Smegenų abscesas
Smegenų abscesas yra pūlių sankaupa smegenų audinyje, atsirandanti dėl infekcijos. Tai reta, bet pavojinga būklė, nes uždegimas ir tinimas gali spausti smegenis, trikdyti jų veiklą ir sukelti gyvybei grėsmingų komplikacijų. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, pasveikimo tikimybė gerokai padidėja.
Smegenų abscesas - tai infekcijos sukeltas ribotas pūlinys smegenyse. Dažniausiai jis susiformuoja tada, kai bakterijos, rečiau grybeliai ar parazitai, patenka į smegenų audinį ir organizmas bando infekciją „uždaryti“ kapsule. Tokia kapsulė iš pradžių gali padėti apriboti infekciją, tačiau pūlių sankaupa didėdama užima vietą kaukolės viduje, kur papildomos erdvės beveik nėra.
Dėl to aplink abscesą vystosi uždegimas ir smegenų tinimas. Gali didėti spaudimas kaukolės viduje, sutrikti kraujotaka, dirginamos smegenų sritys, atsakingos už judesius, kalbą, regą, atmintį ar sąmonę. Simptomai priklauso nuo absceso vietos, dydžio, infekcijos sukėlėjo ir žmogaus imuninės sistemos būklės.
Smegenų abscesas gali būti vienas arba keli. Jis gali atsirasti bet kurioje smegenų dalyje, tačiau dažniau siejamas su infekcijomis, esančiomis netoliese - ausų, sinusų, dantų, kaukolės kaulų srityje. Kartais infekcija atkeliauja krauju iš plaučių, širdies ar kitų organų. Tai nėra įprastas galvos skausmas ar paprasta infekcija - tai būklė, kuriai reikalinga skubi gydytojų priežiūra, dažnai ligoninėje.
- Stiprėjantis galvos skausmas, kuris gali būti nuolatinis ir neįprastas žmogui.
- Karščiavimas, šaltkrėtis arba bendras infekcijos pojūtis, nors karščiavimas būna ne visada.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač jei didėja spaudimas kaukolės viduje.
- Mieguistumas, vangumas, sumišimas ar pakitęs elgesys.
- Traukuliai, net jei žmogus anksčiau jų niekada nėra patyręs.
- Rankos, kojos ar vienos kūno pusės silpnumas.
- Kalbos sutrikimas - sunku kalbėti, suprasti žodžius ar rasti tinkamus žodžius.
- Regos sutrikimai, dvejinimasis akyse arba regos lauko praradimas.
- Pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, nestabili eisena.
- Atminties, dėmesio, orientacijos sutrikimai.
- Neįprastas irzlumas, vangumas, blogas maitinimasis.
- Vėmimas, karščiavimas arba traukuliai.
- Įtemptas ar išsipūtęs momenėlis kūdikiui.
- Staigus elgesio pasikeitimas, neįprastas mieguistumas.
- Sąmonės pritemimas ar netekimas.
- Labai stiprus galvos skausmas su vėmimu.
- Staigus neurologinis sutrikimas, pavyzdžiui, veido persikreipimas ar galūnės paralyžius.
- Kvėpavimo, širdies ritmo sutrikimai, labai didelis mieguistumas.
Smegenų abscesas išsivysto tada, kai infekcijos sukėlėjai patenka į smegenų audinį. Dažniausiai tai bakterijos, pavyzdžiui, streptokokai, stafilokokai, anaerobinės bakterijos. Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, abscesą gali sukelti grybeliai ar retesni mikroorganizmai.
Infekcija į smegenis gali patekti keliais būdais. Vienas dažniausių - plitimas iš netoliese esančio židinio. Tai gali būti vidurinės ausies uždegimas, mastoiditas, prienosinių ančių uždegimas, dantų ar žandikaulio infekcija. Kadangi šios sritys anatomiškai yra arti kaukolės ir smegenų dangalų, infekcija kartais gali prasiskverbti giliau.
Kitas kelias - per kraują. Infekcija gali atkeliauti iš plaučių, širdies vožtuvų, odos, pilvo organų ar kitų vietų. Didesnė rizika yra sergant infekciniu endokarditu, plaučių abscesu, bronchektazėmis, kai kuriomis įgimtomis širdies ydomis.
Smegenų abscesas taip pat gali atsirasti po galvos traumos, kai pažeidžiama kaukolė, arba po neurochirurginės operacijos. Tokiais atvejais mikroorganizmai gali patekti tiesiogiai.
Riziką didina nusilpusi imuninė sistema: žmogaus imunodeficito viruso infekcija, organų transplantacija, chemoterapija, ilgalaikis gydymas kortikosteroidais ar kitais imunitetą slopinančiais vaistais, nekontroliuojamas cukrinis diabetas. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms infekcijos eiga kartais gali būti sunkesnė arba mažiau tipiška.
Smegenų abscesas diagnozuojamas vertinant simptomus, neurologinę būklę, infekcijos požymius ir atliekant vaizdinius bei laboratorinius tyrimus. Gydytojas klausia apie galvos skausmo pradžią, karščiavimą, traukulius, neseniai buvusias ausų, sinusų, dantų infekcijas, traumas, operacijas, imuninės sistemos ligas.
Labai svarbus neurologinis ištyrimas: įvertinama sąmonė, kalba, jėga galūnėse, refleksai, koordinacija, jutimai, akių judesiai. Šie požymiai padeda įtarti, kurioje smegenų dalyje gali būti pažeidimas.
Pagrindiniai tyrimai yra galvos kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. Kompiuterinė tomografija dažnai atliekama skubiai, ypač jei žmogaus būklė sunki. Magnetinio rezonanso tomografija yra jautresnė ir gali tiksliau parodyti absceso dydį, vietą, kapsulę, aplinkinių audinių tinimą. Kartais naudojamas kontrastinis preparatas, padedantis geriau atskirti abscesą nuo naviko, kraujosruvos ar kitų pakitimų.
Atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Kraujo pasėliai gali padėti nustatyti infekcijos sukėlėją, ypač jei infekcija plinta per kraują.
Jei abscesas operuojamas arba punktuojamas, paimti pūliai siunčiami mikrobiologiniam tyrimui. Tai padeda tiksliai nustatyti bakterijas ar kitus sukėlėjus ir parinkti veiksmingiausius antibiotikus.
Juosmeninė punkcija, kai tiriamas smegenų skystis, įtariant smegenų abscesą atliekama atsargiai ir ne visada. Jei kaukolės viduje padidėjęs spaudimas, ši procedūra gali būti pavojinga, todėl pirmiausia dažniausiai atliekama galvos vaizdinė diagnostika.
Smegenų abscesas gydomas ligoninėje, dažnai dalyvaujant kelių sričių specialistams: neurologui, neurochirurgui, infekcinių ligų gydytojui, radiologui, reanimatologui. Gydymo tikslai - sunaikinti infekciją, sumažinti smegenų tinimą, apsaugoti nuo traukulių ir išvengti ilgalaikių neurologinių pasekmių.
Pagrindinis gydymas yra antibiotikai, dažniausiai leidžiami į veną. Pradžioje skiriami plataus veikimo antibiotikai, veikiantys tikėtinus sukėlėjus. Kai gaunami pasėlių rezultatai, gydymas gali būti patikslinamas. Antibiotikų kursas paprastai trunka kelias savaites, neretai 6-8 savaites ar ilgiau, priklausomai nuo absceso dydžio, sukėlėjo, imuninės būklės ir atsako į gydymą.
Jei įtariama grybelinė infekcija, skiriami priešgrybeliniai vaistai. Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, gydymas gali būti ilgesnis ir sudėtingesnis.
Neurochirurginis gydymas reikalingas ne visada, bet dažnai svarstomas, jei abscesas didelis, sukelia spaudimą, blogėja neurologinė būklė, gydymas vaistais neveiksmingas arba reikia nustatyti sukėlėją. Gali būti atliekama absceso punkcija ir pūlių aspiracija, kartais - chirurginis absceso pašalinimas. Sprendimas priklauso nuo absceso vietos, skaičiaus, paciento būklės ir rizikos.
Smegenų tinimui mažinti kai kuriais atvejais skiriami kortikosteroidai, tačiau jie vartojami atsargiai, nes gali paveikti infekcijos eigą ir diagnostinius požymius. Jei pasireiškė traukuliai arba jų rizika didelė, skiriami vaistai nuo traukulių.
Svarbu gydyti ir pirminį infekcijos židinį: sinusitą, ausų uždegimą, dantų infekciją, širdies vožtuvų infekciją ar kitą priežastį. Be to, stebima būklė atliekant pakartotines kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos nuotraukas.
Po ūmaus gydymo kai kuriems žmonėms reikalinga reabilitacija: kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba, atminties ir dėmesio lavinimas. Atsigavimas gali užtrukti, tačiau ankstyvas gydymas ir nuosekli priežiūra labai pagerina prognozę.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei atsiranda stiprus, neįprastas ar progresuojantis galvos skausmas, ypač kartu su karščiavimu, vėmimu, mieguistumu, sumišimu ar neurologiniais sutrikimais. Smegenų abscesas gali progresuoti greitai, todėl laukti, kol simptomai „praeis savaime“, pavojinga.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei pasireiškia traukuliai, sąmonės sutrikimas, staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido persikreipimas, stiprus mieguistumas, pakartotinis vėmimas ar labai stiprus galvos skausmas. Tai gali rodyti padidėjusį spaudimą kaukolės viduje arba smegenų funkcijos sutrikimą.
Ypač budrūs turėtų būti žmonės, kurie neseniai sirgo sunkia ausų, sinusų ar dantų infekcija, patyrė galvos traumą, buvo operuoti neurochirurgiškai, turi nusilpusį imunitetą, serga cukriniu diabetu, žmogaus imunodeficito viruso infekcija arba vartoja imunitetą slopinančius vaistus.
Jei gydoma infekcija, bet atsiranda naujas galvos skausmas, karščiavimas nepraeina, blogėja savijauta ar atsiranda neurologinių požymių, būtina pakartotinė gydytojo apžiūra. Ankstyvas ištyrimas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
