Skonio testas
Skonio testas - tai diagnostinė procedūra, skirta įvertinti skonio pojūčio funkciją ir nustatyti galimus sutrikimus. Tyrimas padeda atskirti normalų skonio suvokimą nuo patologinių pokyčių, tokių kaip dalinis ar visiškas skonio praradimas.
Funkcija
- Vertina paciento gebėjimą atpažinti pagrindinius skonius (saldų, rūgštų, sūrų, kartų, umami).
- Padeda diagnozuoti skonio sutrikimus (disgeuziją, ageuziją, hipogeuziją).
Kilmė
- Tyrimas atliekamas naudojant specialius cheminius tirpalus, kurie tepami ant liežuvio arba burnos gleivinės.
- Gali būti naudojamos elektrogustometrijos metodikos, stimuliuojančios skonio receptorius elektros srove.
Procedūra
- Prieš tyrimą pacientas turi nuryti maždaug 30 minučių nieko nevalgyti, negerti ir nerūkyti.
- Gydytojas ant paciento liežuvio užlašina kelis lašus skirtingų koncentracijų tirpalų arba naudoja elektrinį stimuliatorių.
- Pacientas praneša, kokį skonį jaučia (saldų, rūgštų, sūrų, kartų) arba kai stimulas jaučiamas nebeaiškiai.
- Rezultatai registruojami pagal atpažintų skonių skaičių ir jų intensyvumą.
Sutrikimų priežastys
- Virusinės infekcijos (ypač viršutinių kvėpavimo takų) gali laikinai pabloginti skonio pojūtį.
- Neurologinės ligos (pvz., išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga) gali sukelti disgeuziją arba ageuziją.
- Nervų pažeidimai dėl traumos, chirurginių operacijų (pvz., ausies ar burnos ertmės) ar navikų.
- Senėjimas - su amžiumi skonio receptorių jautrumas natūraliai mažėja.
- Vaistų šalutinis poveikis (pvz., chemoterapija, psichotropiniai vaistai).
Rekomendacijos
- Pacientai, skundžiantys sumažėjusiu ar iškraipytu skonio pojūčiu.
- Įtariant neurologinius sutrikimus ar baigiant chemoterapiją.
- Gydytojų specialybės: neurologas, otorinolaringologas (ENT gydytojas).
