Ūminis sinusitas
Ūminis sinusitas - tai staiga prasidėjęs nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, dažniausiai išsivystantis po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Nors daugeliu atvejų ši būklė praeina be rimtų pasekmių, užsitęsę ar sunkėjantys simptomai gali rodyti bakterinę infekciją arba komplikacijų riziką. Laiku atpažinus požymius ir parinkus tinkamą gydymą, galima greičiau palengvinti savijautą ir išvengti nereikalingų antibiotikų.
Ūminis sinusitas yra prienosinių ančių - oro pripildytų ertmių kaukolės kauluose aplink nosį, skruostus, kaktą ir akis - gleivinės uždegimas. Prienosinės antys paprastai gamina gleives, kurios nuteka į nosies ertmę ir padeda drėkinti kvėpavimo takus, sulaikyti dulkes bei mikroorganizmus. Kai gleivinė paburksta, natūralūs ančių nutekėjimo kanalai susiaurėja arba užsikemša, gleivės kaupiasi, atsiranda spaudimas, skausmas ir pasunkėjęs kvėpavimas per nosį.
Dažniausiai Ūminis sinusitas prasideda kaip paprasta sloga. Virusai sukelia nosies gleivinės uždegimą, ji paburksta, o dėl sutrikusio gleivių nutekėjimo gali susidaryti palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dauguma ūminių sinusitų yra virusiniai, todėl antibiotikai ne visada reikalingi.
Ūminiu sinusitu vadinama būklė, kai simptomai trunka trumpiau nei 4 savaites. Jei simptomai tęsiasi ilgiau, kartojasi kelis kartus per metus arba nepraeina nepaisant gydymo, gydytojas gali svarstyti lėtinį sinusitą, pasikartojantį ūminį sinusitą ar kitas nosies ir sinusų ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, nosies polipus ar nosies pertvaros iškrypimą.
- Užgulta nosis arba pasunkėjęs kvėpavimas per nosį.
- Tirštos nosies išskyros, kurios gali būti skaidrios, gelsvos ar žalsvos.
- Gleivių tekėjimas į gerklę, vadinamas užnosiniu varvėjimu.
- Spaudimo, tempimo ar skausmo pojūtis veide, ypač skruostų, kaktos, nosies šaknies ar aplink akis srityje.
- Sumažėjusi uoslė arba skonio pojūtis.
- Galvos skausmas, dažnai stiprėjantis pasilenkus į priekį.
- Kosulys, ypač naktį, kai gleivės teka į ryklę.
- Nuovargis, silpnumas, dirglumas.
- Nedidelis karščiavimas, dažniau būdingas virusinei infekcijai.
- Gerklės perštėjimas ar užkimimas dėl gleivių tekėjimo į gerklę.
- Nemalonus burnos kvapas.
- Dantų, ypač viršutinio žandikaulio krūminių dantų, maudimas ar jautrumas.
- Simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų ir aiškiai nemažėja.
- Būklė iš pradžių pagerėja, bet po kelių dienų vėl pablogėja - sustiprėja nosies užgulimas, skausmas, atsiranda karščiavimas.
- Aukšta temperatūra, stiprus veido skausmas ir pūlingos nosies išskyros trunka bent 3-4 dienas iš eilės.
- Vienpusis stiprus skausmas ar spaudimas veide, ypač kartu su blogėjančia bendra savijauta.
Dažniausia priežastis yra virusinė infekcija - peršalimas, gripas ar kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Virusai pažeidžia nosies gleivinę, sukelia jos paburkimą ir padidina gleivių gamybą. Dėl to prienosinių ančių angos užsikemša, o gleivės nebegali normaliai pasišalinti.
Bakterinis Ūminis sinusitas išsivysto rečiau. Jis dažniausiai atsiranda kaip virusinės infekcijos komplikacija, kai užsistovėjusiose gleivėse pradeda daugintis bakterijos. Rečiau sinusitą gali sukelti grybeliai, tačiau tai būdinga žmonėms, kurių imuninė sistema labai nusilpusi.
Riziką susirgti didina alerginis rinitas, nes alergijos metu nosies gleivinė nuolat paburksta ir lengviau užkemša sinusų angas. Taip pat svarbūs anatominiai veiksniai: nosies pertvaros iškrypimas, nosies polipai, siauri sinusų kanalai ar buvusios nosies traumos. Vaikams prie sinusito gali prisidėti padidėję adenoidai.
Kiti rizikos veiksniai yra rūkymas ir pasyvus rūkymas, užterštas oras, dažnas buvimas sausose patalpose, plaukiojimas ar nardymas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, susilpnėjęs imunitetas, cukrinis diabetas, gastroezofaginis refliuksas. Kartais Ūminis sinusitas gali būti susijęs su dantų infekcija, ypač jei uždegimas apima viršutinio žandikaulio sinusus.
Dažniausiai Ūminis sinusitas nustatomas pagal simptomus ir gydytojo apžiūrą. Gydytojas paklausia, kiek laiko trunka sloga, ar simptomai gerėja, ar blogėja, ar yra karščiavimas, veido skausmas, pūlingos išskyros, alergijų ar anksčiau buvusių sinusito epizodų.
Apžiūros metu vertinama nosies gleivinė, išskyros, ryklė, ausys, limfmazgiai, veido jautrumas. Gydytojas gali atlikti priekinę rinoskopiją - nosies ertmės apžiūrą specialiu instrumentu. Kai kuriais atvejais, ypač jei simptomai užsitęsia, kartojasi arba įtariamos anatominės kliūtys, gali būti atliekama nosies endoskopija. Tai tyrimas, kai plonu optiniu prietaisu apžiūrimos gilesnės nosies ertmės sritys ir sinusų angos.
Kraujo tyrimai dažniausiai nėra būtini, tačiau esant sunkiai būklei ar neaiškiai diagnozei gali būti vertinamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas ar kiti uždegimo rodikliai. Nosies išskyrų pasėlis įprastai neatliekamas, nebent liga sunki, pasikartojanti, pacientas turi imuniteto sutrikimų arba gydymas neveiksmingas.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, įprastam ūminiam sinusitui paprastai nereikalingi. Kompiuterinė tomografija gali būti skiriama, jei įtariamos komplikacijos, sinusitas dažnai kartojasi, planuojamas chirurginis gydymas arba simptomai neatitinka įprastos eigos. Magnetinio rezonanso tomografija dažniau naudojama, kai reikia įvertinti galimas akiduobės ar smegenų komplikacijas.
Gydymas priklauso nuo simptomų trukmės, sunkumo ir tikėtinos priežasties. Kadangi dauguma atvejų yra virusiniai, pagrindinis tikslas - sumažinti gleivinės paburkimą, pagerinti gleivių nutekėjimą ir palengvinti skausmą.
Namų priemonės dažnai padeda reikšmingai. Rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ilsėtis, drėkinti patalpų orą, vengti cigarečių dūmų ir kitų dirgiklių. Nosies plovimas izotoniniu ar hipertoniniu jūros vandens tirpalu gali sumažinti užgulimą, išplauti gleives ir pagerinti savijautą. Svarbu naudoti švarius, saugius tirpalus ir laikytis higienos.
Skausmui ir karščiavimui mažinti gali būti vartojamas paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei jie pacientui tinka. Nosies gleivinės paburkimą mažinantys purškalai gali trumpam palengvinti kvėpavimą, tačiau juos reikėtų vartoti tik kelias dienas, nes ilgesnis vartojimas gali sukelti medikamentinę slogą. Jei yra alerginis rinitas, gali būti skiriami intranazaliniai kortikosteroidai ar antihistamininiai vaistai.
Antibiotikai skiriami tik tada, kai gydytojas įtaria bakterinį Ūminis sinusitas: simptomai užsitęsia, būklė smarkiai pablogėja arba eiga yra sunki. Antibiotiką, dozę ir vartojimo trukmę turi parinkti gydytojas. Svarbu nevartoti likusių antibiotikų savarankiškai ir nenutraukti paskirto kurso per anksti.
Chirurginis gydymas ūminiu atveju reikalingas retai. Jis gali būti svarstomas, jei išsivysto komplikacijos, yra pūlinys, neveiksmingas medikamentinis gydymas arba sinusų nutekėjimą nuolat blokuoja anatominės kliūtys. Pasikartojančiais atvejais gali būti rekomenduojama ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo konsultacija.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sloga, nosies užgulimas, veido spaudimas ar kosulys nepraeina ilgiau nei 10 dienų, jei simptomai po laikino pagerėjimo vėl aiškiai pablogėja arba jei skausmas tampa stiprus ir vienpusis. Konsultacija taip pat reikalinga, jei sinusitas kartojasi kelis kartus per metus, yra alergija, astma, nosies polipai, imuniteto sutrikimų ar lėtinių ligų.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus ar neįprastas galvos skausmas, aukšta temperatūra, sprando sustingimas, sumišimas, mieguistumas, regėjimo sutrikimai, dvejinimasis akyse, patinimas ar paraudimas aplink akį, akies skausmas, sunkumas judinti akį. Tai gali būti retos, bet pavojingos komplikacijos, kai infekcija plinta į akiduobę ar kaukolės vidų.
Vaikams būtina atidžiau stebėti bendrą būklę. Jei vaikas tampa vangus, atsisako gerti, sunkiai kvėpuoja, karščiuoja kelias dienas, skundžiasi stipriu galvos ar veido skausmu arba patinsta sritis aplink akis, reikėtų kreiptis nedelsiant.
