Šizofrenija
Šizofrenija - tai lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, paveikiantis žmogaus mąstymą, emocijas ir elgesį. Nors ši liga dažnai klaidingai suprantama, tinkamai gydant dauguma žmonių gali gyventi prasmingą ir savarankišką gyvenimą.
Šizofrenija - tai sudėtingas smegenų veiklos sutrikimas, keičiantis realybės suvokimą, mąstymo procesus ir socialinę sąveiką. Sergantysis gali patirti haliucinacijų (pvz., girdėti balsus), kliedesių (įsitikinimų, neatitinkančių realybės) ir dezorganizuoto mąstymo. Šis sutrikimas nėra susijęs su „asmenybės skilimu“ - tai smegenų cheminės pusiausvyros, ypač dopamino, sutrikimas. Šizofrenija paveikia maždaug 1 % pasaulio gyventojų ir dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje (15-35 m.).
- Haliucinacijos - girdi, mato ar jaučia tai, ko nėra
- Kliedesiai - įkyrios klaidingos mintys (pvz., persekiojimas, didybė)
- Dezorganizuota kalba - sunku sekti pokalbio giją
- Sumažėjusi motyvacija ir energija
- Socialinis atsiribojimas
- Emocijų išraiškos skurdas (plokščias afektas)
- Dėmesio ir koncentracijos sunkumai
- Trumpalaikės atminties sutrikimai
- Sunkumai planuojant ir sprendžiant problemas
Tiksli šizofrenijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Riziką didina: šeimos istorija (ypač pirmos eilės giminaičiai), nėštumo ir gimdymo komplikacijos, tam tikros virusinės infekcijos ankstyvojoje vaikystėje, psichoaktyvių medžiagų (pvz., kanapių) vartojimas paauglystėje. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka smegenų struktūros ir neurotransmiterių (ypač dopamino) disbalansas.
Šizofrenijos diagnozė nustatoma remiantis išsamiu psichiatriniu vertinimu, pokalbiu su pacientu, artimaisiais ir stebėjimu. Atmetamos kitos galimos priežastys (smegenų augliai, medžiagų sukelti sutrikimai). Gali būti atliekami kraujo tyrimai, smegenų MRT ar EEG - jie nepatvirtina šizofrenijos, bet padeda pašalinti fizines ligas. Pagrindiniai kriterijai remiasi TLK-11 ar DSM-5 klasifikacijomis.
Šizofrenija gydoma visapusiškai: antipsichotiniai vaistai (tabletės arba ilgo veikimo injekcijos) mažina teigiamus simptomus. Psichosocialinė terapija (kognityvinė elgesio terapija, socialinių įgūdžių lavinimas) padeda prisitaikyti prie kasdienybės. Šeimos mokymas ir paramos grupės mažina atkryčių riziką. Sunkiais atvejais reikalinga stacionarinė priežiūra. Gydymas dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą, tačiau su tinkama pagalba galimas didelis pagerėjimas.
Nedelsiant kreipkitės, jei jūs ar jūsų artimasis: girdi balsus ar mato nereikalingus dalykus, turi įkyrių, keistų įsitikinimų, tampa atsiskyrėliškas, nebesirūpina asmenine higiena ar mityba. Ūmios psichozės atveju, kai kyla pavojus sau ar kitiems, būtina skubi pagalba - kvieskite greitąją arba vykite į artimiausią psichiatrijos skyrių. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė.
