Infekcinis endokarditas
Infekcinis endokarditas - tai rimta širdies vidinio dangalo ir dažniausiai širdies vožtuvų infekcija. Ji gali vystytis nepastebimai, tačiau negydoma sukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą.
Infekcinis endokarditas yra liga, kai mikroorganizmai - dažniausiai bakterijos, rečiau grybeliai - patenka į kraują ir prisitvirtina prie širdies vidinio dangalo, vadinamo endokardu. Dažniausiai pažeidžiami širdies vožtuvai, ypač jei jie jau anksčiau buvo pakitę, pažeisti ar pakeisti dirbtiniu vožtuvu.
Ant vožtuvo ar kitos širdies struktūros susidaro vadinamosios vegetacijos - mikroorganizmų, kraujo krešėjimo medžiagų ir uždegiminių ląstelių sankaupos. Jos gali trukdyti vožtuvui normaliai užsidaryti, todėl atsiranda širdies nepakankamumo požymių. Be to, vegetacijų dalelės gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į smegenis, inkstus, blužnį, plaučius ar kitas kūno vietas, sukeldamos embolijas, insultą ar pūlinius.
Infekcinis endokarditas nėra dažna liga, tačiau ji laikoma viena pavojingiausių širdies infekcijų. Jos eiga gali būti ūmi - su aukšta temperatūra ir greitai blogėjančia būkle, arba poūmė - kai simptomai vystosi savaitėmis ar net mėnesiais ir primena užsitęsusį peršalimą, mažakraujystę ar bendrą nuovargį.
- Užsitęsęs karščiavimas, dažnai su šaltkrėčiu ar prakaitavimu naktį.
- Bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
- Apetito stoka ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Raumenų, sąnarių ar nugaros skausmai.
- Padažnėjęs širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu.
- Naujas arba pakitęs širdies ūžesys, kurį nustato gydytojas.
- Smulkūs taškiniai kraujosruvų bėrimai odoje ar gleivinėse, vadinami petechijomis.
- Skausmingi rausvi mazgeliai ant pirštų pagalvėlių.
- Neskausmingos rausvos dėmės delnuose ar paduose.
- Mažos kraujosruvos po nagais, primenančios plonas tamsias linijas.
- Akių junginės kraujosruvos ar regėjimo sutrikimai.
- Staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumas - galimo insulto požymiai.
- Stiprus dusulys, tinimai, greitas nuovargis - galimas širdies nepakankamumas.
- Skausmas kairėje pašonėje ar pilve - galimas blužnies pažeidimas.
- Kraujas šlapime, sumažėjęs šlapimo kiekis - galimas inkstų pažeidimas.
- Ilgai nepraeinantis karščiavimas vartojant antibiotikus be aiškios diagnozės.
Infekcinis endokarditas prasideda tada, kai mikroorganizmai patenka į kraują. Tai gali įvykti atliekant tam tikras medicinines procedūras, esant burnos ertmės infekcijoms, odos pūliniams, šlapimo takų ar virškinamojo trakto infekcijoms. Kartais bakterijos į kraują patenka net kasdienės veiklos metu, pavyzdžiui, valantis dantis, ypač jei dantenos kraujuoja ar yra periodonto liga.
Dažniausi sukėlėjai yra stafilokokai, streptokokai ir enterokokai. Staphylococcus aureus gali sukelti ypač ūmų ir agresyvų infekcinį endokarditą. Grybelinis infekcinis endokarditas pasitaiko rečiau, bet dažniau nustatomas žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs, arba tiems, kuriems ilgą laiką taikomas gydymas per veninius kateterius.
Rizika susirgti didesnė, jei žmogus turi dirbtinį širdies vožtuvą, anksčiau yra sirgęs infekciniu endokarditu, serga įgimta širdies yda, turi reikšmingą vožtuvų ligą, implantuotą širdies prietaisą arba yra po tam tikrų širdies operacijų. Didelę riziką taip pat kelia intraveninių narkotikų vartojimas, nes mikroorganizmai tiesiogiai patenka į kraują.
Kiti svarbūs veiksniai - prasta burnos higiena, negydytos dantų infekcijos, hemodializė, ilgalaikiai veniniai kateteriai, nusilpęs imunitetas, cukrinis diabetas ir vyresnis amžius. Vis dėlto infekcinis endokarditas gali pasireikšti ir žmogui be aiškių rizikos veiksnių, todėl užsitęsusio karščiavimo nereikėtų ignoruoti.
Infekcinio endokardito diagnostika remiasi simptomų įvertinimu, gydytojo apžiūra, kraujo tyrimais ir širdies vaizdiniais tyrimais. Gydytojas klausia apie karščiavimo trukmę, širdies ligas, neseniai atliktas odontologines ar medicinines procedūras, vartotus antibiotikus, intraveninių kateterių buvimą ir ankstesnes infekcijas.
Vienas svarbiausių tyrimų yra kraujo pasėliai. Kraujas imamas kelis kartus, dažniausiai iš skirtingų venų, dar prieš pradedant antibiotikus. Tai padeda nustatyti sukėlėją ir parinkti tiksliausią gydymą. Taip pat atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo ir eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, šlapimo tyrimas.
Širdžiai įvertinti atliekama echokardiografija. Transtorakalinė echokardiografija atliekama per krūtinės ląstos sieną, o jei vaizdas nepakankamai aiškus arba įtariamas dirbtinio vožtuvo pažeidimas, skiriama transezofaginė echokardiografija - tyrimas per stemplę, leidžiantis labai tiksliai matyti vožtuvus ir vegetacijas.
Kai kuriais atvejais reikalinga kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija, ypač jei įtariamos embolijos, pūliniai, širdies vožtuvo protezo infekcija ar kitų organų pažeidimas. Diagnozė dažnai nustatoma taikant tarptautinius klinikinius kriterijus, derinant kraujo pasėlių, echokardiografijos ir klinikinių požymių duomenis.
Infekcinis endokarditas beveik visada gydomas ligoninėje. Gydymo pagrindas - į veną leidžiami antibiotikai, parenkami pagal kraujo pasėlių rezultatus ir mikroorganizmo jautrumą vaistams. Jei paciento būklė sunki, gydymas pradedamas nedelsiant plataus veikimo antibiotikais, o gavus tyrimų atsakymus tikslinamas.
Antibiotikų kursas paprastai trunka kelias savaites, dažnai 4-6 savaites ar ilgiau. Gydymo metu reguliariai stebima temperatūra, kraujo uždegimo rodikliai, inkstų funkcija, širdies veikla ir galimas vaistų šalutinis poveikis. Labai svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, net jei savijauta pagerėja.
Chirurginis gydymas reikalingas ne visiems, tačiau jis gali būti būtinas, jei vystosi sunkus širdies nepakankamumas, vožtuvas smarkiai pažeistas, susidaro pūlinys širdies audiniuose, infekcija nepraeina nepaisant antibiotikų, sukėlėjas yra grybelis arba kartojasi embolijos. Operacijos metu gali būti pašalinami infekuoti audiniai, sutvarkomas arba pakeičiamas vožtuvas.
Pasveikus svarbi profilaktika: gera burnos higiena, reguliarūs apsilankymai pas odontologą, odos infekcijų gydymas, atsargus veninių kateterių naudojimas. Kai kuriems didelės rizikos pacientams prieš tam tikras odontologines procedūras gali būti skiriami profilaktiniai antibiotikai, tačiau tai sprendžia gydytojas individualiai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi kelias dienas be aiškios priežasties, ypač jei kartu vargina šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas, silpnumas, dusulys ar svorio kritimas. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems širdies vožtuvų ligą, dirbtinį vožtuvą, įgimtą širdies ydą ar anksčiau persirgusiems infekciniu endokarditu.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, sumišimas, stiprus silpnumas, staigus vienos kūno pusės aptirpimas ar paralyžius, kalbos sutrikimas, stiprus galvos skausmas, kraujas šlapime arba aukšta temperatūra su labai bloga bendra būkle.
Jei vartojate antibiotikus dėl kitos infekcijos, bet karščiavimas nepraeina arba būklė blogėja, taip pat būtina pakartotinė gydytojo konsultacija. Infekcinis endokarditas yra gydomas, tačiau sėkmę dažnai lemia ankstyvas atpažinimas ir nuoseklus gydymas.
