Aortos disekacija
Aortos disekacija yra gyvybei pavojinga būklė, kai įplyšta vidinis aortos sienelės sluoksnis ir kraujas pradeda skverbtis tarp kraujagyslės sienelės sluoksnių. Tai gali greitai sutrikdyti kraujo tekėjimą į svarbius organus arba sukelti aortos plyšimą, todėl reikalinga skubi medicinos pagalba. Ankstyvas atpažinimas ir greitas gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Aortos disekacija - tai ūmi didžiausios organizmo arterijos, aortos, sienelės pažaida. Aorta išneša kraują iš širdies į visą kūną, todėl bet koks jos pažeidimas gali turėti labai rimtų pasekmių.
Aortos sienelę sudaro keli sluoksniai. Esant disekacijai, vidinis sluoksnis įplyšta, o kraujas, veikiamas didelio spaudimo, patenka į sienelės vidų ir ją „atsluoksniuoja“. Taip susidaro netikras kanalas, kuriuo kraujas gali tekėti šalia tikrojo aortos spindžio. Dėl to gali sumažėti kraujo pritekėjimas į smegenis, širdį, inkstus, žarnyną, galūnes ar nugaros smegenis.
Pagal vietą Aortos disekacija dažnai skirstoma į A tipo ir B tipo. A tipo disekacija apima kylančiąją aortos dalį, esančią arti širdies. Tai pavojingiausia forma, dažniausiai reikalaujanti skubios operacijos. B tipo disekacija prasideda nusileidžiančiojoje aortoje, toliau nuo širdies; kai kuriais atvejais ją galima gydyti vaistais ir atidžiai stebėti, tačiau komplikacijų rizika išlieka.
Ši būklė nėra tas pats, kas širdies infarktas, nors simptomai gali būti panašūs. Svarbiausias skirtumas tas, kad Aortos disekacija susijusi su aortos sienelės plyšimu ar atsisluoksniavimu, o infarktas - su širdies raumens kraujotakos sutrikimu. Vis dėlto abi būklės yra skubios ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
- Staigus, labai stiprus krūtinės, nugaros arba pilvo skausmas.
- Skausmas dažnai apibūdinamas kaip plėšiantis, draskantis arba aštrus.
- Skausmas gali migruoti - prasidėti krūtinėje ir pereiti į nugarą, pilvą ar juosmenį.
- Staigus silpnumas, prakaitavimas, nerimas, mirties baimės jausmas.
- Dusulys, spaudimas krūtinėje, širdies plakimo pojūtis.
- Sąmonės sutrikimas, alpimas, galvos svaigimas.
- Vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar veido perkreipimas - simptomai gali priminti insultą.
- Rankos ar kojos skausmas, šalimas, tirpimas arba pulso susilpnėjimas.
- Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, kraujotakos į žarnyną sutrikimo požymiai.
- Staigus inkstų funkcijos pablogėjimas, sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Aortos plyšimas ir masyvus vidinis kraujavimas.
- Širdies tamponada, kai kraujas susikaupia aplink širdį ir trukdo jai plakti.
- Aortos vožtuvo nesandarumas, sukeliantis ūmų širdies nepakankamumą.
- Insultas, miokardo infarktas, inkstų ar žarnyno išemija.
- Staigi mirtis, jei pagalba nesuteikiama laiku.
Dažniausia Aortos disekacijos priežastis yra ilgalaikis padidėjęs arterinis kraujospūdis. Nuolatinis aukštas spaudimas silpnina aortos sienelę, todėl ji tampa labiau pažeidžiama. Dalis žmonių iki ūmaus įvykio nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes hipertenzija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.
Svarbūs rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, rūkymas, aterosklerozė, padidėjęs cholesterolio kiekis, ankstesnės aortos aneurizmos ar aortos operacijos. Vyrams Aortos disekacija pasitaiko dažniau nei moterims, tačiau moterims ji taip pat gali būti labai pavojinga, ypač nėštumo metu ar netrukus po gimdymo, jei yra papildomų rizikos veiksnių.
Kai kuriems žmonėms aortos sienelė būna silpnesnė dėl paveldimų jungiamojo audinio ligų. Tokios būklės kaip Marfano sindromas, Loeyso-Dietzo sindromas, Ehlerso-Danloso sindromas ar dviburis aortos vožtuvas didina disekacijos riziką net jaunesniame amžiuje. Šeiminė aortos aneurizmų ar disekacijų istorija taip pat svarbi - jei artimam giminaičiui buvo nustatyta tokia liga, verta pasitarti su gydytoju dėl ištyrimo.
Rečiau Aortos disekaciją gali išprovokuoti krūtinės trauma, staigus labai didelis fizinis krūvis, kokaino ar kitų kraujospūdį smarkiai didinančių medžiagų vartojimas, uždegiminės kraujagyslių ligos ar medicininės procedūros, susijusios su aorta.
Aortos disekacija įtariama pagal simptomus, staigų skausmo pobūdį, kraujospūdžio skirtumus tarp rankų, pulso susilpnėjimą, neurologinius požymius ar šoko požymius. Gydytojas vertina bendrą būklę, matuoja kraujospūdį abiejose rankose, klauso širdies ir plaučių, tikrina pulsą, sąmonę, galūnių kraujotaką.
Pagrindinis tyrimas diagnozei patvirtinti dažniausiai yra kompiuterinės tomografijos angiografija. Šis tyrimas leidžia greitai pamatyti aortą, disekacijos vietą, jos išplitimą, galimą organų kraujotakos sutrikimą ir kraujavimo požymius.
Kai kuriais atvejais atliekamas širdies echoskopinis tyrimas. Transtorakalinė echokardiografija gali parodyti širdies funkciją, aortos vožtuvo būklę, skystį aplink širdį. Transstemplinė echokardiografija yra tikslesnė aortai vertinti ir ypač naudinga, jei pacientas nestabilus arba kompiuterinė tomografija negalima.
Magnetinio rezonanso angiografija taip pat gali labai tiksliai įvertinti aortą, tačiau ūmioje situacijoje ji dažniausiai naudojama rečiau, nes tyrimas užtrunka ilgiau ir ne visada prieinamas skubiai.
Papildomai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, inkstų funkcijos rodikliai, elektrolitai, krešėjimo tyrimai, širdies pažaidos žymenys, kraujo grupė ir suderinamumas galimam perpylimui. Elektrokardiograma padeda atskirti ar kartu įvertinti miokardo infarktą, nes simptomai gali būti panašūs. Krūtinės ląstos rentgenograma kartais parodo išplatėjusią tarpuplaučio sritį, tačiau normali rentgenograma Aortos disekacijos neatmeta.
Aortos disekacija gydoma ligoninėje, dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje. Pirmas tikslas - sumažinti aortos sienelę veikiančią jėgą: kontroliuoti kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir skausmą. Tam skiriami intraveniniai vaistai, dažniausiai beta adrenoblokatoriai, o prireikus - kiti kraujospūdį mažinantys vaistai. Skausmo kontrolė taip pat svarbi, nes stiprus skausmas didina streso hormonų išsiskyrimą ir kraujospūdį.
A tipo Aortos disekacija paprastai gydoma skubia chirurgine operacija. Operacijos metu pašalinama pažeista aortos dalis, ji pakeičiama kraujagysliniu protezu, o jei reikia, sutvarkomas aortos vožtuvas ar kitos pažeistos struktūros. Tai sudėtinga, bet dažnai gyvybę gelbstinti operacija.
B tipo Aortos disekacija, jei nėra komplikacijų, gali būti gydoma vaistais ir labai atidžiai stebima. Vis dėlto, jei atsiranda organų išemija, aortos plėtimasis, nuolatinis skausmas, kraujospūdžio nekontroliavimas ar plyšimo grėsmė, gali prireikti endovaskulinio gydymo. Dažniausiai tai stentgrafto įvedimas per kraujagyslę, siekiant uždengti įplyšimą ir nukreipti kraują į tikrąjį aortos spindį.
Po ūmaus gydymo labai svarbi ilgalaikė priežiūra. Pacientui dažniausiai reikia nuolat vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, reguliariai atlikti aortos vaizdinius tyrimus, mesti rūkyti, koreguoti cholesterolį, vengti labai sunkaus fizinio krūvio ir staigaus kraujospūdžio šuolio. Fizinį aktyvumą reikėtų aptarti individualiai su kardiologu ar kraujagyslių chirurgu.
Jei staiga atsirado labai stiprus krūtinės, nugaros, pilvo ar juosmens skausmas, ypač jei jis plėšiantis, neįprastas ar migruojantis, reikia nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu. Nelaukite, kol skausmas praeis, ir nevažiuokite į ligoninę patys, jei būklė sunki - reikalinga greitoji medicinos pagalba.
Skubi pagalba būtina, jei kartu pasireiškia alpimas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, veido ar galūnės tirpimas, vienos rankos ar kojos šalimas, pulso susilpnėjimas, sumišimas, labai žemas arba labai aukštas kraujospūdis.
Į gydytoją planine tvarka verta kreiptis, jei turite aortos aneurizmą, dviburį aortos vožtuvą, paveldimą jungiamojo audinio ligą, sunkiai kontroliuojamą hipertenziją arba šeimoje buvo Aortos disekacijos ar aortos aneurizmos atvejų. Tokiais atvejais reguliarus stebėjimas gali padėti užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
