Krūtinės aortos MR angiografija

Krūtinės aortos MR angiografija (MRA) - neinvazinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis įvertinti krūtinės ląstos aortos anatomiją, kraujotaką ir galimus patologinius pakitimus, nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės. Tyrimas pagrįstas magnetinio rezonanso tomografijos principu ir kontrastinės medžiagos naudojimu.

Tyrimo esmė
  • Krūtinės aortos MR angiografija - tai magnetinio rezonanso angiografijos atmaina, specialiai skirta krūtinės ląstos aortos daliai (kylančiajai, lankui, besileidžiančiajai) vizualizuoti.
  • Naudojant kontrastinę medžiagą (gadolinio junginius) gaunami itin detalūs kraujagyslės spindžio, sienelės ir aplinkinių struktūrų vaizdai.
  • Skirtingai nuo KT angiografijos, MR angiografija nenaudoja rentgeno spindulių, todėl yra saugesnė pacientams, kuriems reikalingi pakartotiniai tyrimai.
Klinikinė reikšmė
  • Leidžia nustatyti aortos išsiplėtimą (aneurizmas), susiaurėjimus (koarktacijas), aortos sienelės atsisluoksniavimą (disekacijas) bei uždegiminius pokyčius.
  • Padeda planuoti chirurginį ar endovaskulinį gydymą, vertinant aortos matmenis, morfologiją ir santykį su gretimomis kraujagyslėmis.
  • Neretai atliekama kaip stebėsenos tyrimas pacientams, sergantiems jungiamojo audinio ligomis (pvz., Marfano sindromu).
Privalumai
  • Puikus minkštųjų audinių kontrastingumas be radiacinės apkrovos.
  • Galimybė gauti tiek anatominius (3D), tiek funkcinius (kraujo tėkmės greičio) duomenis.
  • Kontrastinė medžiaga retai sukelia alergines reakcijas; jos nefrotoksiškumas mažesnis nei jodo turinčių kontrastų.
Pasiruošimas
  • Prieš tyrimą būtina pašalinti visus metalinius daiktus (papuošalus, akinius, drabužius su metalinėmis detalėmis).
  • Pacientas turi informuoti gydytoją apie implantuotus prietaisus (širdies stimuliatorius, klausos aparatus, stentus, sąnarių protezus).
  • Nėštumo atveju būtinas gydytojo radiologo vertinimas, nors MR laikomas saugiu antrame ir trečiame trimestrais.
Procedūra
  • Pacientas guldomas ant specialaus MR stalo, fiksuojama krūtinės sritis ritėmis, gerinančiomis vaizdo kokybę.
  • Prieš tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga (gadolinis).
  • Skeneris atlieka keletą sekų (natūralios kraujotakos, kontrastinės fazės, 3D rekonstrukcijos); visa procedūra trunka 30-60 minučių.
  • Tyrimo metu pacientas turi išlikti nejudantis ir vykdyti kvėpavimo sulaikymo komandas.
Po tyrimo
  • Nėra specialaus atsigavimo laikotarpio; pacientas gali grįžti prie įprastos veiklos.
  • Kontrastinė medžiaga dažniausiai pasišalina per inkstus; rekomenduojama gerti daugiau skysčių.
  • Radiolologas išanalizuoja gautus vaizdus ir parengia išvadą, kuri perduodama gydytojui specialistui.
Aortos aneurizma
  • Aortos skersmens padidėjimas (>40 mm kylančiojoje dalyje, >30 mm besileidžiančiojoje) gali būti besimptomis, tačiau didina plyšimo riziką.
  • MR angiografija tiksliai parodo aneurizmos dydį, formą (fusiforminė, sakulinė), sienelės storį ir intraluminalinį trombozės laipsnį.
  • Nustatoma aneurizmos lokalizacija (aortos šaknis, kylančioji aorta, aortos lankas ar besileidžiančioji aorta).
Aortos disekacija
  • Vaizduose matomas intimos atplėšimas, suformuojantis netikrąjį spindį; kontrastinė medžiaga dažnai kaupiasi abiejuose spindžiuose.
  • MR angiografija gali atskleisti disekacijos tipą (A ar B pagal Stanford klasifikaciją), plitimo mastą ir galimas komplikacijas (hemoperikardas, organų išemija).
  • Disekacijos požymiai: intimos atvartas, dvigubo spindžio fenotipas, netolygus sienelės sustorėjimas.
Aortos koarktacija
  • Susiaurėjimas (dažniausiai besileidžiančiosios aortos pradžioje, šalia arterinio latako) su postenoidine dilatacija.
  • MR angiografija leidžia įvertinti susiaurėjimo ilgį, liekamojo spindžio skersmenį, kolateralinę kraujotaką (plečiasi tarpsšonkaulinės arterijos).
  • Koarktacijos hemodinaminę reikšmę galima papildomai įvertinti su fazinio kontrasto MR sekos pagalba.
Uždegiminiai ir kiti pakitimai
  • Aortitas (aortos sienelės uždegimas) - sienelės sustorėjimas, kontrasto kaupimasis sienelėje, periaortinis infiltratas.
  • Aortos sienelės trombozė, aterosklerotiniai pokyčiai su kalcifikatais gali būti matomi netiesiogiai per sienelės nelygumus.
  • Pseudoaneurizmos - lokalus sienelės išsikišimas, dažniausiai po traumos ar infekcijos.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariama krūtinės aortos aneurizma (pagal rizikos veiksnius, šeiminę anamnezę, atsitiktinį radinį rentgenogramoje ar echokardiogramoje)
  • Ūminis aortos sindromas (disekacija, intramuralinė hematoma, aortos plyšimas) - krūtinės skausmas, spinduliuojantis į nugarą, kartu su kraujospūdžio asimetrija
  • Aortos koarktacijos diagnostika ir stebėsena po gydymo (balioninės angioplastikos ar stentavimo)
  • Įgimtos aortos anomalijos (dviguba aortos lankas, dešininė aorta) įtariant kvėpavimo ar rijimo sutrikimus
  • Aortos uždegiminės ligos (aortitas sergant Takayasu arteritu, sifiliu ar reumatoidinėmis ligomis)
Specialistai, skiriantys tyrimą
  • Kardiologas - esant klinikiniams aneurizmos, disekacijos ar aortos vožtuvo patologijos požymiams.
  • Kardiochirurgas - prieš planinę aortos rekonstrukcinę operaciją ir pooperaciniam stebėjimui.
  • Radiologas - atlikus kitus tyrimus (echokardiografiją, KT), kai reikalingas tikslesnis minkštųjų audinių įvertinimas ir išvengiama jonizuojančiosios spinduliuotės.
  • Vidaus ligų gydytojas - esant sisteminiams uždegiminiams susirgimams ar šeiminei aortos patologijai.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja