Herpes simplex encefalitas

Herpes simplex encefalitas yra reta, bet labai sunki galvos smegenų infekcija, kurią dažniausiai sukelia herpes simplex virusas. Liga gali progresuoti greitai, todėl karščiavimas, naujai atsiradęs sąmonės sutrikimas, traukuliai ar ryškus elgesio pasikeitimas visada turi būti vertinami skubiai. Laiku pradėtas antivirusinis gydymas reikšmingai sumažina mirties ir ilgalaikių neurologinių pasekmių riziką.

Herpes simplex encefalitas - tai galvos smegenų uždegimas, kurį sukelia herpes simplex virusas, dažniausiai 1 tipo herpes simplex virusas. Tas pats virusas daugeliui žmonių sukelia pūslelinę ant lūpų, tačiau labai retais atvejais jis gali patekti į centrinę nervų sistemą ir pažeisti smegenų audinį.

Dažniausiai pažeidžiamos smilkininės ir kaktinės smegenų skiltys. Šios sritys svarbios atminčiai, kalbai, emocijoms, elgesiui ir orientacijai, todėl liga dažnai pasireiškia ne tik karščiavimu ar galvos skausmu, bet ir sumišimu, keistu elgesiu, kalbos sutrikimu, atminties praradimu ar traukuliais.

Virusui patekus į smegenis, prasideda intensyvus uždegimas. Smegenų audinys gali tinti, atsiranda kraujagyslių pažeidimas, smulkūs kraujavimai ir nervinių ląstelių žūtis. Dėl to Herpes simplex encefalitas laikomas neurologine skubiąja būkle: net ir kelių dienų delsimas gali lemti sunkesnes pasekmes.

Svarbu suprasti, kad ši liga nėra paprasta pūslelinė. Dauguma žmonių, turinčių herpes simplex virusą organizme, niekada nesusirgs encefalitu. Tačiau jei encefalitas išsivysto, reikalingas skubus gydymas ligoninėje, dažniausiai intensyvus stebėjimas ir intraveniniai antivirusiniai vaistai.

Ankstyvieji požymiai
  • Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras stiprus negalavimas.
  • Stiprus arba neįprastas galvos skausmas.
  • Pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai.
  • Mieguistumas, vangumas, neįprastas nuovargis.
  • Nerimas, dirglumas arba žmogui nebūdingas elgesys.
Neurologiniai simptomai
  • Sumišimas, dezorientacija laike ar vietoje.
  • Kalbos sutrikimas, sunkumas rasti žodžius arba suprasti kalbą.
  • Atminties sutrikimas, ypač naujos informacijos įsiminimo pablogėjimas.
  • Traukuliai, kurie gali būti pirmasis aiškus ligos požymis.
  • Silpnumas vienoje kūno pusėje, koordinacijos sutrikimas, nestabili eisena.
  • Regos, uoslės ar skonio pokyčiai, haliucinacijos.
Sunkios būklės požymiai
  • Sąmonės pritemimas, sunku pažadinti žmogų.
  • Pasikartojantys arba užsitęsę traukuliai.
  • Kvėpavimo sutrikimas, labai žemas kraujospūdis, ryškus bendros būklės blogėjimas.
  • Staigus asmenybės pokytis, agresyvumas, psichozę primenantys simptomai.
  • Koma.

Herpes simplex encefalitą dažniausiai sukelia 1 tipo herpes simplex virusas. Po pirminio užsikrėtimo virusas gali ilgai išlikti nervų mazguose neaktyvios būsenos. Daugeliui žmonių jis kartais suaktyvėja ir sukelia lūpų pūslelinę, tačiau labai retai virusas išplinta į smegenis.

Kai kuriais atvejais liga gali išsivystyti po naujo užsikrėtimo, kitais - dėl anksčiau organizme buvusio viruso reaktyvacijos. Tiksliai nuspėti, kam taip nutiks, dažnai neįmanoma.

Riziką gali didinti:

  • Susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl chemoterapijos, imunosupresinių vaistų, organų transplantacijos, pažengusios ŽIV infekcijos ar kitų sunkių ligų.
  • Labai jaunas arba vyresnis amžius. Naujagimiams dažniau svarbus 2 tipo herpes simplex virusas, kuris gali būti perduotas gimdymo metu.
  • Ankstesnės ar aktyvios herpes simplex infekcijos, nors lūpų pūslelinės buvimas nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs encefalitu.
  • Retos genetinės imuninės sistemos ypatybės, dėl kurių organizmui sunkiau kontroliuoti virusą nervų sistemoje.

Herpes simplex encefalitas paprastai nėra perduodamas kaip įprasta užkrečiama liga kasdienio kontakto metu. Žmogui, kuris serga encefalitu, reikia medicininės pagalbos, o ne izoliacijos nuo artimųjų dėl paprasto buvimo šalia. Vis dėlto aktyvios pūslelinės metu svarbu laikytis higienos: nebučiuoti naujagimių, nesidalyti lūpų balzamais, indais ar rankšluosčiais, dažnai plauti rankas.

Herpes simplex encefalitas įtariamas pagal simptomų derinį: karščiavimą, sąmonės ar elgesio pokyčius, traukulius, galvos skausmą ir neurologinius sutrikimus. Gydytojui labai svarbu žinoti, kada simptomai prasidėjo, ar buvo traukulių, pūslelinės epizodų, imunitetą silpninančių ligų ar vaistų.

Pagrindiniai tyrimai:

  • Juosmeninė punkcija ir smegenų skysčio tyrimas. Paimamas nedidelis kiekis cerebrospinalinio skysčio. Jame dažnai randama uždegimo požymių, padidėjęs leukocitų ir baltymų kiekis.
  • Herpes simplex viruso PGR tyrimas smegenų skystyje. Tai vienas svarbiausių tyrimų, leidžiančių nustatyti viruso genetinę medžiagą. Ankstyvoje ligos stadijoje tyrimas kartais gali būti neigiamas, todėl esant stipriam įtarimui gydymas tęsiamas ir tyrimas gali būti kartojamas.
  • Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija. MRT dažnai parodo būdingus smilkininių ir kaktinių skilčių uždegiminius pakitimus. Tai jautresnis tyrimas nei kompiuterinė tomografija.
  • Galvos kompiuterinė tomografija. KT gali būti atliekama skubiai, ypač prieš juosmeninę punkciją, jei yra padidėjusio intrakranijinio spaudimo, židininio neurologinio deficito ar smegenų masės darinio įtarimas.
  • Elektroencefalograma. EEG padeda įvertinti smegenų elektrinį aktyvumą, nustatyti traukulių aktyvumą ar būdingus pakitimus smilkininėse srityse.
  • Kraujo tyrimai. Vertinami uždegimo rodikliai, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcija, gliukozė, kraujo ląstelės, taip pat ieškoma kitų infekcijos ar sąmonės sutrikimo priežasčių.

Kadangi gydymo delsimas pavojingas, įtarus Herpes simplex encefalitą antivirusinis gydymas dažnai pradedamas nelaukiant visų tyrimų atsakymų.

Herpes simplex encefalitas gydomas ligoninėje. Pagrindinis vaistas yra acikloviras, leidžiamas į veną. Jis slopina herpes simplex viruso dauginimąsi ir yra veiksmingiausias, kai pradedamas kuo anksčiau. Dažniausiai gydymas trunka 14-21 dieną, tačiau trukmė priklauso nuo paciento amžiaus, imuninės sistemos būklės, ligos sunkumo ir tyrimų rezultatų.

Gydymo metu būtina stebėti inkstų funkciją, nes acikloviras gali ją paveikti, ypač jei žmogus yra dehidratavęs ar turi inkstų ligų. Todėl dažnai skiriami skysčiai į veną ir reguliariai atliekami kraujo tyrimai.

Be antivirusinio gydymo, taikoma palaikomoji ir simptominė pagalba:

  • Vaistai nuo traukulių, jei jie pasireiškia arba yra didelė pasikartojimo rizika.
  • Karščiavimo ir skausmo kontrolė.
  • Skysčių, elektrolitų, gliukozės ir mitybos užtikrinimas.
  • Kvėpavimo ir kraujotakos stebėjimas, prireikus gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.
  • Smegenų tinimo ir padidėjusio intrakranijinio spaudimo gydymas, jei tokia būklė išsivysto.

Pasibaigus ūminei fazei, daugeliui žmonių reikia reabilitacijos. Ji gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, neuropsichologinę reabilitaciją, atminties ir dėmesio lavinimą. Kai kuriems pacientams lieka nuovargis, atminties sutrikimai, emocijų kaita, epilepsijos priepuoliai ar kalbos sunkumai, todėl sveikimas gali trukti mėnesius.

Artimiesiems svarbu žinoti, kad po encefalito žmogus gali atrodyti fiziškai pasveikęs, bet vis dar patirti pažinimo ar emocinių sunkumų. Kantrybė, aiškus dienos režimas, ramus bendravimas ir nuosekli reabilitacija labai padeda grįžti į kasdienį gyvenimą.

Į gydytoją reikia kreiptis skubiai, jei atsiranda karščiavimas kartu su naujais neurologiniais ar psichikos būklės pokyčiais. Tokiais atvejais geriau kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne laukti, kol simptomai praeis.

Skubios pagalbos požymiai:

  • Staigus sumišimas, dezorientacija, žmogus nepažįsta artimųjų ar nesupranta, kur yra.
  • Pirmą kartą gyvenime įvykę traukuliai arba pasikartojantys traukuliai.
  • Sąmonės pritemimas, labai didelis mieguistumas, sunku pažadinti.
  • Karščiavimas su stipriu galvos skausmu, vėmimu, sprando sustingimu ar jautrumu šviesai.
  • Staigus kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas, koordinacijos ar regos sutrikimas.
  • Ryškus elgesio pasikeitimas, haliucinacijos, agresyvumas, neįprasta baimė ar psichozę primenantys simptomai.
  • Naujagimio ar kūdikio karščiavimas, vangumas, prastas maitinimasis, traukuliai ar pūslelinės bėrimas.

Herpes simplex encefalitas yra liga, kurioje laikas labai svarbus. Jei kyla įtarimas, kad žmogaus būklė keičiasi neįprastai greitai, saugiausias sprendimas - nedelsiant kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių.

Susiję tyrimai su Herpes simplex encefalitas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).