Tendinitas
Tendinitas - tai sausgyslės uždegimas arba sudirginimas, dažniausiai pasireiškiantis skausmu, jautrumu ir judesių ribotumu. Ši būklė dažnai susijusi su pasikartojančiu krūviu, sportu, darbu ar staigiu perkrovimu. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas tendinitas dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau ignoruojamas gali tapti lėtinis ir smarkiai riboti kasdienę veiklą.
Tendinitas yra sausgyslės - tvirto jungiamojo audinio, jungiančio raumenį su kaulu - uždegimas, sudirginimas arba perkrovos sukeltas pažeidimas. Sausgyslės perduoda raumens jėgą kaului ir leidžia judinti sąnarius, todėl jos nuolat patiria tempimą, trintį ir mechaninį krūvį.
Dažniausiai tendinitas išsivysto ten, kur sausgyslė daug dirba arba juda siaurame anatominiame kanale. Tipinės vietos yra petys, alkūnė, riešas, nykštys, kelis, Achilo sausgyslė ties kulnu ir klubų sritis. Pavyzdžiui, peties tendinitas gali trikdyti rankos kėlimą, Achilo sausgyslės tendinitas - ėjimą ar bėgimą, o alkūnės tendinitas - daiktų suėmimą ir nešimą.
Nors žodis tendinitas reiškia uždegimą, šiuolaikinėje medicinoje žinoma, kad ne visais atvejais vyrauja tikras uždegiminis procesas. Ilgiau trunkant skausmui sausgyslėje gali atsirasti degeneracinių pokyčių: kolageno skaidulos praranda tvarkingą struktūrą, sausgyslė sustorėja, tampa mažiau elastinga ir jautresnė krūviui. Tokia būklė kartais vadinama tendinopatija. Pacientui svarbiausia žinoti, kad skausmas nėra vien tik diskomfortas - tai signalas, jog sausgyslė nebespėja prisitaikyti prie jai tenkančio krūvio.
Tendinitas gali būti ūminis, kai skausmas atsiranda po staigaus neįprasto krūvio, arba lėtinis, kai simptomai stiprėja palaipsniui ir kartojasi mėnesiais. Lėtinis tendinitas dažnai susijęs su darbo poza, sporto technika, nepakankamu poilsiu, raumenų disbalansu ar netinkama avalyne. Gydymo tikslas - ne tik numalšinti skausmą, bet ir padėti sausgyslei atgauti atsparumą krūviui.
- Skausmas ties sausgysle arba prie sąnario, kuris dažnai sustiprėja judant ar apkraunant galūnę.
- Jautrumas spaudžiant pažeistą vietą, kartais net labai lokalus, tarsi viename taške.
- Judesių ribotumas, kai sunkiau pakelti ranką, sulenkti riešą, lipti laiptais, bėgti ar atsistoti ant pirštų.
- Sustingimas po ramybės, ypač ryte arba po ilgesnio sėdėjimo.
- Skausmo sumažėjimas apšilus ir vėl sustiprėjimas po didesnio krūvio arba vakare.
- Lengvas patinimas aplink sausgyslę.
- Šilumos pojūtis pažeistoje vietoje.
- Paraudimas, nors jis pasitaiko ne visada.
- Traškesys, girgždėjimas ar šiurkštus slydimo pojūtis judinant sausgyslę.
- Silpnumas, kai pažeista galūnė atrodo mažiau patikima ar greičiau pavargsta.
- Peties tendinitas gali sukelti skausmą keliant ranką virš galvos, rengiantis, siekiant daikto nuo lentynos ar gulint ant pažeisto peties.
- Alkūnės tendinitas, dažnai vadinamas tenisininko arba golfo žaidėjo alkūne, pasireiškia skausmu išorinėje arba vidinėje alkūnės pusėje, sustiprėjančiu suimant, sukant ar keliant daiktus.
- Riešo ir nykščio tendinitas gali trukdyti rašyti, dirbti kompiuteriu, kelti kūdikį, naudotis telefonu ar atlikti smulkius judesius.
- Kelio tendinitas dažnai jaučiamas po girnele arba aplink ją, ypač šokinėjant, bėgant, tupiant ar lipant laiptais.
- Achilo sausgyslės tendinitas sukelia skausmą už kulno arba blauzdos apačioje, ypač ryte, pradėjus eiti, bėgant ar po sporto.
- Skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepaisant poilsio.
- Simptomai kartojasi vos grįžus prie įprastos veiklos.
- Atsiranda nuolatinis sustorėjimas ar mazgelis sausgyslės srityje.
- Dėl skausmo pradedama keisti judesius, šlubuoti arba vengti tam tikros veiklos.
- Skausmas pradeda trukdyti miegui, darbui ar kasdieniams veiksmams.
Dažniausia tendinitas priežastis yra sausgyslės perkrova. Tai gali būti ne vienkartinis didelis krūvis, bet ir daugybė mažų pasikartojančių judesių, kurie per laiką viršija sausgyslės gebėjimą atsistatyti. Sausgyslė nėra tokia gerai aprūpinama krauju kaip raumuo, todėl jos gijimas lėtesnis, o nepakankamas poilsis greitai tampa problema.
Dažni rizikos veiksniai:
- Pasikartojantys judesiai darbe: darbas kompiuteriu, įrankių naudojimas, krovinių kilnojimas, dažnas rankų kėlimas virš galvos.
- Sportas ir fizinis aktyvumas: bėgimas, tenisas, krepšinis, tinklinis, plaukimas, sunkumų kilnojimas, šuoliai ar staigus treniruočių intensyvumo didinimas.
- Netinkama technika: klaidingas bėgimo žingsnis, netinkamas raketės laikymas, prasta laikysena, netolygus krūvio paskirstymas.
- Nepakankamas apšilimas ir atsistatymas: sausgyslės jautriau reaguoja, kai krūvis didinamas per greitai arba nėra poilsio dienų.
- Amžius: senstant sausgyslės praranda elastingumą, lėčiau gyja ir lengviau pažeidžiamos.
- Raumenų disbalansas: silpni ar pertempti raumenys keičia sąnario mechaniką ir didina krūvį sausgyslei.
- Ankstesnės traumos: buvę patempimai, sąnarių nestabilumas ar netinkamai sugiję pažeidimai gali skatinti pasikartojantį tendinitas.
- Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, podagra, skydliaukės sutrikimai gali didinti sausgyslių pažeidžiamumą.
- Kai kurie vaistai: fluorochinolonų grupės antibiotikai ir ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas siejami su didesne sausgyslių pažeidimo rizika.
- Netinkama avalynė ar darbo įranga: prasti batai, netinkamas darbo stalo aukštis, ergonomikos trūkumas.
Tendinitas ne visada reiškia, kad žmogus padarė kažką neteisingai. Kartais pakanka vieno neįprasto savaitgalio darbo sode, intensyvesnės treniruotės ar ilgesnio žygio. Tačiau jei priežastis nesurandama ir nepašalinama, skausmas linkęs kartotis.
Tendinitas dažniausiai nustatomas remiantis paciento nusiskundimais, apžiūra ir funkciniais mėginiais. Gydytojas klausia, kada atsirado skausmas, kokia veikla jį sustiprina, ar buvo trauma, ar simptomai kartojasi, kokį darbą ir sportą žmogus atlieka. Labai svarbu tiksliai apibūdinti skausmo vietą, nes sausgyslių pažeidimai dažnai būna lokalūs.
Apžiūros metu gydytojas:
- įvertina patinimą, paraudimą, odos temperatūrą ir jautrumą;
- patikrina sąnario judesių amplitudę;
- įvertina raumenų jėgą;
- atlieka specialius testus, kurie apkrauna konkrečią sausgyslę;
- palygina abi puses, pavyzdžiui, abi alkūnes, pečius ar kulnus;
- įvertina eiseną, laikyseną, pėdos padėtį ar judesių techniką, jei tai susiję su simptomais.
Papildomi tyrimai reikalingi ne visada, tačiau jie naudingi, kai skausmas stiprus, užsitęsęs, neaiški diagnozė arba įtariamas sausgyslės plyšimas.
Galimi tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas. Tai dažnas ir patogus tyrimas, leidžiantis įvertinti sausgyslės sustorėjimą, uždegiminius pokyčius, skysčio sankaupas, dalinius plyšimus ir judėjimą realiu laiku.
- Magnetinio rezonanso tomografija. MRT ypač naudinga, kai reikia detaliai įvertinti sausgyslę, aplinkinius audinius, sąnarį, kremzlę, raiščius ar įtarti gilesnius pažeidimus.
- Rentgenograma. Rentgenas sausgyslės tiesiogiai neparodo, tačiau padeda atmesti kaulų pakitimus, kalcifikatus, sąnario artrozę ar kitą skausmo priežastį.
- Kraujo tyrimai. Jie atliekami, jei įtariama sisteminė uždegiminė liga, infekcija, podagra ar kitos būklės. Gali būti tiriamas C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, šlapimo rūgštis, reumatoidinis faktorius ar kiti rodikliai.
Diagnozuojant svarbu atskirti tendinitas nuo kitų ligų: bursito, nervo užspaudimo, sąnario uždegimo, raumenų plyšimo, kaulų lūžio, artrozės ar infekcijos. Tinkama diagnozė leidžia parinkti gydymą, kuris ne tik slopina skausmą, bet ir grąžina sausgyslei gebėjimą saugiai dirbti.
Tendinitas gydymas priklauso nuo pažeistos vietos, simptomų trukmės, žmogaus veiklos ir to, ar yra sausgyslės degeneracinių pokyčių ar plyšimo požymių. Daugeliu atvejų gydymas yra konservatyvus, tai reiškia - be operacijos. Svarbiausias principas: sausgyslei reikia sumažinti dirginantį krūvį, bet visiškas ilgalaikis nejudrumas paprastai nėra geriausias sprendimas.
Pirmieji žingsniai:
- Laikinas krūvio sumažinimas. Reikėtų vengti judesių, kurie aiškiai provokuoja skausmą, tačiau išlaikyti lengvą, neskausmingą judėjimą.
- Šaltis. Pirmomis dienomis po paūmėjimo šaltas kompresas 10-15 minučių kelis kartus per dieną gali sumažinti skausmą ir patinimą.
- Skausmo kontrolė. Gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną ar naprokseną, jei jie pacientui saugūs. Kai kuriems žmonėms tinka vietiniai geliai ar tepalai.
- Įtvarai ar ortozės. Riešo, alkūnės, kelio ar čiurnos įtvaras gali laikinai sumažinti sausgyslei tenkantį krūvį. Svarbu jų nenaudoti per ilgai be specialisto nurodymų.
Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo etapų. Specialistas parenka pratimus pagal sausgyslės būklę: iš pradžių gali būti taikomi izometriniai pratimai skausmui mažinti, vėliau - ekscentriniai ir jėgos pratimai sausgyslės atsparumui atkurti. Pratimai dažnai turi būti atliekami kelias savaites ar mėnesius. Tai normalu, nes sausgyslės gyja lėčiau nei raumenys.
Papildomai gali būti taikoma:
- laikysenos, eisenos ar sporto technikos korekcija;
- ergonomikos pritaikymas darbo vietoje;
- raumenų tempimo ir stiprinimo programa;
- masažas ar minkštųjų audinių technikos, jei jos tinka konkrečiu atveju;
- avalynės, vidpadžių ar sportinės įrangos korekcija;
- palaipsnis grįžimas prie krūvio pagal skausmo reakciją.
Injekcijos svarstomos atsargiai. Gliukokortikoidų injekcijos gali greitai sumažinti skausmą kai kuriose vietose, tačiau jos ne visada tinka, ypač jei sausgyslė jau nusilpusi ar yra plyšimo rizika. Kartotinės tokios injekcijos gali didinti sausgyslės pažeidžiamumą. Kai kuriais atvejais svarstomos trombocitais praturtintos plazmos injekcijos, tačiau jų nauda priklauso nuo tendinitas vietos ir klinikinės situacijos.
Chirurginis gydymas reikalingas retai. Jis gali būti svarstomas, jei yra visiškas sausgyslės plyšimas, didelis funkcijos sutrikimas arba ilgalaikis, konservatyviam gydymui nepasiduodantis skausmas. Operacijos pobūdis priklauso nuo pažeidimo: gali būti šalinami pakitę audiniai, atlaisvinama sausgyslė, taisomas plyšimas ar koreguojamos mechaninės kliūtys.
Svarbu neskubėti grįžti prie ankstesnio krūvio. Gera taisyklė: krūvis didinamas palaipsniui, o skausmas po veiklos neturi stipriai didėti ir užsitęsti kitą dieną. Jei simptomai vis atsinaujina, verta dar kartą įvertinti diagnozę, techniką, darbo sąlygas ir reabilitacijos planą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas nepraeina per kelias dienas sumažinus krūvį, trukdo darbui, sportui ar miegui, kartojasi toje pačioje vietoje arba stiprėja. Ankstyva konsultacija dažnai padeda išvengti lėtinio tendinitas ir ilgesnio gydymo.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
- skausmas atsirado staiga po traumos, šuolio, kritimo ar staigaus judesio;
- pajutote spragtelėjimą, plyšimo jausmą ar staigų jėgos praradimą;
- negalite remtis koja, pakelti rankos ar atlikti įprasto judesio;
- pažeista vieta greitai tinsta, ryškiai parausta, tampa karšta;
- atsiranda karščiavimas ar bendra bloga savijauta;
- skausmas labai stiprus ir nemažėja ramybėje;
- yra tirpimas, dilgčiojimas, rankos ar kojos silpnumas;
- vartojate fluorochinolonų grupės antibiotikus ir atsirado Achilo ar kitos sausgyslės skausmas;
- sergate cukriniu diabetu, imuninės sistemos liga ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus.
Jeigu tendinitas jau diagnozuotas, pakartotinė konsultacija reikalinga, kai nepavyksta grįžti prie įprastos veiklos, skausmas nepagerėja per 4-6 savaites, atsiranda naujų simptomų arba pratimai didina skausmą. Gydymo planas turi būti pritaikomas žmogui, o ne atvirkščiai - tai ypač svarbu, jei darbas ar sportas reikalauja pasikartojančių judesių.
Nereikėtų kentėti skausmo tikintis, kad jis visada praeis savaime. Sausgyslės gali gyti, tačiau joms reikia tinkamo krūvio, laiko ir aiškaus plano. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė greičiau ir saugiau grįžti prie įprasto gyvenimo.
