Praeinantis išeminis priepuolis
Praeinantis išeminis priepuolis yra trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai primena insultą, tačiau paprastai praeina per kelias minutes ar valandas. Nors savijauta gali greitai pagerėti, tai nėra „nekaltas“ epizodas - jis dažnai įspėja apie didelę artėjančio insulto riziką. Laiku atpažinus požymius ir skubiai pradėjus ištyrimą bei profilaktinį gydymą, daugeliu atvejų insulto galima išvengti.
Praeinantis išeminis priepuolis - tai laikinas tam tikros galvos smegenų dalies, rečiau tinklainės, kraujotakos sumažėjimas ar nutrūkimas. Dėl to smegenų ląstelės kurį laiką gauna per mažai deguonies ir gliukozės, todėl atsiranda neurologiniai simptomai: nusilpsta ranka ar koja, sutrinka kalba, regėjimas, pusiausvyra ar jutimai. Skirtingai nei insulto metu, kraujotaka gana greitai atsistato, todėl simptomai visiškai išnyksta ir įprastai nelieka nuolatinio neurologinio deficito.
Šiuolaikinėje medicinoje Praeinantis išeminis priepuolis apibrėžiamas ne vien pagal simptomų trukmę, bet ir pagal tai, ar smegenų vaizdiniuose tyrimuose nėra susiformavusio infarkto židinio. Anksčiau buvo sakoma, kad simptomai turi praeiti per 24 valandas. Dabar žinoma, kad dauguma priepuolių trunka trumpiau nei 1 valandą, dažnai - vos 5-20 minučių. Jei magnetinio rezonanso tomografijoje matomas naujas smegenų pažeidimas, būklė dažniau vertinama kaip išeminis insultas, net jei simptomai praėjo.
Svarbiausia suprasti: Praeinantis išeminis priepuolis yra skubios pagalbos reikalaujanti būklė. Jis gali būti pirmas ženklas, kad kaklo ar galvos kraujagyslėje susidarė susiaurėjimas, širdyje formuojasi krešuliai, yra prieširdžių virpėjimas, labai padidėjęs kraujospūdis ar kiti rizikos veiksniai. Didžiausia insulto rizika būna pirmosiomis dienomis po priepuolio, ypač per pirmąsias 24-48 valandas.
- Vienos kūno pusės veido, rankos ar kojos silpnumas, aptirpimas arba nejautra.
- Staigus kalbos sutrikimas: sunku ištarti žodžius, kalba tampa neaiški, žmogus nesupranta, ką jam sako kiti.
- Staigus regėjimo sutrikimas viena akimi arba abiem akimis: aptemimas, regėjimo lauko dalies praradimas, dvejinimasis.
- Staigus pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, netikėtas svirduliavimas ar griuvimas.
- Staigus galvos svaigimas kartu su kitais neurologiniais simptomais.
- Staigus rijimo sutrikimas, užspringimo pojūtis, užkimimas ar neįprastas balso pasikeitimas.
- Trumpalaikis sumišimas, orientacijos sutrikimas, nesugebėjimas atlikti įprasto veiksmo.
- Trumpalaikis vienos akies apakimas ar regėjimo aptemimas, kartais apibūdinamas kaip „užsileidusi užuolaida“.
- Vienos pusės rankos ar kojos silpnumas arba tirpimas.
- Kalbos sutrikimas, jei pažeidžiama dominuojančio pusrutulio kraujotaka.
- Veido asimetrija: nusileidęs lūpos kampas, sunkiau šypsotis ar parodyti dantis.
- Dvejinimasis akyse, nevalingi akių judesiai ar regos lauko defektai.
- Ryškus galvos svaigimas, ypač jei kartu sutrinka kalba, rijimas, eisena ar atsiranda galūnių silpnumas.
- Koordinacijos sutrikimas: sunku tiksliai paimti daiktą, einant traukia į vieną pusę.
- Staigus silpnumas abiejose kojose arba neįprastas kritimas be aiškios priežasties.
- Veido ar kūno jutimų pakitimai, kartais skirtingose pusėse.
- Vien tik trumpas alpimas be židininių neurologinių simptomų dažniau susijęs su širdies ritmo, kraujospūdžio ar kitomis priežastimis.
- Vien tik galvos skausmas be silpnumo, kalbos, regėjimo ar jutimų sutrikimo nėra tipiškas požymis, nors kai kuriais atvejais gali lydėti kraujotakos sutrikimą.
- Lėtai per kelias dienas stiprėjantys simptomai labiau būdingi kitoms ligoms ir vis tiek turi būti įvertinti gydytojo.
- Tirpimas abiejose plaštakose dėl nerimo ar hiperventiliacijos gali imituoti neurologinę būklę, tačiau savarankiškai to atskirti negalima.
Praeinantis išeminis priepuolis dažniausiai atsiranda tada, kai smegenų kraujagyslę trumpam užkemša krešulys arba kraujotaka labai sumažėja dėl kraujagyslės susiaurėjimo. Krešulys gali susidaryti pačioje kraujagyslėje, atitrūkti nuo aterosklerozinės plokštelės kaklo arterijose arba atkeliavęs iš širdies pasiekti smegenų arterijas. Kai krešulys ištirpsta arba pasislenka, kraujotaka atsistato ir simptomai praeina.
Dažniausios priežastys yra aterosklerozė ir širdies ritmo sutrikimai. Aterosklerozė - tai procesas, kai arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, kalcis ir uždegiminės ląstelės, formuodamos plokšteles. Tokios plokštelės gali susiaurinti miego ar smegenų arterijas, o jų paviršiui įtrūkus gali susidaryti trombas. Prieširdžių virpėjimo metu širdies prieširdžiai susitraukinėja netaisyklingai, todėl kraujas gali užsistovėti ir formuoti krešulius, kurie vėliau nukeliauja į smegenis.
Svarbūs rizikos veiksniai:
• Padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tai vienas stipriausių ir dažniausių rizikos veiksnių. Net jei žmogus jaučiasi gerai, ilgainiui aukštas spaudimas pažeidžia kraujagysles.
• Rūkymas. Nikotinas ir kitos tabako medžiagos skatina kraujagyslių spazmą, aterosklerozę ir krešėjimą.
• Padidėjęs cholesterolis, ypač MTL cholesterolis. Jis tiesiogiai susijęs su aterosklerozinių plokštelių formavimusi.
• Cukrinis diabetas. Dėl jo greičiau pažeidžiamos smulkios ir stambios kraujagyslės.
• Prieširdžių virpėjimas ir kitos širdies ligos: vožtuvų ligos, neseniai įvykęs miokardo infarktas, širdies nepakankamumas.
• Miego arterijų susiaurėjimas. Kuo susiaurėjimas didesnis ir kuo jis nestabilesnis, tuo didesnė insulto rizika.
• Vyresnis amžius. Rizika didėja su amžiumi, tačiau ši būklė gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms.
• Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, perteklinis alkoholio vartojimas.
• Anksčiau buvęs Praeinantis išeminis priepuolis arba insultas.
• Paveldimumas: jei artimi giminaičiai anksti sirgo insultu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, rizika gali būti didesnė.
• Kai kurios retesnės priežastys: kraujo krešėjimo sutrikimai, kraujagyslių uždegimai, arterijų disekacija, migrena su aura, įgimtos širdies ydos, hormoninė terapija ar kontraceptikai kartu su rūkymu ir kitais rizikos veiksniais.
Ne kiekvieną rizikos veiksnį galima pakeisti, tačiau daugumą jų galima kontroliuoti. Kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje ir širdies ritmo valdymas yra pagrindinis būdas sumažinti pasikartojimo ir insulto tikimybę.
Praeinantis išeminis priepuolis diagnozuojamas remiantis simptomų istorija, neurologiniu ištyrimu ir skubiais tyrimais, kuriais siekiama atsakyti į kelis klausimus: ar tai nebuvo insultas, kurio požymiai jau praėjo; kuri kraujagyslė ar širdies liga galėjo sukelti priepuolį; kokia yra artimiausių dienų insulto rizika; kokio gydymo reikia nedelsiant.
Gydytojui labai svarbu tiksliai žinoti, kada simptomai prasidėjo, kiek truko, kaip jie pasireiškė ir ar visiškai praėjo. Jei pacientas pats sunkiai prisimena įvykį, labai padeda artimųjų ar liudininkų pasakojimas. Vertinama, ar buvo vienpusis silpnumas, kalbos sutrikimas, regėjimo praradimas, pusiausvyros sutrikimas, ar simptomai atsirado staiga. Taip pat klausiama apie vartojamus vaistus, ankstesnes ligas, kraujospūdį, rūkymą, diabetą, širdies ritmo sutrikimus.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Neurologinis ištyrimas. Gydytojas įvertina kalbą, veido simetriją, galūnių jėgą, jutimus, koordinaciją, eiseną, regėjimo laukus ir refleksus.
• Galvos kompiuterinė tomografija. Ji padeda greitai atmesti kraujavimą į smegenis ir kitus pavojingus pakitimus. Ankstyvas mažas išeminis pažeidimas kompiuterinėje tomografijoje gali būti nematomas.
• Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija, ypač difuzijos režimu. Tai jautresnis tyrimas mažiems šviežiems išemijos židiniams nustatyti. Jei randamas naujas infarkto židinys, būklė gali būti laikoma insultu.
• Galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimai. Atliekama kaklo kraujagyslių echoskopija, kompiuterinės tomografijos angiografija arba magnetinio rezonanso angiografija. Šie tyrimai parodo miego, slankstelinių ir smegenų arterijų susiaurėjimus ar užsikimšimus.
• Elektrokardiograma. Ji padeda nustatyti prieširdžių virpėjimą, kitus ritmo sutrikimus ar širdies išemijos požymius.
• Ilgesnis širdies ritmo stebėjimas. Jei įprasta elektrokardiograma normali, gali būti skiriamas Holterio monitoravimas 24-72 valandas ar ilgesnis stebėjimas, nes prieširdžių virpėjimas kartais būna priepuolinis.
• Širdies echoskopija. Ji padeda ieškoti krešulių, vožtuvų ligų, širdies ertmių pakitimų ar kitų embolijos šaltinių.
• Kraujo tyrimai. Vertinamas gliukozės kiekis, lipidograma, inkstų funkcija, elektrolitai, kraujo ląstelių kiekis, krešėjimo rodikliai, uždegimo žymenys, kartais - specifiniai krešumo ar autoimuniniai tyrimai.
Kai kuriais atvejais taikomos rizikos skalės, pavyzdžiui, ABCD2, kur vertinamas amžius, kraujospūdis, klinikiniai simptomai, jų trukmė ir diabetas. Vis dėlto sprendimas dėl skubumo neturi remtis vien skale: net trumpas kalbos ar rankos silpnumo epizodas gali būti labai rimtas, ypač jei yra miego arterijos susiaurėjimas ar prieširdžių virpėjimas.
Praeinantis išeminis priepuolis gydomas ne todėl, kad simptomai dar tęsiasi, o todėl, kad reikia užkirsti kelią insultui. Gydymo planas priklauso nuo priežasties: ar priepuolį sukėlė aterosklerozė, širdies ritmo sutrikimas, miego arterijos susiaurėjimas, kraujo krešėjimo problema ar kitas veiksnys. Dažniausiai gydymas pradedamas nedelsiant, kai tik atmetamas kraujavimas į smegenis ir įvertinama paciento būklė.
Pagrindinės gydymo kryptys:
• Antitrombocitiniai vaistai. Jei nėra prieširdžių virpėjimo ar kitos priežasties skirti antikoaguliantų, dažnai skiriamas aspirinas arba kitas trombocitų agregaciją slopinantis vaistas. Didelės rizikos atvejais trumpam laikui gali būti skiriamas dviejų antitrombocitinių vaistų derinys, pavyzdžiui, aspirinas su klopidogreliu. Tokia schema paprastai taikoma ribotą laiką, nes ilgiau vartojant didėja kraujavimo rizika.
• Antikoaguliantai. Jei nustatomas prieširdžių virpėjimas ar kita kardioembolinė priežastis, dažnai reikalingi kraujo krešėjimą slopinantys vaistai - tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai arba varfarinas. Šie vaistai ypač svarbūs, nes vien antitrombocitiniai vaistai prieširdžių virpėjimo sukeltos embolijos rizikos pakankamai nesumažina.
• Cholesterolio mažinimas. Dažnai skiriami statinai, net jei cholesterolis nėra labai aukštas, nes jie stabilizuoja aterosklerozines plokšteles ir mažina kraujagyslių įvykių riziką.
• Kraujospūdžio kontrolė. Ilgalaikis tikslas - saugiai sumažinti kraujospūdį iki gydytojo nustatytų ribų. Vaistai parenkami individualiai, atsižvelgiant į amžių, inkstų funkciją, diabetą, širdies ligas ir kitus veiksnius.
• Cukrinio diabeto gydymas. Svarbu stabiliai kontroliuoti gliukozės kiekį, nes dideli svyravimai ir ilgalaikė hiperglikemija pažeidžia kraujagysles.
• Miego arterijos susiaurėjimo gydymas. Jei nustatomas reikšmingas simptominis miego arterijos susiaurėjimas, gali būti rekomenduojama miego arterijos endarterektomija arba stentavimas. Sprendimas priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio, paciento amžiaus, bendros rizikos ir centro patirties.
• Gyvensenos keitimas. Rūkymo nutraukimas yra vienas efektyviausių žingsnių. Taip pat rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio korekcija, Viduržemio jūros tipo mityba, mažesnis druskos vartojimas, saikingas alkoholio kiekis arba jo atsisakymas, pakankamas miegas.
• Reabilitacija ir funkcijų vertinimas. Nors simptomai praeina, kai kuriems žmonėms lieka nuovargis, nerimas, subtilūs dėmesio ar kalbos sunkumai. Tokiais atvejais gali padėti neurologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas ar psichologas.
Jei simptomai dar nepraėjo, pacientas gydomas kaip galimas ūminis insultas. Tokiu atveju labai svarbus laikas: kai kuriems pacientams, atvykusiems per gydymo langą ir atitinkantiems kriterijus, gali būti svarstomas specialus ūminio insulto gydymas. Todėl negalima laukti namuose, kol „praeis“ - skubi medicinos pagalba reikalinga iš karto.
Į gydytoją reikia kreiptis skubiai visais atvejais, kai staiga atsiranda insultą primenančių simptomų, net jei jie trunka tik kelias minutes ir visiškai praeina. Praeinantis išeminis priepuolis yra įspėjimas, kad artimiausiomis valandomis ar dienomis gali įvykti insultas.
Nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• Staiga nusilpo ar aptirpo viena veido, rankos arba kojos pusė.
• Staiga tapo sunku kalbėti, suprasti kalbą, ištarti žodžius.
• Staiga sutriko regėjimas viena ar abiem akimis.
• Staiga atsirado ryškus galvos svaigimas, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas, ypač kartu su silpnumu, kalbos ar regėjimo pakitimais.
• Staiga atsirado veido asimetrija, nusileido lūpos kampas.
• Simptomai kartojasi kelis kartus per trumpą laiką.
• Yra prieširdžių virpėjimas, miego arterijos susiaurėjimas, neseniai buvęs insultas ar Praeinantis išeminis priepuolis.
Kol laukiate pagalbos, nevairuokite patys ir neleiskite vairuoti žmogui, kuriam pasireiškė simptomai. Geriausia užsirašyti tikslų simptomų pradžios laiką, nes tai labai svarbu gydymo sprendimams. Nevartokite papildomų vaistų savo nuožiūra, ypač jei nežinoma, ar nėra kraujavimo ar kitų kontraindikacijų.
Jei panašus epizodas buvo vakar, prieš kelias dienas ar anksčiau, vis tiek būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių. Net ir praėję simptomai turi būti ištirti, nes tinkamai parinktas gydymas gali reikšmingai sumažinti insulto riziką.
