Nosies polipai
Nosies polipai - tai minkšti, nepiktybiniai nosies ertmės arba prienosinių ančių gleivinės išvešėjimai, dažniausiai susiję su ilgalaikiu uždegimu. Jie gali apsunkinti kvėpavimą per nosį, silpninti uoslę, skatinti pasikartojančias sinusų infekcijas ir pastebimai bloginti miego bei gyvenimo kokybę. Nors nosies polipai dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, užsitęsę simptomai verti gydytojo įvertinimo, nes tinkamas gydymas dažnai labai pagerina savijautą.
Nosies polipai - tai lėtiniu uždegimu paveiktos nosies ir prienosinių ančių gleivinės dariniai. Jie paprastai būna minkšti, pilkšvi ar gelsvai balkšvi, panašūs į mažus lašelius arba vynuogių kekes. Dažniausiai jie formuojasi ten, kur prienosinės antys atsiveria į nosies ertmę, todėl net ir nedideli polipai gali trukdyti normaliam oro judėjimui ir gleivių nutekėjimui.
Svarbu suprasti, kad nosies polipai nėra tas pats, kas navikas. Tipiniai abipusiai nosies polipai yra nepiktybiniai. Vis dėlto vienpusis, greitai didėjantis darinys, kraujavimas ar skausmas reikalauja atidesnio ištyrimo, nes tokiais atvejais gydytojas turi atmesti kitas ligas.
Nosies polipai dažniausiai yra susiję su būkle, vadinama lėtiniu rinosinusitu su nosies polipais. Tai reiškia, kad nosies ir prienosinių ančių gleivinėje ilgą laiką vyksta uždegimas. Gleivinė paburksta, gamina daugiau sekreto, sutrinka natūralus sinusų valymasis, o uždegiminiai procesai ilgainiui gali paskatinti polipų augimą.
Pažeidžiamos šios sritys:
- nosies ertmė, per kurią kvėpuojame;
- prienosinės antys - žandiniai, kaktiniai, akytkaulio ir pleištakaulio sinusai;
- uoslės sritis viršutinėje nosies dalyje, todėl dažnas uoslės susilpnėjimas;
- nosiaryklė, jei polipai dideli ir trukdo oro srautui.
Nosies polipai gali būti maži ir ilgą laiką nesukelti ryškių nusiskundimų. Tačiau didesni arba gausesni polipai gali užkimšti nosies landas, lemti kvėpavimą per burną, knarkimą, miego sutrikimus, spaudimo jausmą veide, dažnesnius sinusito paūmėjimus. Kai kuriems žmonėms labiausiai vargina ne užgulimas, o uoslės ir skonio susilpnėjimas - tai gali turėti įtakos apetitui, saugumui buityje ir bendrai emocinei savijautai.
Liga dažnai linkusi kartotis. Net pašalinus polipus operacijos metu, jei uždegimas nekontroliuojamas, jie gali ataugti. Todėl gydymas paprastai nėra vienkartinis veiksmas - tai ilgalaikė uždegimo kontrolė, nosies higiena, tinkami vaistai, o kai reikia - chirurginis gydymas ar biologinė terapija.
- Nuolatinis arba dažnai pasikartojantis nosies užgulimas, kuris gali būti ryškesnis vienoje arba abiejose pusėse.
- Sunkumas kvėpuoti per nosį, poreikis dažniau kvėpuoti per burną.
- Susilpnėjusi uoslė arba visiškas uoslės praradimas; kartu gali silpnėti ir skonio pojūtis.
- Vandeninga ar gleivinga sloga, užnosinis varvėjimas, kai sekretas teka į gerklę.
- Spaudimo, pilnumo arba sunkumo jausmas veido srityje, ypač aplink skruostus, kaktą ar tarp akių.
- Dažnas gerklės dirginimas, atsikosėjimas, ypač rytais dėl sekreto tekėjimo į nosiaryklę.
- Knarkimas, prastesnė miego kokybė, nuovargis dieną.
- Pasikartojantys sinusito paūmėjimai, kai sustiprėja nosies užgulimas ir atsiranda tirštesnės išskyros.
- Pūlingos, gelsvos ar žalsvos nosies išskyros, ypač jei kartu yra karščiavimas ar bloga savijauta.
- Galvos skausmas arba spaudimas, kuris sustiprėja pasilenkus į priekį.
- Nemalonus kvapas nosyje arba iš burnos, kai sekretas užsilaiko sinusuose.
- Ausų užgulimo pojūtis, spragsėjimas ausyse ar laikinas klausos pablogėjimas dėl nosiaryklės paburkimo.
- Uoslės praradimas, trunkantis savaites ar mėnesius.
- Nuolatinis nuovargis dėl prasto miego ir apsunkinto kvėpavimo.
- Prastesnis fizinio krūvio toleravimas, ypač jei žmogus serga astma.
- Dažnesni astmos paūmėjimai arba švokštimas, kai nosies ir sinusų uždegimas nekontroliuojamas.
- Balso tembro pokytis, nosinis kalbėjimas.
- Nosies polipai vaikams pasitaiko rečiau nei suaugusiesiems, todėl jie visada verti atidesnio gydytojo įvertinimo.
- Nuolatinis kvėpavimas per burną, knarkimas, miego neramumas.
- Pasikartojančios sinusų ar ausų infekcijos.
- Uoslės sutrikimai, kuriuos vaikas gali apibūdinti netiksliai, pavyzdžiui, kad maistas tapo neskanus.
- Jei nosies polipai nustatomi vaikui, kartais rekomenduojama įvertinti dėl cistinės fibrozės ar kitų retesnių būklių.
Tiksli priežastis, kodėl vieniems žmonėms nosies polipai susiformuoja, o kitiems - ne, nėra vienintelė. Dažniausiai tai kelių veiksnių derinys: ilgalaikis gleivinės uždegimas, imuninės sistemos ypatumai, genetinis polinkis ir gretutinės kvėpavimo takų ligos.
Pagrindinis mechanizmas - lėtinis uždegimas. Kai nosies ir prienosinių ančių gleivinė ilgą laiką būna sudirgusi ir paburkusi, jos struktūra keičiasi. Gleivinėje kaupiasi uždegiminės ląstelės, ypač eozinofilai, didėja pralaidumas skysčiams, audinys tinsta ir gali formuotis polipoidiniai išvešėjimai. Dėl to sutrinka sinusų ventiliacija ir sekreto nutekėjimas, o tai dar labiau palaiko uždegimą.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Lėtinis rinosinusitas. Tai dažniausia būklė, susijusi su nosies polipais. Simptomai trunka ilgiau kaip 12 savaičių ir linkę kartotis.
- Astma. Nosies polipai ir astma dažnai eina kartu, nes viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai yra susiję bendra uždegimine reakcija.
- Jautrumas aspirinui ir kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Kai kuriems žmonėms pasireiškia vadinamoji aspirino paūminama kvėpavimo takų liga: astma, nosies polipai ir reakcijos į aspiriną ar panašius vaistus.
- Alerginis rinitas. Alergija gali didinti gleivinės dirglumą ir paburkimą, nors ne visi nosies polipai yra alerginės kilmės.
- Genetinis polinkis. Jei šeimoje buvo nosies polipų, astmos ar lėtinio rinosinusito atvejų, rizika gali būti didesnė.
- Cistinė fibrozė. Tai svarbi priežastis vaikams ir jauniems žmonėms, ypač jei polipai atsiranda anksti.
- Imuninės sistemos sutrikimai. Rečiau polipų formavimąsi gali skatinti tam tikri imuniteto nepakankamumai ar lėtinės infekcijos.
- Grybelinis alerginis rinosinusitas. Kai kuriems pacientams uždegimą palaiko padidėjęs jautrumas aplinkoje esantiems grybeliams.
- Aplinkos dirgikliai. Tabako dūmai, oro tarša, stiprūs cheminiai kvapai, dulkės gali pabloginti simptomus ir skatinti lėtinį gleivinės sudirginimą.
Amžius taip pat turi reikšmės. Nosies polipai dažniausiai nustatomi suaugusiesiems, ypač vidutinio amžiaus žmonėms. Vaikams jie yra mažiau įprasti, todėl tokiais atvejais gydytojas dažniau ieško papildomų priežasčių.
Svarbu pabrėžti: nosies polipai neatsiranda dėl prastos higienos ir nėra užkrečiami. Tai ne infekcija, kurią galima perduoti kitam žmogui. Tačiau infekcijos gali paūminti jau esamą lėtinį uždegimą ir sustiprinti simptomus.
Nosies polipai dažniausiai įtariami pagal būdingus simptomus: ilgalaikį nosies užgulimą, uoslės susilpnėjimą, užnosinį varvėjimą ir pasikartojančius sinusito požymius. Vis dėlto vien simptomų nepakanka - gydytojui svarbu apžiūrėti nosies ertmę, įvertinti polipų dydį, išplitimą ir atmesti kitas priežastis.
Pirmiausia gydytojas klausia:
- kiek laiko trunka nosies užgulimas ir sloga;
- ar sutrikusi uoslė;
- ar būna veido skausmas, spaudimas, karščiavimas;
- ar sergate astma, alergijomis;
- ar vartojant aspiriną, ibuprofeną ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo pasireiškia dusulys, švokštimas, nosies užgulimas;
- ar anksčiau buvo sinusų operacijų;
- ar polipai arba lėtinis sinusitas pasitaiko šeimoje.
Pagrindiniai tyrimai:
- Nosies apžiūra. Gydytojas gali apžiūrėti nosį specialiu šviesos šaltiniu ir instrumentais. Didesni polipai kartais matomi jau paprastos apžiūros metu.
- Nosies endoskopija. Tai vienas svarbiausių tyrimų. Plonas lankstus arba standus endoskopas leidžia detaliai pamatyti nosies ertmę, polipus, gleivinės paburkimą, sekreto pobūdį ir sinusų angas. Tyrimas paprastai atliekamas ambulatoriškai, dažnai naudojant vietinį nuskausminimą ar gleivinę sutraukiančius vaistus.
- Kompiuterinė tomografija. Prienosinių ančių kompiuterinė tomografija parodo, kiek sinusai užpildyti uždegiminiu audiniu ar sekretu, kokia anatomija, ar yra pertvaros iškrypimas, susiaurėjusios angos. Šis tyrimas ypač svarbus planuojant operaciją.
- Alergologiniai tyrimai. Jei įtariama alergija, gali būti atliekami odos dūrio mėginiai arba specifinių imunoglobulinų E kraujo tyrimai.
- Kraujo tyrimai. Jie gali padėti įvertinti eozinofilų kiekį, bendrą uždegiminį foną, imuninės sistemos ypatumus ar kitas gretutines būkles.
- Uoslės įvertinimas. Kai kuriose klinikose atliekami uoslės testai, padedantys objektyviau įvertinti sutrikimo laipsnį.
- Mikrobiologinis pasėlis. Jei yra pūlingų išskyrų ar dažni paūmėjimai, gydytojas gali paimti mėginį iš nosies ar sinusų srities, kad parinktų tikslingesnį gydymą.
- Biopsija. Tipinių abipusių polipų atveju jos dažnai nereikia. Tačiau jei darinys vienpusis, kraujuoja, greitai didėja, yra kietas, sukelia ryškų skausmą ar veido deformaciją, gali būti imamas audinio mėginys, kad būtų atmestos kitos ligos.
Diagnostikos tikslas nėra tik patvirtinti, kad yra nosies polipai. Lygiai taip pat svarbu suprasti, kodėl jie atsirado, kiek pažengęs uždegimas ir koks gydymas konkrečiam žmogui būtų veiksmingiausias.
Nosies polipų gydymo tikslai - sumažinti uždegimą, pagerinti kvėpavimą per nosį, atkurti ar pagerinti uoslę, sumažinti sinusito paūmėjimus ir apsaugoti nuo polipų ataugimo. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, polipų dydį, gretutines ligas ir ankstesnį gydymo efektą.
Dažniausiai gydymas pradedamas nuo vaistų ir nosies priežiūros.
Pagrindinės priemonės:
- Nosies plovimas druskos tirpalu. Reguliarus nosies skalavimas izotoniniu arba gydytojo rekomenduotu hipertoniniu druskos tirpalu padeda pašalinti sekretą, alergenus, dirgiklius ir pagerina vietinių vaistų patekimą į gleivinę. Tai saugi ilgalaikė pagalbinė priemonė.
- Į nosį purškiami kortikosteroidai. Tai vienas svarbiausių ilgalaikio gydymo būdų. Jie mažina gleivinės uždegimą ir paburkimą, gali sumažinti polipų dydį ir simptomus. Vaistą svarbu vartoti reguliariai ir taisyklinga technika - purkšti ne į nosies pertvarą, o šiek tiek į išorinę nosies sienelę.
- Kortikosteroidų lašai ar tirpalai. Kai kuriais atvejais gydytojas skiria stipresnius vietinius preparatus ar specialius būdus, kad vaistas geriau pasiektų polipus ir sinusų sritį.
- Trumpas geriamųjų kortikosteroidų kursas. Esant ryškiam užgulimui, uoslės praradimui ar dideliems polipams, kartais skiriamas trumpas sisteminių steroidų kursas. Jis gali greitai pagerinti būklę, tačiau dėl galimų šalutinių poveikių netinka dažnam ar savavališkam vartojimui.
- Antibiotikai. Jie neskiriami vien dėl polipų, nes polipai nėra bakterinė infekcija. Antibiotikų gali reikėti, jei yra aiškus bakterinio sinusito paūmėjimas - pūlingos išskyros, karščiavimas, stiprėjantis skausmas, blogėjanti savijauta.
- Alergijos gydymas. Jei alergija prisideda prie simptomų, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, nosies kortikosteroidai, alergenų vengimo priemonės, kai kuriais atvejais - specifinė alergenų imunoterapija.
- Astmos kontrolė. Gerai kontroliuojama astma padeda geriau valdyti ir nosies bei sinusų ligą. Kartais būtinas bendras ausų, nosies ir gerklės gydytojo, pulmonologo bei alergologo darbas.
Jei vaistai nepadeda pakankamai, svarstomas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama funkcinė endoskopinė sinusų operacija. Jos metu per nosį, be išorinių pjūvių, pašalinami polipai, atveriamos užblokuotos sinusų angos, pagerinamas sinusų drenažas ir sudaromos sąlygos vietiniams vaistams geriau pasiekti uždegimo vietas. Operacija gali labai pagerinti kvėpavimą ir sumažinti paūmėjimus, tačiau ji nepanaikina polinkio į lėtinį uždegimą. Todėl po operacijos dažniausiai reikia tęsti nosies plovimus ir vietinius kortikosteroidus.
Kai liga sunki, kartojasi po operacijų arba yra susijusi su astma ir eozinofiliniu uždegimu, gali būti svarstoma biologinė terapija. Tai šiuolaikiniai vaistai, veikiantys konkrečias imuninės sistemos uždegimo grandis. Kai kuriems pacientams gali būti skiriami tokie biologiniai vaistai kaip dupilumabas, omalizumabas ar mepolizumabas. Jie nėra reikalingi visiems, bet gali būti labai naudingi atrinktiems pacientams, kuriems įprastas gydymas nepakankamai veiksmingas.
Gyvensenos ir aplinkos priemonės taip pat svarbios:
- nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo;
- mažinti kontaktą su stipriais kvapais, dulkėmis, cheminiais dirgikliais;
- palaikyti tinkamą patalpų drėgmę;
- gydyti alergijas ir astmą pagal gydytojo planą;
- nesavavališkai ir ilgai nevartoti nosį sutraukiančių lašų, nes jie gali sukelti medikamentinę slogą;
- reguliariai lankytis kontrolinėms apžiūroms, ypač jei polipai linkę kartotis.
Gydymo sėkmė dažnai priklauso nuo nuoseklumo. Net jei savijauta pagerėja, lėtinis uždegimas gali išlikti, todėl vaistų nutraukimas be gydytojo patarimo kartais lemia simptomų grįžimą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nosies užgulimas, sloga, užnosinis varvėjimas ar uoslės susilpnėjimas trunka ilgiau kaip 10-14 dienų ir negerėja, o ypač jei simptomai kartojasi arba tęsiasi ilgiau kaip 12 savaičių. Nosies polipai dažnai vystosi lėtai, todėl žmogus gali priprasti prie prasto kvėpavimo, tačiau tai nereiškia, kad būklės nereikia gydyti.
Planuokite vizitą pas šeimos gydytoją arba ausų, nosies ir gerklės gydytoją, jei:
- nuolat kvėpuojate per burną dėl nosies užgulimo;
- susilpnėjo ar dingo uoslė;
- dažnai kartojasi sinusitas;
- vargina spaudimas veide, užnosinis varvėjimas, kosulys rytais;
- sergate astma ir kartu blogėja nosies simptomai;
- po ankstesnio gydymo ar operacijos simptomai vėl grįžta;
- vaikui įtariami nosies polipai.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei atsiranda įspėjamieji požymiai:
- staigus ar stiprus regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse;
- patinimas aplink akis, akies išsipūtimas, sunkumas judinti akį;
- labai stiprus galvos skausmas, ypač su karščiavimu, sprando sustingimu, mieguistumu ar sumišimu;
- aukšta temperatūra ir greitai blogėjanti bendra būklė;
- gausus kraujavimas iš nosies arba pasikartojantis vienpusis kraujavimas;
- vienpusis nosies užgulimas su kraujingomis išskyromis, veido tirpimu, stipriu skausmu ar pastebima deformacija;
- skaidrus vandeningas skystis iš nosies po galvos traumos ar operacijos;
- dusulys, švokštimas ar alerginės reakcijos požymiai pavartojus aspiriną ar kitą nesteroidinį vaistą nuo uždegimo.
Jei abejojate, ar simptomai rimti, saugiau pasitarti su gydytoju. Ankstyvas įvertinimas padeda ne tik palengvinti kvėpavimą, bet ir išvengti užsitęsusių sinusų paūmėjimų, uoslės praradimo bei nereikalingo vaistų vartojimo.
