Sinusitas
Sinusitas - tai prienosinių ančių gleivinės uždegimas, dažniausiai prasidedantis po slogos, virusinės infekcijos ar alergijos paūmėjimo. Nors daugeliu atvejų jis praeina be rimtų pasekmių, užsitęsęs ar pasikartojantis Sinusitas gali stipriai varginti, trikdyti miegą, darbą, uoslę ir kartais sukelti komplikacijų. Svarbiausia atskirti, kada pakanka simptomus lengvinančios priežiūros namuose, o kada būtina gydytojo apžiūra ir tikslingas gydymas.
Sinusitas yra prienosinių ančių - kaukolėje esančių oro pripildytų ertmių - gleivinės uždegimas. Šios ertmės yra aplink nosį, kaktą, skruostus ir tarp akių. Jos susisiekia su nosies ertme mažomis angomis, per kurias pasišalina gleivės ir cirkuliuoja oras.
Kai žmogus serga sloga, peršalimu, gripu ar patiria alerginį nosies gleivinės paburkimą, šios angos gali susiaurėti arba užsikimšti. Tuomet gleivės nebeišteka taip, kaip turėtų, jose lengviau kaupiasi virusai, bakterijos ar grybai, o spaudimas sinusuose didėja. Dėl to atsiranda veido skausmas, nosies užgulimas, tirštos išskyros, galvos sunkumas ir bendras negalavimas.
Sinusitas gali būti ūminis, kai simptomai trunka iki 4 savaičių, poūmis, kai jie užsitęsia ilgiau, arba lėtinis, kai uždegimas išlieka 12 savaičių ir ilgiau. Taip pat pasitaiko pasikartojantis Sinusitas, kai per metus būna keli atskiri epizodai. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas užgultos nosies ar galvos skausmo atvejis reiškia bakterinį uždegimą. Dažniausiai pradžioje Sinusitas būna virusinis, todėl antibiotikų gali visai neprireikti.
- Užgulta nosis, apsunkintas kvėpavimas per nosį, ypač gulint ar naktį.
- Tirštos nosies išskyros - skaidrios, gelsvos ar žalsvos; kartais jos teka į gerklę ir sukelia krenkštimą.
- Spaudimo ar maudimo jausmas veide: skruostuose, kaktoje, aplink akis, viršutinių dantų srityje.
- Galvos sunkumas, skausmas lenkiantis į priekį arba staigiau judant.
- Sumažėjusi uoslė ir skonio pojūtis.
- Kosulys, dažniau stipresnis ryte arba naktį dėl gleivių tekėjimo į nosiaryklę.
- Nuovargis, prastesnė koncentracija, dirglumas, miego sutrikimai.
- Dažnai prasideda po įprasto peršalimo: kelias dienas vargina sloga, vėliau atsiranda veido spaudimas ir tirštesnės išskyros.
- Gali būti nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas, gerklės perštėjimas.
- Jei simptomai pradeda gerėti per 7-10 dienų, dažniausiai tai virusinis procesas.
- Bakterinis Sinusitas labiau tikėtinas, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų be pagerėjimo, staiga smarkiai pablogėja po laikino pagerėjimo arba iš karto prasideda labai stipriai su aukšta temperatūra ir pūlingomis išskyromis.
- Simptomai būna ne tokie audringi, bet užsitęsę: nuolatinis nosies užgulimas, spaudimas veide, gleivių tekėjimas į gerklę.
- Uoslė gali būti ilgą laiką susilpnėjusi arba beveik išnykusi.
- Dažnai kartu nustatomi nosies polipai, alerginis rinitas, pertvaros iškrypimas ar kitos nosies anatomijos ypatybės.
- Žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, prastai miegoti, dažnai vartoti nosies purškalus ar vaistus nuo slogos.
- Vaikams Sinusitas kartais pasireiškia ne veido skausmu, o užsitęsusia sloga, kosuliu, karščiavimu, irzlumu.
- Gali būti blogas kvapas iš burnos, apetito sumažėjimas, prastesnis miegas.
- Mažesni vaikai ne visada moka tiksliai pasakyti, kur skauda, todėl svarbus simptomų trukmės ir bendros savijautos vertinimas.
Dažniausia priežastis - virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Peršalimo metu nosies gleivinė paburksta, padaugėja gleivių, o sinusų angos laikinai užsikemša. Dauguma tokių atvejų praeina savaime, tačiau daliai žmonių dėl užsitęsusio gleivių sąstovio gali prisidėti bakterinė infekcija.
Sinusitas taip pat gali būti susijęs su alerginiu rinitu. Alergijos metu nosies gleivinė ilgai būna paburkusi, todėl sinusai prasčiau ventiliuojami. Panašiai veikia dirgikliai - tabako dūmai, užterštas oras, stiprūs kvapai, darbo aplinkos cheminės medžiagos.
Riziką didina nosies pertvaros iškrypimas, nosies polipai, siauresni sinusų kanalai, adenoidų padidėjimas vaikams, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, imuninės sistemos nusilpimas, cistinė fibrozė, bronchinė astma. Kartais Sinusitas gali prasidėti dėl dantų problemų, ypač viršutinio žandikaulio krūminių dantų infekcijų ar po odontologinių procedūrų - tai vadinama odontogeniniu sinusitu.
Svarbus ir vaistų vartojimas. Jei kraujagysles sutraukiantys nosies purškalai naudojami ilgiau nei rekomenduojama, paprastai ilgiau nei 3-5 dienas, gali atsirasti medikamentinis rinitas: nosis užgula dar labiau, žmogus purškia dažniau, o gleivinė tampa nuolat sudirgusi. Tai gali palaikyti sinusų ventiliacijos sutrikimą.
Amžius taip pat turi reikšmės. Vaikai dažniau serga virusinėmis infekcijomis, todėl dažniau patiria užsitęsusią slogą. Suaugusiesiems dažniau išryškėja anatominių kliūčių, alergijų, lėtinio uždegimo ar dantų infekcijų įtaka.
Diagnozė dažniausiai prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kiek laiko trunka simptomai, ar jie gerėja, ar blogėja, ar buvo karščiavimas, veido skausmas, pūlingos išskyros, alergijų, astmos, dantų skausmo ar ankstesnių panašių epizodų.
Apžiūros metu vertinama nosies gleivinė, išskyros, gerklė, ausys, kaklo limfmazgiai, kartais švelniai spaudžiamos sinusų projekcijos sritys. Šeimos gydytojas ar gydytojas otorinolaringologas gali atlikti priekinę rinoskopiją, o prireikus - nosies endoskopiją. Endoskopija leidžia geriau pamatyti nosies landas, polipus, pūlingas išskyras, pertvaros iškrypimą ar kitas kliūtis.
Kraujo tyrimai nėra būtini kiekvienu atveju, bet gali būti naudingi, jei liga sunki, užsitęsusi arba reikia įvertinti uždegimo aktyvumą. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas, kartais kiti tyrimai pagal situaciją. Alergijos įtarimo atveju rekomenduojami alergologiniai tyrimai.
Vaizdiniai tyrimai skiriami ne visada. Ūminio nekomplikuoto Sinusitas atveju kompiuterinė tomografija paprastai nereikalinga. Ji ypač naudinga, kai įtariamas lėtinis Sinusitas, komplikacijos, nosies polipai, anatominės kliūtys arba planuojamas chirurginis gydymas. Magnetinio rezonanso tomografija dažniau taikoma tuomet, kai reikia įvertinti galimas komplikacijas akiduobės, galvos smegenų ar minkštųjų audinių srityje.
Jei Sinusitas kartojasi ar gydymas neveiksmingas, gydytojas gali paimti mikrobiologinį pasėlį, dažniausiai endoskopijos metu. Tai padeda nustatyti bakterijas ir parinkti tinkamesnį antibiotiką, tačiau įprastai paprastos slogos metu pasėlis iš nosies nėra pakankamai informatyvus.
Gydymas priklauso nuo to, ar Sinusitas virusinis, bakterinis, alerginis, lėtinis, ar susijęs su anatomine kliūtimi. Dauguma ūminių atvejų prasideda kaip virusinė infekcija, todėl pagrindinis tikslas - sumažinti gleivinės paburkimą, pagerinti gleivių pasišalinimą ir palengvinti savijautą.
Dažnai padeda nosies plovimas fiziologiniu tirpalu ar jūros vandeniu. Tai saugi priemonė, kuri skystina gleives, sumažina dirginimą ir padeda išvalyti nosies ertmę. Svarbu naudoti švarų, virintą ir atvėsintą arba specialiai paruoštą vandenį, ypač jei tirpalas ruošiamas namuose.
Skausmui ir temperatūrai mažinti gali būti vartojami paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei žmogui jie tinka ir nėra kontraindikacijų. Trumpą laiką galima naudoti nosies gleivinę sutraukiančius purškalus, tačiau jų negalima vartoti per ilgai. Jei yra alerginis komponentas, gydytojas gali rekomenduoti intranazalinius kortikosteroidų purškalus, antihistamininius vaistus ar alergijos kontrolės planą.
Antibiotikai reikalingi ne visada. Jie svarstomi, kai Sinusitas tikėtinai bakterinis: simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų be pagerėjimo, būklė pablogėja po laikino pagerėjimo arba liga iš karto prasideda sunkiai - aukšta temperatūra, stipriu veido skausmu, gausiomis pūlingomis išskyromis. Antibiotiką, dozę ir vartojimo trukmę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į amžių, gretutines ligas, alergijas, ankstesnį gydymą ir vietines rekomendacijas.
Lėtinis Sinusitas gydomas nuosekliau ir ilgiau. Dažnai svarbiausi yra intranazaliniai kortikosteroidai, reguliarus nosies plovimas, alergijų kontrolė, astmos gydymas, dirgiklių vengimas. Jei yra nosies polipų, gali prireikti specifinio gydymo; kai kuriais atvejais taikomi biologiniai vaistai.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai vaistai nepadeda, Sinusitas nuolat kartojasi, yra nosies polipai, ryškios anatominės kliūtys arba komplikacijų rizika. Dažniausiai atliekama funkcinė endoskopinė sinusų operacija, kurios tikslas - atverti užsikimšusius kanalus, pagerinti sinusų ventiliaciją ir gleivių nutekėjimą. Operacija nėra pirmasis pasirinkimas visiems, tačiau tinkamai atrinktiems pacientams ji gali labai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kasdieniai įpročiai taip pat svarbūs: gerti pakankamai skysčių, drėkinti patalpų orą, vengti rūkymo ir pasyvaus rūkymo, gydyti dantų infekcijas, laikytis alergijų kontrolės, neperdozuoti nosies purškalų. Poilsis sergant nėra silpnumo ženklas - organizmui reikia laiko atsistatyti.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sloga, nosies užgulimas, veido spaudimas ar kosulys trunka ilgiau nei 10 dienų ir negerėja, jei po kelių dienų pagerėjimo simptomai vėl aiškiai pablogėja, arba jei Sinusitas kartojasi kelis kartus per metus. Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių - tai gali būti lėtinis Sinusitas, kuriam reikalingas išsamesnis įvertinimas.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus ar neįprastas galvos skausmas, sustingęs kaklas, sumišimas, mieguistumas, traukuliai, regėjimo sutrikimai, dvejinimasis akyse, akies patinimas ar paraudimas, skausmas judinant akį, labai aukšta temperatūra, veido patinimas, stiprus vienos pusės skausmas, arba būklė greitai blogėja. Tai reti, bet svarbūs požymiai, galintys rodyti komplikacijas.
Vaiką reikėtų parodyti gydytojui, jei karščiavimas išlieka, sloga ir kosulys užsitęsia, vaikas tampa vangus, atsisako gerti, sunkiai kvėpuoja, skundžiasi stipriu galvos ar veido skausmu, arba patinsta sritis aplink akis.
Jei sergate imuninę sistemą silpninančia liga, vartojate imunitetą slopinančius vaistus, turite cukrinį diabetą, onkologinę ligą ar neseniai atliktą nosies, sinusų ar odontologinę procedūrą, dėl Sinusitas simptomų geriau pasitarti anksčiau. Tokiais atvejais infekcijos eiga gali būti kitokia, todėl delsimas nerekomenduojamas.
