Minimal change nefropatija
Minimal change nefropatija (MCN) yra inkstų liga, dažniausiai sukelianti nefrozinį sindromą - būklę, kai per šlapimą netenkama daug baltymų. Ji ypač dažna vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Nors tiksli priežastis nėra iki galo aiški, liga paprastai gerai reaguoja į gydymą kortikosteroidais, o ilgalaikė prognozė dažnai yra palanki.
Minimal change nefropatija yra glomerulų (inkstų filtravimo vienetų) liga, kuriai būdingi minimalūs pokyčiai, matomi tik elektroniniu mikroskopu. Ji pasireiškia staiga išsivystančiu nefroziniu sindromu: didele proteinurija (baltymų netekimu šlapime), hipoalbuminemija (sumažėjusiu albumino kiekiu kraujyje) ir edemomis. Liga pažeidžia podocitus - specialias ląsteles, kurios sudaro glomerulų filtravimo barjerą. Dėl podocitų pažeidimo baltymai laisvai patenka į šlapimą.
- Staigus veido, akių vokų, kojų ir pilvo patinimas (edema)
- Putojantis šlapimas dėl padidėjusio baltymų kiekio
- Svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo
- Nuovargis ir silpnumas
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Padidėjęs kraujospūdis (rečiau)
- Infekcijų rizika dėl imunoglobulinų netekimo
- Kraujo krešulių susidarymo rizika
Tiksli Minimal change nefropatijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją sukelia imuninės sistemos sutrikimas - T limfocitų išskiriamos medžiagos pažeidžia podocitus. Rizikos veiksniai: vaikų amžius (dažniausia 2-6 metų), virusinės infekcijos (pvz., peršalimas, gripas), alerginės reakcijos, kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), retais atvejais - limfomos ar kiti piktybiniai navikai. Taip pat gali būti susiję su skiepais, nors tai labai reta.
Diagnozuojant pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas - nustatoma didelė proteinurija (dažniausiai >3,5 g per parą). Kraujyje vertinamas albuminas, kreatininas, cholesterolio kiekis. Inkstų biopsija dažnai atliekama suaugusiems arba vaikams, kai gydymas kortikosteroidais neveiksmingas. Biopsijos metu paimtas inksto audinys tiriamas šviesos ir elektroniniu mikroskopu - būdingi minimalūs pakitimai: podocitų ataugų (pedicelių) susiliejimas. Ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti inkstų dydį ir struktūrą.
Pirminis gydymas yra kortikosteroidai (prednizolonas), kurie slopina imuninį atsaką ir mažina proteinuriją. Dauguma pacientų reaguoja per 4-8 savaites. Jei liga atsinaujina (recidyvas), gali prireikti pakartotinių kursų arba papildomų vaistų: ciklofosfamido, ciklosporino, rituksimabo. Svarbi simptominė terapija: mažai druskos turinti dieta, diuretikai nuo edemos, ACE inhibitoriai arba ARB grupės vaistai kraujospūdžiui reguliuoti ir proteinurijai mažinti. Esant sunkioms edemoms ar inkstų funkcijos pablogėjimui, gali prireikti hospitalizacijos.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote šiuos simptomus: staigus veido, kojų ar pilvo patinimas, putojantis šlapimas, nepaaiškinamas svorio padidėjimas arba sumažėjęs šlapimo kiekis. Taip pat būtina skubi pagalba, jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpulys (gali rodyti plaučių edemą ar kraujo krešulį). Vaikams, sergantiems nefroziniu sindromu, gali prireikti skubaus gydymo dėl didelės infekcijų ar kraujo krešulių rizikos. Reguliariai stebėkite šlapimo baltymų kiekį namuose (testo juostelėmis) ir laikykitės gydytojo nurodymų.
