Tromboflebitas
Tromboflebitas - tai venos uždegimas, susijęs su kraujo krešulio, vadinamo trombu, susidarymu. Dažniausiai jis pažeidžia kojų venas ir gali sukelti skausmą, paraudimą bei patinimą. Nors paviršinis tromboflebitas dažnai nėra pavojingas gyvybei, svarbu atskirti jį nuo giliųjų venų trombozės, kuri gali turėti rimtų komplikacijų.
Tromboflebitas išsivysto tada, kai venos sienelėje prasideda uždegimas ir toje vietoje susiformuoja kraujo krešulys. Krešulys gali iš dalies arba visiškai užkimšti veną, todėl sutrinka kraujo nutekėjimas, atsiranda skausmas, patinimas ir odos pakitimai.
Dažniausiai skiriamos dvi formos: paviršinis tromboflebitas ir giliųjų venų trombozė. Paviršinis tromboflebitas pažeidžia arti odos esančias venas, dažnai susijusias su venų varikoze. Tokiu atveju pažeista vena gali būti apčiuopiama kaip skausmingas, kietas „virvelės“ pavidalo darinys.
Gilesnėse venose susidaręs krešulys yra pavojingesnis, nes jo dalis gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, sukeldama plaučių emboliją. Todėl bet koks staigus vienos kojos patinimas, stiprus skausmas ar dusulys turi būti vertinami rimtai.
- Skausmas ar jautrumas išilgai venos.
- Odos paraudimas ir šiluma pažeistoje vietoje.
- Kieta, skausminga, po oda apčiuopiama vena.
- Nedidelis patinimas aplink uždegimo vietą.
- Tempimo ar deginimo pojūtis judant arba liečiant koją.
- Staigus vienos kojos, ypač blauzdos ar šlaunies, patinimas.
- Gilus, maudžiantis arba spaudžiantis kojos skausmas.
- Odos pamėlynavimas arba neįprastas blyškumas.
- Skausmas stiprėjantis vaikštant ar stovint.
- Karščiavimas, bendras silpnumas, bloga savijauta.
- Staigus dusulys.
- Krūtinės skausmas, stiprėjantis įkvepiant.
- Kosulys su krauju.
- Staigus silpnumas, alpimas ar širdies plakimo padažnėjimas.
Tromboflebitas dažniausiai atsiranda tada, kai sulėtėja kraujo tekėjimas, pažeidžiama venos sienelė arba padidėja kraujo krešumas. Šie trys mechanizmai gali veikti kartu.
Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Venų varikozė - išsiplėtusiose venose kraujas teka lėčiau, todėl lengviau formuojasi krešuliai.
- Ilgas nejudrumas - ilgos kelionės, gulėjimas po operacijos, trauma ar imobilizacija gipsu didina riziką.
- Chirurginės operacijos ir traumos - pažeidus audinius aktyvėja krešėjimo sistema.
- Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo - dėl hormoninių pokyčių ir spaudimo dubens venoms padidėja trombozės tikimybė.
- Hormoniniai vaistai - kai kurios kontraceptinės tabletės ar pakaitinė hormonų terapija gali didinti krešumo riziką.
- Rūkymas, antsvoris, vyresnis amžius - šie veiksniai blogina kraujagyslių būklę ir kraujotaką.
- Onkologinės ligos, paveldimi krešumo sutrikimai, buvusios trombozės - tai svarbūs medicininiai rizikos veiksniai.
Kartais tromboflebitas atsiranda po intraveninės kaniulės, lašinės ar injekcijos, kai sudirginama paviršinė vena.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, apžiūri ir apčiuopia pažeistą vietą, paklausia apie buvusias trombozes, operacijas, keliones, vartojamus vaistus, nėštumą, rūkymą ir šeimos ligų istoriją.
Pagrindinis tyrimas, padedantis atskirti paviršinį tromboflebitą nuo giliųjų venų trombozės, yra venų echoskopija su dopleriu. Šis tyrimas parodo, ar vena užsikimšusi, kur yra krešulys ir ar kraujas teka normaliai.
Kai kuriais atvejais atliekami kraujo tyrimai. D-dimerų tyrimas gali padėti įvertinti trombozės tikimybę, tačiau jis nėra visiškai specifinis - rezultatai gali būti padidėję ir dėl infekcijos, uždegimo, nėštumo ar po operacijos. Bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai ir krešėjimo tyrimai gali būti reikalingi sprendžiant dėl gydymo.
Jeigu įtariama plaučių embolija, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija su kontrastu, krūtinės ląstos tyrimai, elektrokardiograma ir deguonies kiekio kraujyje vertinimas.
Gydymas priklauso nuo to, kuri vena pažeista, kokio dydžio krešulys, ar jis arti giliųjų venų sistemos, ir kokia paciento bendra rizika.
Esant paviršiniam tromboflebitui, dažnai rekomenduojama:
- Judėti pagal savijautą, vengiant ilgo gulėjimo ar sėdėjimo.
- Pakelti koją, kai ilsimasi.
- Naudoti kompresines kojines, jei jas rekomenduoja gydytojas.
- Skausmui ir uždegimui mažinti vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, jei nėra kontraindikacijų.
- Dėti šiltus kompresus pažeistoje vietoje.
Jeigu krešulys didelis, plečiasi, yra arti giliųjų venų arba pacientas turi didelę trombozės riziką, gali būti skiriami kraują skystinantys vaistai - antikoaguliantai. Jie ne „ištirpdo“ krešulį akimirksniu, o neleidžia jam didėti ir mažina naujų krešulių susidarymo riziką.
Retais atvejais, kai tromboflebitas kartojasi dėl ryškios venų varikozės, gali būti svarstomas venų gydymas: endoveninė procedūra, skleroterapija ar chirurginis pažeistų venų pašalinimas. Gydymo planas visada parenkamas individualiai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado skausminga, paraudusi, sukietėjusi vena, ypač kojoje, arba jei simptomai stiprėja per kelias dienas. Konsultacija būtina ir tada, jei tromboflebitas kartojasi, turite venų varikozę, vartojate hormoninius vaistus, neseniai buvo operacija, trauma, ilga kelionė ar nėštumas.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Staigus vienos kojos patinimas ar stiprus blauzdos skausmas.
- Dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju.
- Alpimas, staigus silpnumas, labai dažnas širdies plakimas.
- Aukšta temperatūra, šaltkrėtis ar plintantis paraudimas.
Tokie simptomai gali rodyti giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją arba infekciją. Laiku pradėtas gydymas ženkliai sumažina komplikacijų riziką.
