Neurogeninė šlapimo pūslė
Neurogeninė šlapimo pūslė - tai būklė, kai dėl nervų sistemos pažeidimo sutrinka šlapimo pūslės kontrolė. Šis sutrikimas gali sukelti tiek šlapimo nelaikymą, tiek sunkumus ištuštinti šlapimo pūslę, o negydomas ilgainiui gali pažeisti inkstus. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima išvengti sunkių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Neurogeninė šlapimo pūslė - tai neurologinis sutrikimas, kai pažeidžiami nervai, atsakingi už šlapimo pūslės veiklą. Normaliai šlapimo pūslė kaupia šlapimą, o tinkamu metu susitraukia, kad jį išstumtų. Šį procesą reguliuoja tiek autonominė, tiek somatinė nervų sistema. Kai dėl traumos, ligos ar apsigimimo šie nervai nebeveikia tinkamai, šlapimo pūslė gali tapti pernelyg aktyvi (spazminė) arba, priešingai, neaktyvi (silpna). Spazminė pūslė dažnai išsituština staiga ir nevalingai, o silpna pūslė neišsituština iki galo, todėl kaupiasi liekamasis šlapimas. Abi būklės didina šlapimo takų infekcijų, akmenų ir inkstų pažeidimo riziką.
- Nevalingas šlapimo nutekėjimas (šlapimo nelaikymas) - ypač kosint, čiaudint ar juokiantis (stresinis nelaikymas) arba staigus, nenugalimas noras šlapintis (ūminis nelaikymas)
- Sunkumas pradėti šlapintis arba visiškas nesugebėjimas ištuštinti šlapimo pūslės (šlapimo susilaikymas)
- Dažnas šlapinimasis nedideliais kiekiais (pollakiurija), ypač naktį (nikturija)
- Pilvo apačios spaudimo jausmas, diskomfortas arba skausmas prieš šlapinantis, jo metu ar po jo
- Silpna arba pertraukta šlapimo srovė, ilgas šlapinimosi laikas
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos (cistitas, pielonefritas)
- Šlapimo pūslės akmenys dėl ilgai besikaupiančio šlapimo
- Inkstų pažeidimas (hidronefrozė) dėl atgalinio šlapimo tekėjimo į inkstus
- Inkstų nepakankamumas - gyvybei pavojinga būklė
Neurogeninę šlapimo pūslę sukelia bet koks nervų sistemos pažeidimas, galintis paveikti šlapinimąsi reguliuojančius refleksus. Dažniausios priežastys: nugaros smegenų pažeidimai (traumos, navikai, išvaržos) ir neurologinės ligos (multiplinis sklerozė, Parkinsono liga, insultas, diabetinė neuropatija). Kiti rizikos veiksniai: įgimti stuburo defektai (pvz., meningomielocele), sunkios gimdymo traumos, dubens operacijos ar spindulinė terapija, alkoholizmas, kai kurie vaistai (anticholinerginiai, antidepresantai). Vyresnis amžius, moteriška lytis ir ilgalaikiai inkstų susirgimai taip pat didina šio sutrikimo tikimybę.
Diagnozė pradedama išsamia ligos istorija ir neurologiniu ištyrimu. Gydytojas paprastai rekomenduoja keletą tyrimų: šlapimo ir kraujo tyrimai (infekcijoms, inkstų funkcijai įvertinti), ultragarsinis tyrimas (matuojamas liekamasis šlapimo kiekis, vertinama inkstų būklė). Svarbiausias tyrimas - urodinaminis tyrimas (urodinamika), kuris įvertina šlapimo pūslės talpą, jautrumą, susitraukimo jėgą ir koordinaciją su šlaplės raukšle. Taip pat gali būti atliekama cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra endoskopu), elektroneuromiografija (nervų ir raumenų aktyvumo matavimas) bei vaizdiniai tyrimai - kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį (pvz., stuburo pažeidimą).
Gydymas priklauso nuo neurogeninės šlapimo pūslės tipo ir priežasties. Spazminei (hiperrefleksinei) pūslei gydyti skiriami vaistai, mažinantys pūslės susitraukimus (anticholinerginiai, beta-3 agonistai, botulino toksino injekcijos). Silpnai (hiporefleksinei) pūslei gydyti gali būti naudojami vaistai, stiprinantys susitraukimus (cholinesterazės inhibitoriai). Be vaistų, svarbi šlapimo pūslės treniravimo technika, planinis šlapinimasis, Kėgelio pratimai dubens dugno raumenims stiprinti. Jei šlapimo susilaikymas nepraeina, naudojamas protarpinis kateterizavimas (tiek pacientas pats, tiek slaugytojas) arba nuolatinis kateteris. Sunkesniais atvejais gali būti atliekamos operacijos - šlapimo pūslės padidinimas, dirbtinis raukšlės implantas arba šlapimo nukreipimas. Visais atvejais stengiamasi apsaugoti inkstus ir sumažinti infekcijų riziką.
Kreiptis į gydytoją būtina pajutus bet kuriuos iš šių simptomų: staigus šlapimo nelaikymas arba visiškas negebėjimas šlapintis; skausmas šlapinantis ar nuolatinis pilvo apačios skausmas; karščiavimas, šaltkrėtis ar šlapimo kvapas - gali rodyti infekciją; kraujas šlapime; jei jaučiate tirpimą, silpnumą ar dilgčiojimą kojose ar kirkšnyse - tai gali būti neurologinės problemos požymis. Ypatingai skubiai reikia reaguoti, jei atsiranda ūminis šlapimo susilaikymas (negali pašlapinti), ypač kartu su stipriu skausmu, arba jei pablogėja inkstų funkcija (sumažėja šlapimo kiekis, tinsta kulkšnys, atsiranda nuovargis). Laiku nesikreipus, gali išsivystyti negrįžtamas inkstų pažeidimas.
