Prostatos adenokarcinoma
Prostatos adenokarcinoma yra dažniausias prostatos vėžio tipas, išsivystantis iš liaukinių prostatos ląstelių. Nors ši liga dažnai progresuoja lėtai, laiku nediagnozavus, ji gali plisti į kitus organus ir tapti sunkiai išgydoma. Ankstyvas atpažinimas ir modernus gydymas suteikia puikias galimybes pasveikti.
Prostatos adenokarcinoma yra piktybinis navikas, kylantis iš prostatos liaukinių ląstelių. Jos augimas dažnai priklauso nuo vyriškų lytinių hormonų - androgenų, ypač testosterono. Liga gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų, tačiau progresuojant gali pažeisti prostatos kapsulę, išplisti į šlapimo pūslę, tiesiąją žarną ar tolimus organus, tokius kaip kaulai. Dažniausiai ji diagnozuojama vyresniems nei 50 metų vyrams.
- Ankstyvose stadijose simptomų dažniausiai nėra.
- Kartais gali pasireikšti neryškūs šlapinimosi pokyčiai (dažnesnis šlapinimasis naktį).
- Pavieniai atvejai nustatomi atlikus profilaktinį prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.
- Sunkus, pertrauktas arba skausmingas šlapinimasis.
- Kraujas šlapime arba spermoje.
- Skausmas juosmens srityje, dubenyje, klubuose ar stuburo srityje dėl kaulų metastazių.
- Nukritęs kūno svoris, nuovargis ir apetito praradimas.
Tiksli prostatos adenokarcinomos priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti svarbūs rizikos veiksniai. Vyresnis amžius (ypač po 65 m.) yra pagrindinis veiksnys. Šeiminė anamnezė (tėvas, brolis sirgo prostatos vėžiu) žymiai padidina riziką. Genetiniai pakitimai, pvz., BRCA2 geno mutacijos, taip pat susiję su agresyvesne liga. Hormoniniai pokyčiai, mityba (daug gyvulinių riebalų) ir gyvenimo būdas (nutukimas, mažas fizinis aktyvumas) gali prisidėti prie vėžio vystymosi.
Įtariant prostatos adenokarcinomą, pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas - prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas. Padidėjęs PSA kiekis gali reikšti naviką. Toliau atliekamas digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas (DRE). Diagnozę patvirtina prostatos biopsija, kai adata paimami audinių mėginiai histologiniam ištyrimui. Papildomai naudojamas magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (CT) naviko plitimui įvertinti. Kaulų scintigrafija padeda nustatyti metastazes kauluose.
Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Ankstyvos stadijos atvejais gali būti taikomas aktyvus stebėjimas arba radikali prostatektomija (prostatos pašalinimas). Spindulinė terapija (išorinė arba brachiterapija) yra veiksminga. Esant pažengusiai ligai, skiriama hormonų terapija (androgenų blokavimas), kuri slopina naviko augimą. Chemoterapija ir tikslinė terapija (pvz., androgenų receptorių inhibitoriai) taikoma atsparioms formoms. Naujausi imunoterapijos metodai taip pat tyrinėjami.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote kraujo šlapime ar spermoje, jaučiate nuolatinį skausmą dubenyje, apatinėje nugaros dalyje ar klubuose, ypač jei jis stiprėja naktį. Taip pat reikėtų konsultuotis, jei šlapinimasis tapo dažnas, skausmingas ar sunkus. Vyrams nuo 50 metų rekomenduojama reguliariai tikrinti PSA kiekį, o esant šeiminei rizikai - pradėti nuo 40-45 metų.
