Urgensinis šlapimo nelaikymas
Urgensinis šlapimo nelaikymas - tai staigus, nevaldomas šlapimo netekimas, lydimas intensyvaus, sunkiai nuslopinamo noro šlapintis. Ši būklė labai sutrikdo kasdienį gyvenimą, sukelia diskomfortą ir nerimą, tačiau tinkamai diagnozavus priežastis galima veiksmingai gydyti.
Urgensinis šlapimo nelaikymas atsiranda dėl pernelyg aktyvios šlapimo pūslės (detrusoriaus raumens) veiklos. Net ir nedidelis šlapimo kiekis šlapimo pūslėje išprovokuoja stiprų, staigų norą šlapintis, kurio pacientas negali sulaikyti. Ši problema gali būti susijusi su neurologiniais sutrikimais, šlapimo takų infekcijomis, prostatos ligomis (vyrams) arba ginekologiniais pokyčiais (moterims). Pažeidžiama ne tik šlapimo pūslė, bet ir nervų sistema, valdanti jos susitraukimus.
- Staigus, stiprus noras šlapintis, kurio neįmanoma nuslopinti
- Nevaldomas šlapimo netekimas iškart po noro atsiradimo
- Dažnas šlapinimasis (daugiau kaip 8 kartus per parą)
- Naktinis šlapinimasis (pabudimas šlapintis 2 ir daugiau kartų)
- Mažas išskiriamo šlapimo kiekis per vieną kartą
- Skausmas ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje
- Šlapimo nelaikymo epizodai fizinio krūvio metu (kartu su mišriu nelaikymu)
- Gėdos ar nerimo jausmas dėl galimo nelaikymo viešose vietose
Urgensinis šlapimo nelaikymas dažniausiai kyla dėl pernelyg aktyvios šlapimo pūslės sindromo (angl. overactive bladder). Pagrindinės priežastys apima: neurologinius susirgimus (Parkinsono liga, išsėtinę sklerozę, insultą), šlapimo takų infekcijas, prostatos padidėjimą (vyrams), ginekologinius pakitimus po gimdymo ar menopauzės (moterims), navikus ar akmenis šlapimo pūslėje. Rizikos veiksniams priskiriamas vyresnis amžius, antsvoris, rūkymas (dėl kosulio), lėtinis vidurių užkietėjimas ir tam tikri vaistai (pvz., diuretikai).
Diagnozė pradedama išsamia ligos istorija ir šlapinimosi dienoraščiu (fiksavimu, kada ir kiek šlapinatės). Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimą (bakterijų, kraujo ar kitų pakitimų paieškai), ultragarsinį šlapimo pūslės tyrimą (likutinio šlapimo kiekiui įvertinti). Pagrindinis tyrimas - urodinaminis tyrimas, kuris parodo šlapimo pūslės raumens aktyvumą ir jautrumą. Kartais atliekama cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra kamera) arba neurologinis ištyrimas, jei įtariama nervų sistemos liga.
Gydymas skirstomas į neinvazinius ir invazinius metodus. Pirmiausia taikoma elgesio terapija: šlapimo pūslės treniravimas (mokymas sulaikyti norą), skysčių vartojimo režimo koregavimas, dubens dugno raumenų pratimai (tinka ir vyrams, ir moterims). Medikamentai, tokie kaip anticholinerginiai vaistai (pvz., oksibutininas) arba beta-3 agonistai (pvz., mirabegronas), slopina pernelyg aktyvų šlapimo pūslės raumenį. Jei vaistai neveiksmingi, gali būti taikoma šlapimo pūslės Botox injekcija, nervų stimuliacija (kryžkaulio nervo moduliacija) arba chirurgija (šlapimo pūslės padidinimo operacija).
Nedelsiant kreipkitės, jei šlapimo nelaikymą lydi: kraujas šlapime, skausmas ar deginimas šlapinantis, negalėjimas išsituštinti (šlapimo susilaikymas), staigus simptomų pablogėjimas po traumos ar neurologinių simptomų atsiradimo (sustingimas, silpnumas, tirpimas), karščiavimas ar šaltkrėtis. Jei nelaikymas trukdo kasdienei veiklai, kelia diskomfortą ar gėdą, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar urologu - kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresni rezultatai.
Susiję tyrimai su Urgensinis šlapimo nelaikymas
Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Tyrimų reikšmės padidėja
6Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!