Hipercholesterolemija
Hipercholesterolemija - tai padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ypač „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, vadinamo MTL arba LDL. Ji dažnai nesukelia jokių pojūčių, tačiau ilgainiui gali tyliai pažeisti kraujagysles ir didinti miokardo infarkto, insulto bei periferinių arterijų ligos riziką. Gera žinia ta, kad laiku nustačius ir tinkamai gydant šią būklę, riziką galima reikšmingai sumažinti.
Hipercholesterolemija reiškia, kad kraujyje cirkuliuoja per daug cholesterolio. Cholesterolis pats savaime nėra „nuodas“ - jis reikalingas ląstelių membranoms, hormonų gamybai, tulžies rūgštims. Problema atsiranda tada, kai jo, ypač MTL cholesterolio, kiekis tampa per didelis.
MTL cholesterolis gali kauptis arterijų sienelėse. Ten susidaro aterosklerotinės plokštelės - riebalų, uždegiminių ląstelių ir jungiamojo audinio sankaupos. Laikui bėgant jos siaurina kraujagyslių spindį, blogina kraujo tėkmę ir gali plyšti. Plyšus plokštelei susiformuoja krešulys, kuris gali užkimšti kraujagyslę.
Dažniausiai pažeidžiamos širdies vainikinės arterijos, smegenų kraujagyslės, kojų arterijos ir stambiosios kraujagyslės. Todėl Hipercholesterolemija nėra vien laboratorinio tyrimo skaičius - tai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
- Dažniausiai jokių simptomų nebūna, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nustatomas profilaktinio kraujo tyrimo metu.
- Simptomai paprastai atsiranda ne dėl paties cholesterolio, o dėl jo sukeltos aterosklerozės.
- Spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas fizinio krūvio metu.
- Dusulys, greitesnis nuovargis, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
- Kojų skausmas einant, kuris sumažėja sustojus.
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido asimetrija - galimo insulto požymiai.
- Gelsvos cholesterolio sankaupos odoje ar sausgyslėse, vadinamos ksantomomis.
- Gelsvos dėmelės aplink vokus - ksantelazmos.
- Balkšvas žiedas aplink akies rageną jauname amžiuje.
- Ankstyvi širdies infarktai ar insultai šeimoje.
Hipercholesterolemija gali būti įgyta arba paveldima. Įgytai formai didelę įtaką turi mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas, rūkymas ir kitos ligos. Daug sočiųjų riebalų, transriebalų, perdirbtų produktų, saldumynų ir perteklinių kalorijų turinti mityba skatina nepalankų lipidų profilį. Antsvoris, ypač pilvinis nutukimas, dažnai susijęs su padidėjusiu MTL cholesteroliu, trigliceridais ir sumažėjusiu DTL, arba „geruoju“, cholesteroliu.
Svarbūs rizikos veiksniai yra amžius, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, lėtinė inkstų liga, hipotirozė, kepenų ligos. Kai kurie vaistai taip pat gali keisti lipidų rodiklius, todėl gydytojui svarbu žinoti visus vartojamus preparatus.
Atskira ir labai svarbi grupė - šeiminė Hipercholesterolemija. Tai genetinė būklė, kai organizmas blogiau pašalina MTL cholesterolį iš kraujo. Tokiais atvejais cholesterolio kiekis būna didelis nuo vaikystės, o širdies ir kraujagyslių įvykiai gali pasireikšti neįprastai anksti.
Pagrindinis tyrimas - kraujo lipidograma. Joje vertinamas bendras cholesterolis, MTL cholesterolis, DTL cholesterolis, trigliceridai ir kartais ne DTL cholesterolis. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus: apolipoproteiną B, lipoproteiną(a), gliukozės kiekį kraujyje, glikuotą hemoglobiną, kepenų fermentus, inkstų funkcijos rodiklius, skydliaukės hormoną TTH.
Diagnozuojant svarbu ne tik skaičiai, bet ir bendra širdies bei kraujagyslių rizika. Gydytojas įvertina amžių, lytį, kraujospūdį, rūkymą, diabetą, šeimos istoriją, anksčiau persirgtas širdies ar kraujagyslių ligas. Jei įtariama šeiminė Hipercholesterolemija, gali būti vertinama šeimos anamnezė, fiziniai požymiai, o prireikus atliekami genetiniai tyrimai.
Jei jau yra įtarimų dėl aterosklerozės komplikacijų, gali būti skiriama elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūvio mėginys, kaklo ar kojų kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija ar kiti vaizdiniai tyrimai.
Gydymo tikslas - sumažinti MTL cholesterolį iki individualiai nustatyto tikslo ir kartu mažinti bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Pirmasis žingsnis dažnai yra gyvensenos korekcija: Viduržemio jūros tipo mityba, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, riešutų, alyvuogių aliejaus, mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, sviesto, riebių pieno produktų, transriebalų ir saldžių gėrimų.
Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas - bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, jei nėra kontraindikacijų. Labai svarbu mesti rūkyti, mažinti perteklinį svorį, kontroliuoti kraujospūdį ir diabetą.
Vaistai parenkami pagal riziką ir cholesterolio kiekį. Dažniausiai skiriami statinai, kurie mažina cholesterolio gamybą kepenyse ir turi įrodytą naudą mažinant infarkto bei insulto riziką. Jei poveikio nepakanka arba statinai netoleruojami, gali būti skiriamas ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai, inclisiranas ar kiti lipidus mažinantys vaistai. Vaistų nutraukti savarankiškai nereikėtų - net jei savijauta gera, kraujagyslių apsauga vyksta ilgalaikiai.
Į šeimos gydytoją verta kreiptis profilaktiškai, ypač jei jums daugiau nei 40 metų, turite antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergate diabetu, rūkote arba šeimoje buvo ankstyvų širdies infarktų ar insultų. Vaikams ir jauniems suaugusiesiems tyrimai gali būti reikalingi, jei įtariama šeiminė Hipercholesterolemija.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda spaudžiantis krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, dusulys, šaltas prakaitas, staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, staigus regėjimo sutrikimas ar stiprus neįprastas galvos skausmas. Tai gali būti infarkto arba insulto požymiai - tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė.
