Lėtinis sinusitas
Lėtinis sinusitas - tai ilgiau kaip 12 savaičių trunkantis nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, dėl kurio žmogus nuolat jaučia nosies užgulimą, spaudimą veide, gleivių tekėjimą ar susilpnėjusią uoslę. Ši būklė dažnai nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai varginti, bloginti miegą, darbingumą ir gyvenimo kokybę. Tinkamai ištyrus ir parinkus gydymą, daugeliui žmonių simptomus pavyksta gerokai sumažinti.
Lėtinis sinusitas, dar vadinamas lėtiniu rinosinusitu, yra ilgalaikis nosies ertmės ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas. Prienosiniai ančiai - tai oro pripildytos ertmės kaukolės kauluose aplink nosį, kaktą, skruostus ir akis. Sveikos gleivinės gaminamos gleivės laisvai nuteka į nosies ertmę, o oras cirkuliuoja be kliūčių. Kai gleivinė paburksta, ančių angos susiaurėja, gleivės ima kauptis, sutrinka natūralus valymasis ir atsiranda palankios sąlygos uždegimui tęstis.
Svarbu suprasti, kad Lėtinis sinusitas ne visada reiškia nuolatinę bakterinę infekciją. Dažnai pagrindinis vaidmuo tenka ilgalaikiam uždegiminiam gleivinės jautrumui, alergijai, nosies polipams, anatominiams nosies ypatumams ar imuninės sistemos reakcijoms. Liga gali būti su nosies polipais arba be jų. Polipai - tai minkštos, nepiktybinės gleivinės išaugos, kurios gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą per nosį ir silpninti uoslę.
Dažniausiai pažeidžiama ne viena atskira antis, o visa nosies ir prienosinių ančių sistema. Todėl žmogus gali jausti ne tik spaudimą kaktos ar skruostų srityje, bet ir nuolatinį nosies užgulimą, gerklės dirginimą dėl gleivių tekėjimo į ryklę, nuovargį ar galvos sunkumą.
- Ilgiau kaip 12 savaičių trunkantis nosies užgulimas arba apsunkintas kvėpavimas per nosį.
- Tirštos, gleivingos arba pūlingos išskyros iš nosies.
- Gleivių tekėjimas į gerklę, dažnas atsikosėjimas ar gerklės kutenimas.
- Spaudimo, pilnumo ar maudimo pojūtis veide, ypač skruostų, kaktos, nosies šaknies ar aplink akis srityje.
- Susilpnėjusi arba išnykusi uoslė, kartais pakitęs skonio jutimas.
- Galvos sunkumas, maudžiantis galvos skausmas.
- Nuovargis, prastesnė miego kokybė, sumažėjęs darbingumas.
- Nemalonus burnos kvapas.
- Kosulys, ypač naktį ar ryte, kai gleivės teka į ryklę.
- Ausų užgulimo pojūtis ar spaudimas, nes uždegimas gali paveikti ir klausomųjų vamzdžių funkciją.
- Staiga sustiprėjęs veido skausmas ar spaudimas.
- Padidėjusi temperatūra.
- Ryškiai pagausėjusios pūlingos išskyros.
- Bendras silpnumas, ligos pojūtis.
- Simptomų pablogėjimas po laikino pagerėjimo.
Lėtinis sinusitas dažniausiai išsivysto dėl kelių veiksnių derinio. Vieniems žmonėms liga prasideda po pasikartojančių ūminių virusinių ar bakterinių sinusito epizodų, kitiems ją palaiko alerginis rinitas, astma ar padidėjęs gleivinės jautrumas aplinkos dirgikliams.
Dažni rizikos veiksniai yra alergija žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, gyvūnų pleiskanoms ar pelėsiui. Nosies pertvaros iškrypimas, padidėjusios nosies kriauklės, siauri ančių kanalai ar po traumų pakitusi nosies anatomija gali trukdyti gleivėms nutekėti. Nosies polipai taip pat mechaniškai užkemša nosies landas ir palaiko uždegimą.
Lėtinis sinusitas dažniau vargina žmones, sergančius astma, ypač kai yra jautrumas aspirinui ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Riziką didina rūkymas, pasyvus rūkymas, užterštas oras, darbas dulkėtoje ar cheminių garų aplinkoje. Rečiau priežastis gali būti imuninės sistemos sutrikimai, cistinė fibrozė, grybelinis uždegimas ar dantų infekcija, ypač kai pažeidžiami viršutinio žandikaulio ančiai.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus: kiek laiko jie trunka, kas juos sustiprina, ar yra alergijų, astmos, pasikartojančių infekcijų, ar anksčiau atliktos nosies operacijos. Apžiūros metu vertinama nosies gleivinė, išskyros, kvėpavimas per nosį, galimi polipai ar pertvaros iškrypimas.
Labai svarbus tyrimas yra nosies endoskopija. Tai apžiūra plonu optiniu instrumentu, leidžianti detaliai pamatyti nosies landas, ančių angas, polipus, pūlingas išskyras ar kitus pakitimus. Tyrimas paprastai atliekamas ambulatoriškai, dažnai panaudojus vietinį nuskausminimą ar gleivinę sutraukiantį purškalą.
Jei simptomai užsitęsę, gydymas neveiksmingas arba svarstoma operacija, dažniausiai atliekama prienosinių ančių kompiuterinė tomografija. KT padeda tiksliai įvertinti, kurios antys uždegiminės, ar yra gleivinės sustorėjimas, polipų, kaulinių anatominių ypatumų. Magnetinio rezonanso tomografija paprastai reikalinga rečiau - kai įtariamos komplikacijos, navikiniai procesai ar neaiškūs minkštųjų audinių pakitimai.
Kartais atliekami alerginiai tyrimai, bendras kraujo tyrimas, imunoglobulinų tyrimai, mikrobiologinis išskyrų pasėlis, ypač jei infekcijos kartojasi arba įprastas gydymas nepadeda. Jei įtariama dantų kilmės problema, gali prireikti odontologo ar burnos chirurgo konsultacijos.
Lėtinio sinusito gydymo tikslas - sumažinti gleivinės uždegimą, atkurti gleivių nutekėjimą, palengvinti kvėpavimą ir sumažinti paūmėjimų skaičių. Gydymas dažniausiai būna nuoseklus ir ilgalaikis, todėl svarbu kantrybė: pagerėjimas ne visada atsiranda per kelias dienas.
Dažniausiai rekomenduojamas reguliarus nosies plovimas fiziologiniu ar jūros vandens tirpalu. Tai padeda pašalinti gleives, alergenus ir dirgiklius. Vienas pagrindinių vaistų yra į nosį purškiami kortikosteroidai - jie mažina gleivinės paburkimą, uždegimą ir polipų augimą. Šiuos vaistus reikia vartoti taisyklingai ir pakankamai ilgai, nes jų poveikis kaupiasi palaipsniui.
Jei yra alergija, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, nosies purškalai nuo alergijos arba specifinė imunoterapija. Esant bakteriniam paūmėjimui, gydytojas gali paskirti antibiotikų, tačiau jie nėra reikalingi kiekvienu lėtinio sinusito atveju. Trumpi geriamųjų kortikosteroidų kursai kartais taikomi esant ryškiems nosies polipams ar stipriam uždegimui, tačiau dėl galimų šalutinių poveikių jie skiriami atsargiai.
Sunkiais atvejais, ypač sergant lėtiniu sinusitu su nosies polipais ir astma, gali būti svarstomi biologiniai vaistai, veikiantys konkrečius uždegimo kelius. Jei vaistai nepadeda arba yra ryški anatominių kliūčių, gali būti atliekama funkcinė endoskopinė sinusų operacija. Jos tikslas - praplatinti ančių angas, pašalinti polipus ar kitus trukdžius ir sudaryti sąlygas vaistams geriau veikti.
Gyvensena taip pat svarbi: verta vengti rūkymo, drėkinti per sausą patalpų orą, gydyti refliuksą, alergijas ir dantų infekcijas, o nosies purškalus nuo užgulimo, kurie sutraukia kraujagysles, vartoti tik trumpai, nes ilgalaikis jų naudojimas gali pabloginti nosies užgulimą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nosies užgulimas, išskyros, veido spaudimas ar uoslės sutrikimas tęsiasi ilgiau nei 10-14 dienų ir nemažėja, o ypač jei simptomai kartojasi arba trunka ilgiau kaip 12 savaičių. Konsultacija būtina ir tuomet, kai įprasti nereceptiniai vaistai nepadeda, dažnai reikia nosies užgulimą mažinančių purškalų arba simptomai trukdo miegoti ir dirbti.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei atsiranda stiprus vienpusis veido ar galvos skausmas, patinimas aplink akį, regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse, aukšta temperatūra, sprando sustingimas, sumišimas, mieguistumas ar neurologiniai simptomai. Tai reti, bet rimti požymiai, galintys rodyti infekcijos plitimą į akiduobę ar kaukolės vidų.
Taip pat neatidėliokite vizito, jei simptomai yra tik vienoje nosies pusėje, ypač kartu su kraujingomis išskyromis, nemaloniu kvapu ar stiprėjančiu skausmu. Tokiais atvejais reikia atmesti dantų infekciją, svetimkūnį, grybelinį uždegimą ar retesnes, bet svarbias ligas.
