Krūtinės aortos MR angiografija
Krūtinės aortos MR angiografija (MRA) - neinvazinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis įvertinti krūtinės ląstos aortos anatomiją, kraujotaką ir galimus patologinius pakitimus, nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės. Tyrimas pagrįstas magnetinio rezonanso tomografijos principu ir kontrastinės medžiagos naudojimu.
Tyrimo esmė
- Krūtinės aortos MR angiografija - tai magnetinio rezonanso angiografijos atmaina, specialiai skirta krūtinės ląstos aortos daliai (kylančiajai, lankui, besileidžiančiajai) vizualizuoti.
- Naudojant kontrastinę medžiagą (gadolinio junginius) gaunami itin detalūs kraujagyslės spindžio, sienelės ir aplinkinių struktūrų vaizdai.
- Skirtingai nuo KT angiografijos, MR angiografija nenaudoja rentgeno spindulių, todėl yra saugesnė pacientams, kuriems reikalingi pakartotiniai tyrimai.
Klinikinė reikšmė
- Leidžia nustatyti aortos išsiplėtimą (aneurizmas), susiaurėjimus (koarktacijas), aortos sienelės atsisluoksniavimą (disekacijas) bei uždegiminius pokyčius.
- Padeda planuoti chirurginį ar endovaskulinį gydymą, vertinant aortos matmenis, morfologiją ir santykį su gretimomis kraujagyslėmis.
- Neretai atliekama kaip stebėsenos tyrimas pacientams, sergantiems jungiamojo audinio ligomis (pvz., Marfano sindromu).
Privalumai
- Puikus minkštųjų audinių kontrastingumas be radiacinės apkrovos.
- Galimybė gauti tiek anatominius (3D), tiek funkcinius (kraujo tėkmės greičio) duomenis.
- Kontrastinė medžiaga retai sukelia alergines reakcijas; jos nefrotoksiškumas mažesnis nei jodo turinčių kontrastų.
Pasiruošimas
- Prieš tyrimą būtina pašalinti visus metalinius daiktus (papuošalus, akinius, drabužius su metalinėmis detalėmis).
- Pacientas turi informuoti gydytoją apie implantuotus prietaisus (širdies stimuliatorius, klausos aparatus, stentus, sąnarių protezus).
- Nėštumo atveju būtinas gydytojo radiologo vertinimas, nors MR laikomas saugiu antrame ir trečiame trimestrais.
Procedūra
- Pacientas guldomas ant specialaus MR stalo, fiksuojama krūtinės sritis ritėmis, gerinančiomis vaizdo kokybę.
- Prieš tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga (gadolinis).
- Skeneris atlieka keletą sekų (natūralios kraujotakos, kontrastinės fazės, 3D rekonstrukcijos); visa procedūra trunka 30-60 minučių.
- Tyrimo metu pacientas turi išlikti nejudantis ir vykdyti kvėpavimo sulaikymo komandas.
Po tyrimo
- Nėra specialaus atsigavimo laikotarpio; pacientas gali grįžti prie įprastos veiklos.
- Kontrastinė medžiaga dažniausiai pasišalina per inkstus; rekomenduojama gerti daugiau skysčių.
- Radiolologas išanalizuoja gautus vaizdus ir parengia išvadą, kuri perduodama gydytojui specialistui.
Aortos aneurizma
- Aortos skersmens padidėjimas (>40 mm kylančiojoje dalyje, >30 mm besileidžiančiojoje) gali būti besimptomis, tačiau didina plyšimo riziką.
- MR angiografija tiksliai parodo aneurizmos dydį, formą (fusiforminė, sakulinė), sienelės storį ir intraluminalinį trombozės laipsnį.
- Nustatoma aneurizmos lokalizacija (aortos šaknis, kylančioji aorta, aortos lankas ar besileidžiančioji aorta).
Aortos disekacija
- Vaizduose matomas intimos atplėšimas, suformuojantis netikrąjį spindį; kontrastinė medžiaga dažnai kaupiasi abiejuose spindžiuose.
- MR angiografija gali atskleisti disekacijos tipą (A ar B pagal Stanford klasifikaciją), plitimo mastą ir galimas komplikacijas (hemoperikardas, organų išemija).
- Disekacijos požymiai: intimos atvartas, dvigubo spindžio fenotipas, netolygus sienelės sustorėjimas.
Aortos koarktacija
- Susiaurėjimas (dažniausiai besileidžiančiosios aortos pradžioje, šalia arterinio latako) su postenoidine dilatacija.
- MR angiografija leidžia įvertinti susiaurėjimo ilgį, liekamojo spindžio skersmenį, kolateralinę kraujotaką (plečiasi tarpsšonkaulinės arterijos).
- Koarktacijos hemodinaminę reikšmę galima papildomai įvertinti su fazinio kontrasto MR sekos pagalba.
Uždegiminiai ir kiti pakitimai
- Aortitas (aortos sienelės uždegimas) - sienelės sustorėjimas, kontrasto kaupimasis sienelėje, periaortinis infiltratas.
- Aortos sienelės trombozė, aterosklerotiniai pokyčiai su kalcifikatais gali būti matomi netiesiogiai per sienelės nelygumus.
- Pseudoaneurizmos - lokalus sienelės išsikišimas, dažniausiai po traumos ar infekcijos.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariama krūtinės aortos aneurizma (pagal rizikos veiksnius, šeiminę anamnezę, atsitiktinį radinį rentgenogramoje ar echokardiogramoje)
- Ūminis aortos sindromas (disekacija, intramuralinė hematoma, aortos plyšimas) - krūtinės skausmas, spinduliuojantis į nugarą, kartu su kraujospūdžio asimetrija
- Aortos koarktacijos diagnostika ir stebėsena po gydymo (balioninės angioplastikos ar stentavimo)
- Įgimtos aortos anomalijos (dviguba aortos lankas, dešininė aorta) įtariant kvėpavimo ar rijimo sutrikimus
- Aortos uždegiminės ligos (aortitas sergant Takayasu arteritu, sifiliu ar reumatoidinėmis ligomis)
Specialistai, skiriantys tyrimą
- Kardiologas - esant klinikiniams aneurizmos, disekacijos ar aortos vožtuvo patologijos požymiams.
- Kardiochirurgas - prieš planinę aortos rekonstrukcinę operaciją ir pooperaciniam stebėjimui.
- Radiologas - atlikus kitus tyrimus (echokardiografiją, KT), kai reikalingas tikslesnis minkštųjų audinių įvertinimas ir išvengiama jonizuojančiosios spinduliuotės.
- Vidaus ligų gydytojas - esant sisteminiams uždegiminiams susirgimams ar šeiminei aortos patologijai.
