Insultas
Insultas yra staigus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio smegenų ląstelės pradeda stokoti deguonies ir gali greitai žūti. Tai viena dažniausių neįgalumo ir mirties priežasčių, tačiau laiku atpažinti simptomai ir skubi pagalba gali išgelbėti gyvybę bei sumažinti liekamuosius padarinius.
Insultas įvyksta tada, kai dalis smegenų negauna pakankamai kraujo arba kai kraujas išsilieja į smegenų audinį. Smegenys valdo judesius, kalbą, regą, atmintį, pusiausvyrą ir daugelį kitų funkcijų, todėl pažeidimo požymiai priklauso nuo to, kuri smegenų sritis nukenčia.
Dažniausias yra išeminis insultas. Jis atsiranda, kai kraujagyslę užkemša krešulys arba aterosklerozinė plokštelė, todėl kraujas nebegali pasiekti tam tikros smegenų dalies. Rečiau pasitaiko hemoraginis insultas, kai plyšta smegenų kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis arba aplink jas. Abi būklės yra skubios, nes kiekviena minutė svarbi.
Kartais simptomai praeina per kelias minutes ar valandas. Tai vadinama praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu. Nors žmogus gali pasijusti geriau, ši būklė yra rimtas įspėjimas, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis gali įvykti tikras insultas.
- Vienos veido pusės nusvirimas, kreiva šypsena.
- Staigus vienos rankos ar kojos silpnumas, tirpimas, dažniausiai vienoje kūno pusėje.
- Sutrikusi kalba: žmogus kalba neaiškiai, painioja žodžius arba nesupranta, kas jam sakoma.
- Staigus regėjimo pablogėjimas viena ar abiem akimis.
- Smarkus galvos svaigimas, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimas.
- Staigus, labai stiprus galvos skausmas, ypač jei jis neįprastas ir atsirado be aiškios priežasties.
- Sumišimas, dezorientacija, neįprastas mieguistumas.
- Sunku ryti, springimas.
- Pykinimas ar vėmimas, ypač esant kraujavimui į smegenis.
- Sąmonės pritemimas arba netekimas.
- Staigus elgesio, atminties ar suvokimo pasikeitimas.
Insultas dažniausiai susijęs su kraujagyslių pažeidimu ir kraujo krešulių susidarymu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nes jis ilgainiui silpnina kraujagyslių sieneles ir skatina jų plyšimą ar užsikimšimą.
Riziką taip pat didina prieširdžių virpėjimas ir kiti širdies ritmo sutrikimai, nes širdyje gali susidaryti krešulių, kurie nukeliauja į smegenų kraujagysles. Kiti svarbūs veiksniai: cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, miego apnėja ir nesveika mityba.
Amžius taip pat turi reikšmės: insultas dažnesnis vyresniems žmonėms, tačiau gali ištikti ir jaunesnius, ypač jei yra genetinis polinkis, kraujo krešėjimo sutrikimai, įgimtos kraujagyslių anomalijos, narkotinių medžiagų vartojimas ar negydomos širdies ligos.
Įtarus insultą, diagnostika pradedama nedelsiant. Gydytojas įvertina simptomų pradžios laiką, neurologinę būklę, kalbą, judesius, jutimus, vyzdžius, sąmonę ir gyvybinius rodiklius. Labai svarbu tiksliai žinoti, kada žmogus paskutinį kartą buvo matytas sveikas, nes nuo to priklauso gydymo galimybės.
Pagrindiniai tyrimai yra galvos kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. Jie padeda atskirti išeminį insultą nuo kraujavimo į smegenis. Gali būti atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija ar magnetinio rezonanso angiografija, siekiant pamatyti užsikimšusias ar susiaurėjusias kraujagysles.
Papildomai atliekami kraujo tyrimai, gliukozės kiekio nustatymas, krešėjimo rodikliai, elektrokardiograma, širdies echoskopija, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas. Šie tyrimai padeda nustatyti insulto priežastį ir parinkti tinkamiausią tolesnę profilaktiką.
Insultas gydomas skubiai, dažniausiai specializuotame insulto centre. Išeminio insulto atveju, jei žmogus atvyksta pakankamai anksti ir nėra kontraindikacijų, gali būti skiriamas krešulį tirpdantis gydymas. Kai užsikimšusi stambi smegenų kraujagyslė, gali būti atliekama mechaninė trombektomija - krešulio pašalinimas kateteriu.
Hemoraginio insulto atveju svarbiausia sustabdyti kraujavimą, kontroliuoti kraujospūdį, mažinti spaudimą kaukolės viduje. Kai kuriais atvejais reikalinga neurochirurginė operacija, pavyzdžiui, kraujo sankaupos pašalinimas ar plyšusios aneurizmos gydymas.
Po ūmaus gydymo labai svarbi reabilitacija: kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba, rijimo, atminties ir kasdienių įgūdžių lavinimas. Antrinei profilaktikai gali būti skiriami kraują skystinantys vaistai, vaistai nuo cholesterolio, kraujospūdžio kontrolė, diabeto gydymas, rūkymo nutraukimas, svorio mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Gydymo planas visada priklauso nuo insulto tipo, priežasties ir paciento būklės.
Jei staiga nusviro veido kampas, nusilpo ranka ar koja, sutriko kalba, regėjimas, pusiausvyra arba atsirado neįprastai stiprus galvos skausmas, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Negalima laukti, kol simptomai praeis, vairuoti pačiam ar vežti žmogaus nepasitarus su dispečeriu.
Skubios pagalbos reikia ir tada, kai simptomai truko tik kelias minutes ir visiškai išnyko. Tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, kuris dažnai įspėja apie didelę artėjančio insulto riziką.
Kol laukiama pagalbos, žmogų reikėtų paguldyti saugiai, nebeduoti valgyti ar gerti, stebėti kvėpavimą ir sąmonę. Jei įmanoma, užrašykite tikslų simptomų pradžios laiką - ši informacija gydytojams yra ypač svarbi.
