Inkstų arterijos stenozė
Inkstų arterijos stenozė - tai pavojinga būklė, kai susiaurėja viena ar abi inkstus maitinančios arterijos. Šis susiaurėjimas sutrikdo normalų kraujo tekėjimą į inkstus, dažnai sukeldamas sunkiai kontroliuojamą aukštą kraujospūdį ir palaipsniui blogėjančią inkstų funkciją. Laiku nediagnozavus, gresia lėtinis inkstų nepakankamumas.
Inkstų arterijos stenozė - tai inkstų arterijų susiaurėjimas, dažniausiai sukeltas aterosklerozės (apnašų kaupimosi) arba fibromuskulinės displazijos (neįprasto arterijos sienelės sustorėjimo). Dėl sumenkusios kraujotakos inkstai pradeda išskirti daugiau renino - hormono, kuris skatina kraujospūdžio kilimą. Ilgainiui tai apkrauna širdį, kraujagysles ir pačius inkstus, gali sukelti inkstų išemiją ir parenchimos pažeidimą. Liga dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 m. žmonėms, turintiems aterosklerozės rizikos veiksnių, tačiau fibromuskulinė displazija dažniau nustatoma jaunesnėms moterims.
- Sunkiai kontroliuojamas aukštas kraujospūdis (ypač atsparus keliems vaistams)
- Staigus kraujospūdžio padidėjimas jau buvusios hipertenzijos fone
- Blogėjanti inkstų funkcija (padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje)
- Plyšimas pilvo ar šono srityje (ypač jaunesniems nei 30 m.)
- Paburkęs pilvas (ascitas) dėl skysčių susilaikymo
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas aukšto spaudimo metu
Dažniausia inkstų arterijos stenozės priežastis yra aterosklerozė - cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupų susidarymas arterijų sienelėse. Tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą cholesterolio kiekį ar nutukimą. Kitas svarbus veiksnys - fibromuskulinė displazija, kai arterijos sienelės raumeninės skaidulos neįprastai sustorėja ir susiaurina spindį. Ši būklė dažniau nustatoma moterims iki 50 m. Retais atvejais stenozę gali sukelti vaskulitas, spindulinė terapija ar kraujagyslių trauma.
Įtarus inkstų arterijos stenozę, gydytojas pirmiausia atlieka fizinį ištyrimą ir matuoja kraujospūdį abiejose rankose. Tikslesnei diagnostikai naudojami vaizdiniai tyrimai: Doplerio ultragarsas (įvertina kraujo tėkmės greitį), kompiuterinė tomografijos angiografija (CTA) arba magnetinio rezonanso angiografija (MRA). Šie tyrimai leidžia tiksliai įvertinti susiaurėjimo laipsnį ir vietą. Retais atvejais atliekama inkstų arterijų kateterizacija su kontrastine medžiaga - tai laikoma auksiniu standartu, tačiau naudojama tik prieš intervencinį gydymą. Be to, būtina atlikti kraujo tyrimus (kreatininas, šlapalas, elektrolitai) ir šlapimo tyrimą albumino kiekiui nustatyti.
Gydymo tikslas - sumažinti kraujospūdį, apsaugoti inkstų funkciją ir pašalinti arterijos susiaurėjimą. Esant lengvai stenozės formai arba jei pacientas yra vyresnio amžiaus, dažnai pakanka medikamentinio gydymo: AKF inhibitorių, ARB blokatorių ir kitų hipertenziją kontroliuojančių vaistų. Jei vaistai neveiksmingi ar susiaurėjimas didelis, taikoma perkutaninė transluminalinė angioplastika (PTA) su stentavimu - per šlaunies arteriją įvedamas balionėlis, kuris praplečia susiaurėjusią vietą, o vėliau įstatomas stentas. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės revaskuliarizacijos (apeinamojo kraujotakos kelio sukūrimo). Po bet kokios intervencijos būtina gyvenimo būdo korekcija: mesti rūkyti, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, riboti druskos ir riebalų vartojimą.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite staigų kraujospūdžio padidėjimą (ypač kai jis siekia 200/120 mmHg ar daugiau), šlapimo kiekio sumažėjimą, stiprų nuovargį, galvos svaigimą ar paburkimą. Taip pat būtina gydytojo konsultacija, jei jau turite hipertenziją ir ji tampa atspari kelių vaistų deriniui (nebekontroliuojama). Verta pasitikrinti, jei po 50 m. jūsų inkstų funkcijos rodikliai pradeda blogėti be aiškios priežasties. Laiku nustatyta ir gydyta inkstų arterijos stenozė gali užkirsti kelią inkstų nepakankamumui ir širdies kraujagyslių komplikacijoms.
