonkaulinės arterijos).
  • Koarktacijos hemodinaminę reikšmę galima papildomai įvertinti su fazinio kontrasto MR sekos pagalba.
Uždegiminiai ir kiti pakitimai
  • Aortitas (aortos sienelės uždegimas) - sienelės sustorėjimas, kontrasto kaupimasis sienelėje, periaortinis infiltratas.
  • Aortos sienelės trombozė, aterosklerotiniai pokyčiai su kalcifikatais gali būti matomi netiesiogiai per sienelės nelygumus.
  • Pseudoaneurizmos - lokalus sienelės išsikišimas, dažniausiai po traumos ar infekcijos.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariama krūtinės aortos aneurizma (pagal rizikos veiksnius, šeiminę anamnezę, atsitiktinį radinį rentgenogramoje ar echokardiogramoje)
  • Ūminis aortos sindromas (disekacija, intramuralinė hematoma, aortos plyšimas) - krūtinės skausmas, spinduliuojantis į nugarą, kartu su kraujospūdžio asimetrija
  • Aortos koarktacijos diagnostika ir stebėsena po gydymo (balioninės angioplastikos ar stentavimo)
  • Įgimtos aortos anomalijos (dviguba aortos lankas, dešininė aorta) įtariant kvėpavimo ar rijimo sutrikimus
  • Aortos uždegiminės ligos (aortitas sergant Takayasu arteritu, sifiliu ar reumatoidinėmis ligomis)
Specialistai, skiriantys tyrimą
  • Kardiologas - esant klinikiniams aneurizmos, disekacijos ar aortos vožtuvo patologijos požymiams.
  • Kardiochirurgas - prieš planinę aortos rekonstrukcinę operaciją ir pooperaciniam stebėjimui.
  • Radiologas - atlikus kitus tyrimus (echokardiografiją, KT), kai reikalingas tikslesnis minkštųjų audinių įvertinimas ir išvengiama jonizuojančiosios spinduliuotės.
  • Vidaus ligų gydytojas - esant sisteminiams uždegiminiams susirgimams ar šeiminei aortos patologijai.

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!