Intracerebralinė hemoragija
Intracerebralinė hemoragija yra kraujavimas į smegenų audinį, viena pavojingiausių insulto formų. Ji gali prasidėti staiga ir per minutes ar valandas sukelti gyvybei grėsmingą smegenų spaudimo padidėjimą, todėl greita pagalba yra lemiama. Kuo anksčiau žmogus patenka į ligoninę, tuo didesnė tikimybė sumažinti smegenų pažeidimą ir išsaugoti funkcijas.
Intracerebralinė hemoragija reiškia, kad plyšta smegenų viduje esanti kraujagyslė ir kraujas išsilieja tiesiai į smegenų audinį. Tai nėra paprastas mėlynės tipo kraujavimas: kaukolė yra uždara ertmė, todėl didėjantis kraujo kiekis gali spausti aplinkinius smegenų audinius, trikdyti kraujotaką ir pažeisti nervines ląsteles.
Išsiliejęs kraujas sudaro hematomą. Ji gali tiesiogiai ardyti smegenų struktūras, sukelti uždegiminę reakciją ir aplinkinę edemą, tai yra patinimą. Didėjant hematomai ir patinimui, kyla intrakranijinis spaudimas. Jei spaudimas tampa labai didelis, smegenys gali būti suspaudžiamos, pablogėja jų aprūpinimas deguonimi, o sunkiais atvejais gali kilti smegenų kamieno užspaudimo pavojus.
Pažeidimo vieta lemia simptomus. Kraujavimas į pamatinius ganglijus ar gumburą dažnai siejamas su ilgamete arterine hipertenzija ir gali sukelti vienos kūno pusės silpnumą, jutimo sutrikimus ar kalbos pakitimus. Kraujavimas į smegenėles gali pasireikšti galvos svaigimu, pusiausvyros praradimu, vėmimu ir greitu sąmonės blogėjimu. Kraujavimas į smegenų kamieną yra ypač pavojingas, nes ši sritis reguliuoja kvėpavimą, širdies veiklą ir budrumą.
Intracerebralinė hemoragija priskiriama hemoraginiam insultui. Ji skiriasi nuo išeminio insulto, kai kraujagyslė užsikemša krešuliu, ir nuo subarachnoidinės hemoragijos, kai kraujuojama į tarpą aplink smegenis. Vis dėlto praktikoje visos šios būklės gali prasidėti panašiai, todėl namuose jų atskirti neįmanoma. Dėl to kiekvienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas turi būti vertinamas kaip skubi būklė.
- Staiga atsiradęs veido, rankos ar kojos silpnumas, dažniausiai vienoje kūno pusėje.
- Nutirpimas, nejautra, dilgčiojimas ar sutrikęs jutimas vienoje kūno pusėje.
- Kalbos sutrikimas: žmogui sunku kalbėti, rasti žodžius arba suprasti, ką sako kiti.
- Staigus regos pablogėjimas viena ar abiem akimis, dvejinimasis akyse.
- Stiprus galvos skausmas, ypač jei jis neįprastas, staigus arba lydimas vėmimo.
- Svaigimas, koordinacijos praradimas, griuvimas, negalėjimas paeiti tiesiai.
- Staigus mieguistumas, sumišimas, dezorientacija arba sąmonės netekimas.
- Kartotinis vėmimas, ypač kartu su stiprėjančiu galvos skausmu.
- Traukuliai arba trumpas sąmonės praradimas.
- Nevienodi vyzdžiai, žvilgsnio nukrypimas į vieną pusę.
- Labai aukštas kraujospūdis, lydimas neurologinių simptomų.
- Kvėpavimo pakitimai, lėtas ar nereguliarus kvėpavimas.
- Greitai blogėjanti būklė per minutes ar valandas.
- Kraujavimas į giliąsias smegenų struktūras dažnai sukelia priešingos kūno pusės paralyžių, jutimo sutrikimus ir kalbos ar suvokimo pakitimus.
- Kraujavimas į smegenėles dažnai pasireiškia stipriu galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, nestabilia eisena ir sprando ar pakaušio skausmu.
- Kraujavimas į smegenų kamieną gali sukelti sąmonės sutrikimą, rijimo, akių judesių, kvėpavimo ir galūnių judesių sutrikimus.
- Kraujavimas į smegenų skiltis gali pasireikšti regos lauko iškritimu, traukuliais, elgesio pokyčiais, kalbos ar atminties sutrikimais.
- Paprašykite žmogaus nusišypsoti: vienas burnos kampas gali būti nusileidęs.
- Paprašykite pakelti abi rankas: viena ranka gali kristi arba nepakilti.
- Paprašykite pakartoti paprastą sakinį: kalba gali būti nerišli arba žmogus gali nesuprasti užduoties.
- Jei bent vienas požymis teigiamas, reikia nedelsiant skambinti 112. Laikas yra smegenys.
Dažniausia priežastis yra ilgalaikė, nepakankamai kontroliuojama arterinė hipertenzija. Aukštas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia smulkias smegenų arterijas: jų sienelės silpnėja, tampa trapios, gali susiformuoti mikroskopiniai išsiplėtimai. Staigus kraujospūdžio šuolis tokiai kraujagyslei gali būti per didelis ir ji plyšta.
Vyresniems žmonėms svarbi priežastis yra smegenų amiloidinė angiopatija. Tai būklė, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi amiloido baltymas, todėl jos tampa trapios. Tokia Intracerebralinė hemoragija dažniau įvyksta smegenų skiltyse, gali kartotis ir kartais pasireiškia net esant ne itin aukštam kraujospūdžiui.
Kita svarbi grupė - kraujo krešėjimą veikiantys vaistai. Antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas, dabigatranas, rivaroksabanas, apiksabanas ar edoksabanas, mažina krešulių susidarymo riziką, bet gali padidinti kraujavimo pavojų. Rizika didėja, jei vaistai vartojami netiksliai, yra sutrikusi inkstų funkcija, kartu vartojami kiti kraujavimą skatinantys vaistai arba įvyksta trauma. Antitrombocitiniai vaistai, pavyzdžiui, aspirinas ar klopidogrelis, taip pat gali prisidėti prie kraujavimo rizikos, ypač kai yra kitų veiksnių.
Intracerebralinė hemoragija gali būti susijusi su kraujagyslių anomalijomis: arterioveninėmis malformacijomis, kavernomomis, rečiau aneurizmomis. Jaunesniems pacientams, ypač jei nėra hipertenzijos, gydytojai aktyviai ieško šių priežasčių. Kraujavimą taip pat gali sukelti smegenų navikai, kai kurie metastaziniai navikai, vaskulitai, kraujo ligos, trombocitų trūkumas ar sunkios kepenų ligos, kurios sutrikdo krešėjimą.
Riziką didina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, kokaino ar amfetaminų vartojimas, nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, miego apnėja ir nejudrus gyvenimo būdas. Amžius taip pat svarbus: senstant kraujagyslės tampa pažeidžiamesnės, dažniau vartojami krešėjimą veikiantys vaistai, didėja griuvimų ir traumų tikimybė.
Ne visų rizikos veiksnių galima išvengti, tačiau daugelį galima valdyti. Nuosekli kraujospūdžio kontrolė yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti Intracerebralinė hemoragija riziką ir jos pasikartojimą.
Diagnozė pradedama nuo skubaus paciento būklės įvertinimo. Gydytojai vertina sąmonę, kvėpavimą, kraujospūdį, širdies ritmą, neurologinius požymius, galūnių jėgą, vyzdžius, kalbą ir koordinaciją. Dažnai naudojamos standartizuotos skalės, padedančios įvertinti insulto sunkumą ir sąmonės lygį.
Svarbiausias pirmasis tyrimas yra galvos kompiuterinė tomografija be kontrasto. Ji greitai parodo, ar smegenyse yra šviežio kraujo, kurioje vietoje jis susikaupęs, kokio dydžio hematoma, ar yra smegenų skilvelių kraujavimas, patinimas, vidurio linijos pasislinkimas ar padidėjusio spaudimo požymiai. Šis tyrimas padeda atskirti kraujavimą nuo išeminio insulto, nes gydymas iš esmės skiriasi.
Kai reikia išsiaiškinti kraujavimo šaltinį, atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija. Ji parodo didesnes smegenų kraujagysles, gali padėti nustatyti arterioveninę malformaciją, aneurizmą ar aktyvaus kraujavimo požymius. Kai kuriais atvejais atliekama magnetinio rezonanso tomografija, magnetinio rezonanso angiografija arba venografija. Šie tyrimai naudingi, kai įtariama kavernoma, navikas, smegenų venų trombozė, amiloidinė angiopatija ar senesni mikrokrūviai.
Kraujo tyrimai taip pat būtini. Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, trombocitų skaičius, gliukozė, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, krešėjimo tyrimai, tokie kaip tarptautinis normalizuotas santykis, aktyvintas dalinis tromboplastino laikas, fibrinogenas. Jei pacientas vartoja antikoaguliantus, gydytojams svarbu žinoti jų pavadinimą, paskutinės dozės laiką ir galimą poveikio stiprumą.
Papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, širdies ritmo stebėsena, deguonies įsotinimo matavimas, krūtinės ląstos rentgenograma, jei įtariamos komplikacijos. Kartais prireikia skaitmeninės subtrakcinės angiografijos - tai invazinis kraujagyslių tyrimas, naudojamas tada, kai neinvaziniai tyrimai neatsako į klausimą, iš kur kraujuota, arba planuojamas kraujagyslinis gydymas.
Diagnostikos tikslas nėra vien tik patvirtinti kraujavimą. Gydytojai turi greitai įvertinti, ar hematoma didėja, ar reikia neurochirurgo pagalbos, ar būtina koreguoti krešėjimą, mažinti kraujospūdį, gydyti traukulius, saugoti kvėpavimo takus ir pradėti intensyvią stebėseną.
Intracerebralinė hemoragija gydoma skubiai, dažniausiai insulto skyriuje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje arba neurochirurgijos centre. Pirmasis tikslas - stabilizuoti gyvybines funkcijas: užtikrinti kvėpavimą, pakankamą deguonies kiekį, kraujotaką, kontroliuoti sąmonės būklę ir užkirsti kelią hematomos didėjimui.
Kraujospūdžio kontrolė yra vienas pagrindinių gydymo etapų. Per aukštas kraujospūdis gali skatinti tolesnį kraujavimą, tačiau per staigus ar per didelis jo sumažinimas gali pabloginti smegenų kraujotaką. Todėl kraujospūdis mažinamas atsargiai, naudojant į veną leidžiamus vaistus ir nuolatinę stebėseną. Tikslai priklauso nuo paciento būklės, kraujavimo dydžio, gretutinių ligų ir gydytojų vertinimo.
Jeigu pacientas vartojo antikoaguliantus arba yra krešėjimo sutrikimų, gydymas nukreipiamas į kraujavimo stabdymą. Varfarino poveikiui mažinti gali būti skiriamas vitaminas K ir protrombino komplekso koncentratas. Kai kuriems tiesioginiams geriamiesiems antikoaguliantams yra specifinių priešnuodžių, pavyzdžiui, dabigatranui gali būti naudojamas idarucizumabas. Kitais atvejais taikomi specialūs krešėjimą koreguojantys preparatai pagal situaciją. Svarbu, kad pacientas ar artimieji kuo tiksliau pasakytų, kokius vaistus jis vartoja.
Padidėjęs intrakranijinis spaudimas gydomas pakeliant galvūgalį, reguliuojant skysčius, temperatūrą, deguonies kiekį, kartais skiriant osmosinius vaistus. Jei kraujas patenka į smegenų skilvelius ir sutrikdo smegenų skysčio nutekėjimą, gali prireikti išorinio skilvelio drenažo. Tai procedūra, kai neurochirurgas įveda vamzdelį smegenų skysčiui nutekėti ir spaudimui mažinti.
Chirurginis gydymas taikomas ne visiems. Sprendimas priklauso nuo hematomos vietos, dydžio, paciento sąmonės, neurologinės būklės, amžiaus, gretutinių ligų ir prognozės. Operacija dažniau svarstoma esant smegenėlių kraujavimui, kai hematoma spaudžia smegenų kamieną arba sukelia smegenų skysčio nutekėjimo sutrikimą. Kai kuriais atvejais galima minimaliai invazinė hematomos evakuacija ar kraujagyslinės anomalijos gydymas.
Traukuliai gydomi priešepilepsiniais vaistais, tačiau profilaktinis jų skyrimas visiems pacientams nėra būtinas. Karščiavimas, per didelis gliukozės kiekis kraujyje, rijimo sutrikimai, plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcijos, pragulos ir venų trombozė aktyviai stebimi ir gydomi, nes komplikacijos gali labai pabloginti sveikimą.
Kai būklė stabilizuojasi, prasideda reabilitacija. Ji gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, rijimo vertinimą, psichologo ar neuropsichologo konsultacijas. Reabilitacijos tikslas - atkurti judėjimą, kalbą, savarankiškumą, saugų rijimą, mąstymo funkcijas ir pasitikėjimą savimi. Sveikimas dažnai trunka mėnesius, o kai kurie pokyčiai gali išlikti ilgiau, tačiau ankstyva ir nuosekli reabilitacija dažnai duoda reikšmingą naudą.
Ilgalaikė profilaktika yra ne mažiau svarbi. Ji apima kraujospūdžio kontrolę, vaistų peržiūrą, rūkymo atsisakymą, saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, sveikesnę mitybą, fizinį aktyvumą pagal galimybes, cukrinio diabeto ir cholesterolio kontrolę. Jei kraujavimą sukėlė kraujagyslių anomalija, gydytojai aptaria tolesnį jos gydymą ar stebėseną. Jei reikalingi antikoaguliantai dėl kitų ligų, sprendimas dėl jų atnaujinimo priimamas individualiai, įvertinus kraujavimo pasikartojimo ir krešulių rizikos pusiausvyrą.
Įtarus Intracerebralinė hemoragija, reikia ne laukti šeimos gydytojo konsultacijos, o nedelsiant skambinti 112. Tai skubi būklė, kuriai reikalinga ligoninė, smegenų vaizdiniai tyrimai ir gydytojų komanda.
Skubiai kvieskite pagalbą, jei staiga atsiranda bent vienas iš šių požymių: vienos kūno pusės silpnumas ar nutirpimas, nukritęs burnos kampas, kalbos sutrikimas, staigus regos sutrikimas, labai stiprus ar neįprastas galvos skausmas, vėmimas kartu su neurologiniais simptomais, traukuliai, sumišimas, mieguistumas, sąmonės netekimas, staigus pusiausvyros ar koordinacijos praradimas.
Ypač svarbu nedelsti, jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus, neseniai patyrė galvos traumą, turi labai aukštą kraujospūdį, serga kraujo krešėjimo liga arba simptomai greitai stiprėja. Net jei simptomai po kelių minučių pagerėja, tai nereiškia, kad pavojus praėjo.
Kol atvyksta greitoji pagalba, nebandykite žmogaus vežti patys, jei būklė nestabili. Neleiskite jam valgyti ar gerti, nes gali būti sutrikęs rijimas. Jei žmogus be sąmonės, paguldykite jį ant šono, stebėkite kvėpavimą. Surinkite informaciją apie vartojamus vaistus, ypač antikoaguliantus ir antitrombocitinius vaistus, paskutinės dozės laiką, alergijas ir gretutines ligas - tai gali padėti gydytojams greičiau priimti sprendimus.
Po persirgtos Intracerebralinė hemoragija būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, net jei savijauta gerėja. Reikia stebėti kraujospūdį, vaistų saugumą, reabilitacijos eigą, nuotaiką, atmintį, rijimą ir griuvimų riziką. Naujas galvos skausmas, neurologinių simptomų pasikartojimas, traukuliai ar staigus būklės pablogėjimas visada yra priežastis skubiai kreiptis pagalbos.
