Stemplės spazmas
Stemplės spazmas - tai stemplės raumenų susitraukimų sutrikimas, kai maistas ar skysčiai ne visada sklandžiai juda iš burnos į skrandį. Ši būklė gali sukelti krūtinės skausmą, rijimo sunkumą ir nerimą, nes simptomai kartais primena širdies ligas. Nors dažniausiai ji nėra pavojinga gyvybei, tinkama diagnostika padeda atmesti rimtesnes priežastis ir parinkti veiksmingą gydymą.
Stemplės spazmas yra funkcinis stemplės judrumo sutrikimas. Stemplė - tai raumeninis vamzdelis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Įprastai nurijus maistą stemplės raumenys susitraukia nuosekliai, banguojančiais judesiais, vadinamais peristaltika. Taip maistas saugiai nukeliauja į skrandį.
Kai pasireiškia Stemplės spazmas, šie susitraukimai tampa per stiprūs, nekoordinuoti arba įvyksta netinkamu metu. Dėl to žmogus gali jausti, kad maistas užstringa, spaudžia už krūtinkaulio arba sukelia staigų skausmą. Kai kuriems pacientams spazmai pasireiškia retai, kitiems - kartojasi dažnai ir trikdo valgymą bei gyvenimo kokybę.
Skiriami keli stemplės spazmų tipai, pavyzdžiui, difuzinis stemplės spazmas ir vadinamoji hiperaktyvi, arba „plaktuko“, stemplė, kai susitraukimai būna ypač stiprūs. Svarbu žinoti, kad krūtinės skausmas visada turi būti vertinamas atsakingai, nes panašius pojūčius gali sukelti ir širdies ligos.
- Spaudžiantis, deginantis arba veržiantis skausmas už krūtinkaulio.
- Rijimo sunkumas, ypač valgant kietą maistą arba geriant labai šaltus ar karštus gėrimus.
- Pojūtis, kad maistas įstrigo krūtinėje arba gerklėje.
- Staigūs skausmo epizodai, galintys trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Atsirūgimas, rūgšties kilimas, deginimas krūtinėje, ypač jei kartu yra gastroezofaginio refliukso liga.
- Skausmo plitimas į nugarą, kaklą, žandikaulį ar ranką.
- Baimė valgyti dėl pasikartojančio užspringimo ar skausmo pojūčio.
- Svorio mažėjimas, jei žmogus pradeda vengti maisto.
- Kosulys ar užkimimas, kai kartu pasireiškia refliuksas.
Tiksli priežastis ne visada nustatoma. Manoma, kad Stemplės spazmas susijęs su sutrikusia nervų ir raumenų veiklos reguliacija stemplėje. Kitaip tariant, stemplės raumenys gauna netikslius signalus, todėl susitraukia per stipriai arba nekoordinuotai.
Riziką gali didinti gastroezofaginio refliukso liga, kai skrandžio rūgštis dirgina stemplės gleivinę ir nervų galūnes. Spazmus kartais išprovokuoja labai karšti, labai šalti gėrimai, alkoholis, kofeinas, gausus ar skubotas valgymas. Kai kuriems žmonėms simptomai sustiprėja patiriant stresą, nerimą ar miego trūkumą.
Dažniau ši būklė nustatoma suaugusiesiems, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Rečiau stemplės judrumo sutrikimai gali būti susiję su kitomis ligomis, pavyzdžiui, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, neurologiniais sutrikimais ar po stemplės pažeidimų.
Diagnozė pradedama nuo išsamaus pokalbio: gydytojas klausia, kada atsiranda skausmas, ar jis susijęs su valgymu, fiziniu krūviu, stresu, ar būna rūgšties kilimas ir rijimo sutrikimas. Kadangi krūtinės skausmas gali būti širdinės kilmės, kartais pirmiausia atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, širdies fermentų tyrimai ar kardiologo konsultacija.
Stemplės būklei įvertinti dažnai atliekama viršutinė endoskopija, kai apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Ji padeda atmesti uždegimą, susiaurėjimą, opas, navikus ar kitas mechanines kliūtis. Gali būti atliekamas rentgenologinis tyrimas su bario kontrastu, kuris parodo, kaip kontrastinė medžiaga juda stemple.
Svarbiausias tyrimas stemplės judrumui įvertinti yra stemplės manometrija. Jos metu matuojamas stemplės raumenų susitraukimų stiprumas ir koordinacija. Jei įtariamas refliuksas, gali būti skiriamas 24 valandų pH matavimas arba impedanso-pH tyrimas.
Gydymas parenkamas pagal simptomų dažnį, stiprumą ir priežastis. Jei kartu nustatomas refliuksas, dažnai skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai. Kai kuriems pacientams padeda vaistai, atpalaiduojantys lygiuosius raumenis, tokie kaip kalcio kanalų blokatoriai ar nitratai, tačiau jie vartojami tik gydytojui įvertinus naudą ir galimą šalutinį poveikį.
Svarbi gydymo dalis - mitybos ir įpročių korekcija. Rekomenduojama valgyti lėčiau, mažesnėmis porcijomis, gerai sukramtyti maistą, vengti labai karštų ar labai šaltų gėrimų. Jei simptomus provokuoja kava, alkoholis, gazuoti gėrimai, aštrus ar riebus maistas, verta juos riboti. Padeda streso mažinimas, reguliarus miegas, kvėpavimo pratimai.
Retais, sunkiais atvejais gali būti svarstomos endoskopinės procedūros, botulino toksino injekcijos arba chirurginis gydymas. Sprendimas priimamas individualiai, dažniausiai gastroenterologo ir kitų specialistų komandoje.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei krūtinės skausmas kartojasi, jei sunku ryti, jaučiate maisto strigimą arba simptomai trukdo normaliai valgyti. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei dažnai vargina rėmuo, rūgšties kilimas, užkimimas ar kosulys po valgio.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei krūtinės skausmas yra stiprus, atsirado pirmą kartą, plinta į kairę ranką, žandikaulį, nugarą, lydi dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas, alpimas ar pykinimas. Tokiais atvejais būtina atmesti širdies priepuolį. Skubiai kreipkitės ir tada, jei nebegalite nuryti seilių, springstate, vemiate krauju arba pastebite juodas išmatas.
