Tendovaginitas
Tendovaginitas - tai sausgyslės dangalo, vadinamo sausgyslės makštimi, uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis skausmu, patinimu ir judesių ribotumu. Ši būklė dažnai susijusi su pasikartojančiais judesiais, perkrova ar trauma, tačiau kartais gali būti infekcinė arba lydėti reumatines ligas. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas tendovaginitas dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių.
Tendovaginitas yra uždegiminė būklė, kai sudirgsta arba paburksta sausgyslę gaubianti sinovinė makštis. Sausgyslės - tai tvirti jungiamojo audinio dariniai, jungiantys raumenis su kaulais ir leidžiantys atlikti judesius. Kai sausgyslė juda per siaurą kanalą ar po raiščiu, ją saugo specialus dangalas, mažinantis trintį. Uždegimo metu šis dangalas paburksta, jame gali padaugėti skysčio, todėl sausgyslei tampa sunkiau slysti.
Dažniausiai tendovaginitas pasireiškia plaštakose, riešuose, pirštuose, pėdose, čiurnose, rečiau - kituose kūno regionuose. Tipiškas pavyzdys yra riešo srities tendovaginitas, susijęs su darbu kompiuteriu, įrankių naudojimu, sportu ar rankų perkrova. Kita dažna forma - nykščio pusės riešo tendovaginitas, vadinamas de Quervaino tendovaginitu, kai skausmas juntamas ties riešo išorine puse ir sustiprėja judinant nykštį.
Svarbu suprasti, kad tendovaginitas nėra tiesiog paprastas skausmas po fizinio krūvio. Uždegimas gali sukelti mechaninį sausgyslės slydimo sutrikimą: judant gali būti juntamas girgždėjimas, spragsėjimas, tempimas ar net užsikirtimas. Jei būklė ignoruojama, uždegimas gali tapti lėtinis, o judesiai - vis labiau skausmingi.
Daugeliu atvejų tendovaginitas yra neinfekcinis, atsirandantis dėl perkrovos ar dirginimo. Tačiau retesniais atvejais jis gali būti infekcinis, pavyzdžiui, po durtinės žaizdos, įkandimo, operacijos ar bakterijoms patekus į audinius. Infekcinis tendovaginitas yra pavojingesnis ir gali greitai pažeisti rankos ar pėdos funkciją, todėl jam reikalinga skubi gydytojo apžiūra.
- Skausmas palei sausgyslę, dažniausiai sustiprėjantis judesio metu arba spaudžiant pažeistą vietą.
- Patinimas aplink riešą, pirštą, čiurną, pėdą ar kitą pažeistą sritį.
- Judesių ribotumas - sunkiau sulenkti, ištiesti, suimti, pasukti ar remtis pažeista galūne.
- Tempimo, veržimo ar sustingimo jausmas, ypač ryte arba po ilgesnio nejudrumo.
- Jautrumas liečiant uždegimo vietą.
- Sausgyslės spragsėjimas, traškėjimas ar girgždėjimą primenantis pojūtis judinant.
- Piršto ar nykščio užsikirtimas, kai judesį reikia atlikti su pastanga.
- Skausmas atliekant kasdienes užduotis: rašant, keliant puodelį, spaudžiant durų rankeną, naudojant telefoną ar dirbant įrankiais.
- Simptomų sustiprėjimas po pasikartojančių judesių ir palengvėjimas pailsėjus.
- Staigus ir stiprus skausmas, greitai didėjantis patinimas.
- Odos paraudimas, karštis, pulsuojantis skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Skausmas net ramybės metu.
- Po žaizdos, įkandimo ar pradūrimo atsiradęs piršto, plaštakos ar pėdos tinimas.
- Besikartojantis skausmas, trunkantis savaites ar mėnesius.
- Sumažėjusi jėga pažeistoje rankoje ar kojoje.
- Vengimas naudoti pažeistą galūnę dėl baimės išprovokuoti skausmą.
- Darbo, sporto ar buities veiklų apribojimas.
Dažniausia tendovaginito priežastis yra pasikartojanti mechaninė perkrova. Kai tie patys judesiai atliekami ilgai, dažnai arba netaisyklingai, sausgyslė ir jos makštis nuolat trinasi, dirginasi ir galiausiai prasideda uždegimas. Tai būdinga žmonėms, kurie daug dirba rankomis, groja muzikos instrumentais, intensyviai sportuoja, naudoja vibruojančius įrankius arba ilgai dirba kompiuteriu.
Tendovaginitas gali atsirasti ir po vienkartinės traumos: patempimo, sumušimo, staigaus stipraus judesio, kritimo ar smūgio. Kartais uždegimas išsivysto pradėjus naują fizinę veiklą, padidinus treniruočių krūvį arba pakeitus darbo pobūdį, kai audiniai nespėja prisitaikyti.
Riziką didina netaisyklinga ergonomika. Pavyzdžiui, riešų laikymas įtemptoje padėtyje dirbant klaviatūra, netinkamas įrankio suėmimas, monotoniški sukamieji judesiai ar darbas be poilsio pertraukų gali ilgainiui sukelti sausgyslių makščių uždegimą.
Kai kuriais atvejais tendovaginitas susijęs su sisteminėmis ligomis. Jis dažniau pasitaiko sergant reumatoidiniu artritu, psoriaziniu artritu, podagra, cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis. Uždegiminės reumatinės ligos gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir sausgyslių dangalus, todėl simptomai gali kartotis keliose vietose arba būti lydimi sąnarių tinimo ir rytinio sustingimo.
Infekcinis tendovaginitas atsiranda bakterijoms patekus į sausgyslės makštį. Tai gali nutikti po durtinės žaizdos, gyvūno ar žmogaus įkandimo, įsipjovimo, svetimkūnio patekimo, rečiau - po medicininių procedūrų. Tokia forma ypač pavojinga plaštakos pirštuose, nes infekcija siauruose audinių kanaluose gali greitai plisti ir sutrikdyti piršto funkciją.
Papildomi rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, ankstesnės sausgyslių traumos, nepakankamas raumenų pasirengimas, nutukimas, nėštumas ar laikotarpis po gimdymo, kai dėl skysčių kaupimosi ir hormoninių pokyčių gali padidėti audinių jautrumas. Vis dėlto tendovaginitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, ypač jei sausgyslės ilgą laiką patiria vienodą krūvį.
Tendovaginitas dažniausiai nustatomas remiantis paciento nusiskundimais ir gydytojo apžiūra. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kokie judesiai jį sustiprina, ar buvo trauma, žaizda, įkandimas, ar darbe arba sporte kartojami tie patys judesiai. Taip pat svarbu pasakyti apie gretutines ligas, vartojamus vaistus ir ankstesnius panašius epizodus.
Apžiūros metu vertinamas patinimas, odos paraudimas, vietinis karštis, skausmingumas spaudžiant, judesių amplitudė ir jėga. Gydytojas gali paprašyti atlikti tam tikrus judesius, kad nustatytų, kuri sausgyslė dirginama. Pavyzdžiui, įtariant de Quervaino tendovaginitą, atliekamas specialus riešo ir nykščio judesio testas, kuris gali išprovokuoti būdingą skausmą.
Dažnai papildomų tyrimų nereikia, tačiau jie gali būti naudingi, jei diagnozė neaiški, simptomai užsitęsia, įtariama trauma, infekcija ar reumatinė liga. Ultragarsinis tyrimas gali parodyti sausgyslės makšties sustorėjimą, skysčio sankaupą, sausgyslės dirginimą ar plyšimą. Tai greitas ir plačiai naudojamas tyrimas, ypač vertinant paviršines sausgysles.
Magnetinio rezonanso tomografija gali būti skiriama sudėtingesniais atvejais, kai reikia išsamiai įvertinti minkštuosius audinius, sausgysles, raiščius, sąnarius ar kaulų čiulpų pakitimus. Rentgenograma paprastai neparodo paties tendovaginito, tačiau gali padėti atmesti kaulų lūžį, sąnarių artrozę, kalcifikatus ar kitus pakitimus.
Kraujo tyrimai atliekami, jei įtariama infekcija arba sisteminė uždegiminė liga. Gali būti vertinamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, šlapimo rūgštis, reumatoidinis faktorius, antikūnai prieš ciklinį citrulinuotą peptidą ar kiti reumatologiniai rodikliai. Jei yra pūlingos infekcijos požymių, gali prireikti mikrobiologinio pasėlio, kad būtų nustatyta bakterija ir parinkti tinkami antibiotikai.
Svarbi diagnostikos dalis - atskirti tendovaginitą nuo kitų būklių: sausgyslės plyšimo, nervo užspaudimo, riešo kanalo sindromo, artrito, bursito, kaulo lūžio, podagros priepuolio ar odos ir poodžio infekcijos. Nuo tikslios diagnozės priklauso gydymo taktika.
Tendovaginito gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo, trukmės ir nuo to, ar yra infekcijos požymių. Dauguma neinfekcinio tendovaginito atvejų gydomi konservatyviai - tai reiškia, kad operacijos nereikia.
Pirmas žingsnis paprastai yra krūvio sumažinimas. Tai nereiškia visiško nejudrumo ilgam laikui, tačiau svarbu laikinai vengti judesių, kurie aiškiai provokuoja skausmą. Gali padėti darbo pertraukos, užduočių keitimas, ergonomikos korekcija, sporto krūvio sumažinimas. Pažeistai sričiai kartais skiriamas įtvaras, pavyzdžiui, riešo, nykščio ar čiurnos, kad sausgyslė galėtų nurimti.
Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas, jei pacientui jie tinkami. Jie gali būti geriami arba naudojami vietiškai gelio forma. Šių vaistų negalima vartoti neapgalvotai, ypač turint skrandžio opų, inkstų ligų, vartojant kraują skystinančius vaistus ar esant širdies ir kraujagyslių rizikai, todėl dėl jų verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ūmesnėje fazėje gali padėti šaltis - trumpi šaldymo seansai per audinį po 10-15 minučių kelis kartus per dieną. Vėliau, kai ūmus uždegimas sumažėja, kartais tinka šiluma, švelnūs tempimo pratimai ir laipsniškas judesių grąžinimas. Fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas ar kineziterapeutas gali parinkti pratimus, kurie gerina sausgyslės slydimą, stiprina aplinkinius raumenis ir mažina pakartotinio uždegimo riziką.
Jei simptomai nepraeina, gydytojas gali pasiūlyti kortikosteroido injekciją į uždegimo sritį. Tokia injekcija gali greitai sumažinti uždegimą ir skausmą, ypač sergant kai kuriomis riešo ar pirštų tendovaginito formomis. Vis dėlto injekcijos turi būti atliekamos tiksliai ir atsakingai, nes per dažnas jų kartojimas gali silpninti audinius.
Infekcinis tendovaginitas gydomas skubiai. Dažnai reikia antibiotikų, kartais - chirurginio sausgyslės makšties atvėrimo, pūlių pašalinimo ir plovimo. Tokiu atveju delsimas gali lemti sausgyslės pažeidimą, sąaugas, piršto sustingimą ar infekcijos išplitimą.
Operacinis gydymas svarstomas tada, kai konservatyvios priemonės nepadeda, kai yra ryškus sausgyslės užstrigimas, pasikartojantis skausmingas judesio blokavimas arba kai siauras kanalas mechaniškai spaudžia sausgyslę. Operacijos tikslas - sumažinti spaudimą, atlaisvinti sausgyslės judėjimą ir atkurti funkciją. Po operacijos svarbi reabilitacija, kad neatsirastų sustingimo ir būtų saugiai grįžtama prie įprastos veiklos.
Ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbi profilaktika: darbo vietos pritaikymas, reguliarūs poilsio intervalai, taisyklinga technika sportuojant ar dirbant įrankiais, laipsniškas krūvio didinimas, raumenų stiprinimas ir tempimas. Jei tendovaginitas kartojasi, verta ieškoti ne tik vietinės priežasties, bet ir galimų sisteminių ligų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas ar patinimas nepraeina per kelias dienas, kartojasi, stiprėja arba trukdo dirbti, sportuoti, miegoti ir atlikti kasdienes veiklas. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau sustabdyti uždegimą ir išvengti lėtinio sausgyslės dirginimo.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei skausmas atsirado po durtinės žaizdos, įkandimo, gilaus įsipjovimo ar svetimkūnio patekimo, ypač jei pirštas, plaštaka ar pėda tinsta, rausta ir tampa karšta. Taip pat nedelskite, jei pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, stiprus pulsuojantis skausmas, pūliavimas arba skausmas greitai didėja.
Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju, jei negalite pajudinti piršto, riešo ar pėdos, jei pirštas lieka sulenktas arba užsikerta, jei atsiranda tirpimas, silpnumas, pamėlusi ar išblyškusi oda. Tokie požymiai gali rodyti ne tik tendovaginitą, bet ir nervų, kraujotakos ar sausgyslės vientisumo sutrikimą.
Jeigu sergate cukriniu diabetu, vartojate imunitetą slopinančius vaistus, turite reumatinę ligą ar neseniai patyrėte operaciją, dėl bet kokio neįprasto tinimo ir skausmo geriau kreiptis anksčiau. Šioms pacientų grupėms infekcijos ir uždegimo eiga gali būti greitesnė arba mažiau tipiška.
Svarbiausia - neignoruoti skausmo, kuris aiškiai kartojasi su tais pačiais judesiais. Tendovaginitas dažnai sėkmingai suvaldomas, kai laiku sumažinamas krūvis, parenkamas tinkamas gydymas ir pašalinami jį provokuojantys veiksniai.
