Miliarinė tuberkuliozė
Miliarinė tuberkuliozė yra sunki ir gyvybei pavojinga tuberkuliozės forma, kai infekcija krauju išplinta po visą organizmą, suformuodama smulkius uždegimo židinius. Ši būklė gali pažeisti bet kurį organą, todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą. Nors ji retesnė už plaučių tuberkuliozę, be tinkamo gydymo progresuoja greitai.
Miliarinė tuberkuliozė (dar vadinama diseminuota tuberkulioze) išsivysto, kai Mycobacterium tuberculosis bakterijos iš pirminio židinio (dažniausiai plaučiuose) patenka į kraujotaką ir limfinę sistemą. Krauju jos nunešamos į įvairius organus - kepenis, blužnį, smegenis, kaulų čiulpus, inkstus - kur sukuria daugybę mažyčių (maždaug soros grūdo dydžio) židinių. Terminas „miliarinė“ kilęs iš lotyniško žodžio milium - soros grūdelis, nes šie židiniai primena smulkias sėklytes. Ši būklė būdinga susilpnėjusiam imunitetui, pavyzdžiui, sergant ŽIV, vartojant imunosupresinius vaistus ar sergant diabetu. Ji gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, ir dažnai prasideda ūmiai.
- Ilgai trunkantis karščiavimas (dažnai aukštas, 38-40 °C), ypač vakarais
- Silpnumas, nuovargis, svorio kritimas be aiškios priežasties
- Naktinis prakaitavimas, šaltkrėtis
- Apetito stoka, pykinimas
- Kosulys (sausas ar su skrepliais), dusulys - jei pažeisti plaučiai
- Galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, sprando rigidiškumas - sergant tuberkulioziniu meningitu
- Pilvo skausmas, padidėjusios kepenys ir blužnis
- Bėrimas ant odos - „miliarinis“ bėrimas (rečiau)
- Kaulų ir sąnarių skausmai
Miliarinę tuberkuliozę sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. Ji plinta oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo aktyvia plaučių tuberkulioze. Po patekimo į organizmą sveikas imunitetas paprastai sulaiko infekciją, tačiau esant silpnai imuninei sistemai, bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti generalizuotą ligą. Riziką didina: ŽIV/AIDS, cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, piktybiniai susirgimai, ilgalaikis gydymas kortikosteroidais ar kitais imunosupresantais, netinkama mityba, alkoholizmas, amžius (kūdikiai ir pagyvenę žmonės jautresni). Taip pat rizika didesnė asmenims, artimai bendraujantiems su tuberkulioze sergančiaisiais.
Diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, epidemiologine anamneze ir tyrimais. Gydytojas skiria: kraujo tyrimus (kraujo pasėlis tuberkuliozei nustatyti, pilną kraujo tyrimą, kepenų ir inkstų funkcijos mėginius), rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją (KT) - krūtinės ląstos vaizduose matomi smulkūs židiniai („miliarinis raštas“). Jei pažeistos smegenys, atliekama stuburo smegenų punkcija (likvoro tyrimas). Kartais reikalinga organo (kepenų, kaulų čiulpų) biopsija. Taip pat naudojami imunologiniai tyrimai (Mantoux mėginys, IGRA testas). Diagnostika gali būti sudėtinga, nes pradiniai simptomai primena gripą ar sepsį, todėl įtarti šią ligą padeda specifiniai rizikos veiksniai.
Miliarinė tuberkuliozė gydoma ligoninėje, nes reikalinga intensyvi priežiūra. Gydymas apima keletą antibiotikų derinį, paprastai 6-9 mėnesius. Pirmosios fazės (2 mėnesiai) metu skiriami izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis. Tęstinėje fazėje (4-7 mėnesiai) vartojami izoniazidas ir rifampicinas. Gydymas dažnai pradedamas į veną, vėliau pereinama prie tablečių. Būtina griežtai laikytis režimo ir nepraleisti dozių, kad neišsivystytų atsparumas vaistams. Esant tuberkulioziniam meningitui, skiriami papildomai kortikosteroidai (deksametazonas). Po gydymo būtina reguliari ambulatorinė priežiūra ir stebėjimas.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: karščiuojate ilgiau nei tris savaites be aiškios priežasties, jaučiate silpnumą, netenkate svorio, naktimis prakaitavote. Skubiai vykite į ligoninę, jei pasireiškia galvos skausmas su vėmimu, sąmonės sutrikimas, traukuliai, stiprus dusulys - tai gali reikšti tuberkuliozinį meningitą ar ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Taip pat būtina kreiptis, jei artimai bendravote su tuberkulioze sergančiu asmeniu ir pajutote minėtus simptomus. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
