Tinklainės arterijos okliuzija
Tinklainės arterijos okliuzija - tai ūmi būklė, kai staiga užsikemša į tinklainę kraują tiekianti centrinė tinklainės arterija arba jos šakos. Dažniausiai tai įvyksta dėl trombo ar embolo, dėl ko sutrinka tinklainės aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Negydant ši būklė per kelias valandas gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą.
Tinklainės arterijos okliuzija (dar vadinama tinklainės insultu) atsiranda, kai kraujo krešulys ar kita medžiaga užkemša centrinę tinklainės arteriją - pagrindinį kraujagyslę, tiekiantį deguonį ir maistines medžiagas tinklainei. Tinklainė yra šviesai jautrus akies vidinio sluoksnio audinys, atsakingas už vaizdo formavimą, todėl jos išemija (kraujo trūkumas) greitai pažeidžia regėjimo ląsteles. Ši būklė laikoma oftalmologiniu skubiu atveju - kuo greičiau atkuriama kraujotaka, tuo didesnė tikimybė išsaugoti regėjimą. Dažniausiai pažeidžiamas vienas akis, tačiau rizika kitai akiai taip pat padidėja, jei laiku nesprendžiamos sisteminės priežastys.
- Staigus, neskausmingas vienos akies regėjimo pablogėjimas arba visiškas aklumas
- „Užuolaidos“ arba šešėlio jausmas prieš akį
- Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė (skotoma), dažniausiai centre
- Regėjimo neatsistatymas per 12-24 valandas
- Jei pažeista tik šaka - dalinis regėjimo lauko praradimas (horizontalus ar vertikalus defektas)
- Akių dugne matomi tipiški „vyšnios raudonumo dėmė“ (cherry red spot) ir blyški tinklainė
Pagrindinė tinklainės arterijos okliuzijos priežastis yra trombas arba embolas, paprastai kilęs iš širdies (pvz., prieširdžių virpėjimo) arba miego arterijų (aterosklerozinės plokštelės). Riziką didinantys veiksniai: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, širdies vožtuvų ligos, migrenos priepuoliai, taip pat kraujo krešėjimo sutrikimai (trombofilija). Vyresnis amžius (>60 metų) ir patirta kraujotakos sistemos patologija (insultas, miokardo infarktas) taip pat ženkliai padidina riziką.
Diagnozė pradedama oftalmologo apžiūra: atliekamas akių dugno tyrimas - tipiškai matoma išblyškusi tinklainė su „vyšnios raudonumo dėme“ ties geltonąja dėmele. Fluoresceino angiografija (FA) arba optinės koherencijos angiografija (OCT-A) padeda patvirtinti kraujotakos stoką. Taip pat skiriamas regėjimo lauko tyrimas, akispūdžio matavimas. Kadangi okliuzija dažnai yra sisteminės ligos požymis, būtinas širdies ir kraujagyslių ištyrimas: echoskopija (echokardiograma), kaklo miego arterijų doplerografija, kraujo tyrimai (lipidograma, gliukozė, krešumo rodikliai).
Gydymas turi būti pradėtas kuo skubiau - idealiu atveju per pirmąsias 4-6 valandas. Pagrindiniai metodai: akispūdžio mažinimas vaistais (pvz., acetazolamidu) arba priekinės akies kameros punkcija; akių masažas, siekiant mechaniškai pajudinti krešulį; intraveninė trombolizė (tirpdančios vaistų terapija) taikoma tik ankstyvuoju laikotarpiu, jei nėra kontraindikacijų. Taip pat skiriama antitrombozinė terapija (aspirinas, klopidogrelis) ir rizikos veiksnių kontrolė (kraujospūdžio, cholesterolio mažinimas). Esant miego arterijos stenozės sukeltai embolijai, gali prireikti chirurginės endarterektomijos arba stentavimo. Deja, daug atvejų gydymas būna neefektyvus, jei pagalba suteikiama per vėlai, todėl labai svarbi prevencija.
Skubios oftalmologo pagalbos reikia nedelsiant, jei staiga, be skausmo pablogėjo vienos akies regėjimas - tai gali būti tinklainės arterijos okliuzija arba kitas ūmus kraujagyslinis įvykis. Taip pat verta kreiptis, jei periodiškai jaučiatės trumpalaikiai pabloginę regėjimą, matote „šydu“ prieš akis arba jau buvote patyrę kraujotakos sutrikimų (insultą, širdies infarktą). Pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, ateroskleroze ar cukriniu diabetu, būtina reguliariai tikrinti akis ir laikytis gydytojo rekomendacijų, kad sumažintų būklės pasikartojimo riziką.
