Šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas - tai nevalingas šlapimo netekimas, kuris gali būti tiek laikinas, tiek lėtinis. Tai nėra normali senėjimo dalis, o medicininė būklė, kurią dažnai galima sėkmingai gydyti. Net jei manote, kad tai gėdinga, žinokite - esate ne vieni, o pagalba yra įmanoma.
Šlapimo nelaikymas - tai bet koks nevalingas šlapimo netekimas, nuo kelių lašų iki visiško šlapimo pūslės ištuštinimo. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: streso nelaikymas (šlapimo netekimas kosint, čiaudint, juokiantis ar fiziškai įsitempiant), potraukio nelaikymas (staigus, labai stiprus noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti), mišrus nelaikymas (abiejų tipų derinys) arba laikinas nelaikymas, kurį sukelia infekcijos, vaistai ar kitos aplinkybės. Būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau labai pablogina gyvenimo kokybę, trikdo socialinį gyvenimą, miegą ir emocinę savijautą.
- Nevalingas šlapimo netekimas fizinio krūvio metu (sportuojant, keliant daiktus, kosint, čiaudint)
- Staigus, nenugalimas noras šlapintis, kurį sunku atidėti
- Dažnas šlapinimasis (ypač naktį - naktinė poliurija)
- Šlapimo netekimas prieš spėjant patekti į tualetą
- Nuolatinis šlapimo lašėjimas arba jausmas, kad šlapimo pūslė nėra pilnai ištuštėjusi
- Odos sudirginimas ir bėrimai dėl nuolatinės drėgmės
Šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairūs veiksniai. Moterims dažniausia priežastis yra nusilpę dubens dugno raumenys po nėštumo ar gimdymo, taip pat estrogenų sumažėjimas menopauzės metu. Vyrams dažniausiai tai susiję su prostatos problemomis - gerybine prostatos hiperplazija arba po prostatektomijos. Kiti rizikos veiksniai: nutukimas, lėtinis kosulys (pvz., dėl rūkymo ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos), neurologiniai sutrikimai (insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė), amžius, tam tikri vaistai (diuretikai, raminamieji), šlapimo takų infekcijos ir vidurių užkietėjimas.
Diagnozė pradedama išsamiu pokalbiu su gydytoju - svarbu aprašyti simptomus, jų dažnumą ir trukmę. Gydytojas gali paprašyti vesti šlapinimosi dienoraštį (kiek kartų šlapinatės, kiek skysčių išgeriate ir kiek šlapimo netenkate). Atliekamas šlapimo tyrimas (bendras ir pasėlis) infekcijoms atmesti. Naudojami urodinaminiai tyrimai, kurie vertina šlapimo pūslės veiklą ir spaudimą. Taip pat gali būti atliekamas dubens organų ultragarsas arba cistoskopija. Moterims dažnai atliekamas kosulio testas įtempus raumenis, kad būtų nustatytas streso nelaikymo tipas.
Gydymas priklauso nuo nelaikymo tipo ir sunkumo. Pirmiausia rekomenduojami dubens dugno raumenų pratimai (Kėgelio pratimai), šlapimo pūslės dresavimas ir gyvensenos korekcija: svorio mažinimas, rūkymo metimas, kofeino ir alkoholio ribojimas. Esant potraukio nelaikymui, skiriami vaistai (anticholinerginiai vaistai, beta-3 agonistai), kurie atpalaiduoja šlapimo pūslę. Streso nelaikymui efektyvūs yra chirurginiai metodai, pavyzdžiui, TVT (tension-free vaginal tape) arba dirbtinis šlapimo pūslės kaklo sfinkteris. Moterims gali būti naudojami vietiniai estrogenai arba pesariai - specialūs įtaisai, palaikantys šlapimo pūslę. Naujausi gydymo būdai apima radiofrekvencinę terapiją ir injekcinius užpildus.
Nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba urologą/ginekologą, jei šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdienei veiklai, sukelia gėdą arba atsiranda staiga be aiškios priežasties. Būtina skubi pagalba, jei šlapimo nelaikymą lydi kraujas šlapime, skausmas apatinėje pilvo dalyje arba juosmenyje, karščiavimas, staigus ūmus šlapimo susilaikymas (negalėjimas šlapintis) arba jei po traumos atsirado šlapimo netekimas. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei simptomai atsirado po operacijos ar gimdymo ir negerėja per kelias savaites.
