Hepatoceliulinė karcinoma
Hepatoceliulinė karcinoma (HK) yra dažniausias pirminis kepenų vėžys, kylantis iš kepenų ląstelių - hepatocitų. Ši liga dažnai siejama su lėtinėmis kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė ar hepatitas B ir C. Laiku diagnozavus, gydymo galimybės žymiai pagerėja, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius ir simptomus.
Hepatoceliulinė karcinoma yra piktybinis navikas, atsirandantis kepenų parenchimoje. Ji gali augti kaip pavienis mazgas, dauginiai mazgai arba difuziškai infiltruoti kepenis. Augdamas navikas sutrikdo kepenų funkciją - detoksikaciją, baltymų sintezę ir tulžies gamybą. Dažniausiai HK išsivysto lėtinės kepenų ligos fone, kai pažeistos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Kepenų cirozė yra pagrindinis rizikos veiksnys - apie 80-90 % HK atvejų atsiranda cirozės pažeistose kepenyse.
- Dažnai simptomų nėra - liga gali būti nustatoma atsitiktinai ultragarsinio tyrimo metu.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir apetito stoka.
- Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, kartais plintantis į nugarą.
- Pilvo pūtimas ir padidėjęs pilvo apimtis dėl skysčių kaupimosi (ascitas).
- Gelta - odos ir akių pageltimas, tamsus šlapimas, šviesios išmatos.
- Pykinimas, vėmimas, nuovargis ir bendras silpnumas.
- Karščiavimas be aiškios priežasties.
Pagrindinė hepatoceliulinės karcinomos priežastis yra lėtinė kepenų liga, ypač cirozė. Riziką padidina: lėtinis hepatitas B arba C, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinė riebalinė kepenų liga (susijusi su nutukimu ir 2 tipo cukriniu diabetu), aflatoksinai (pelėsinių grybų toksinai maiste), genetinės ligos (pvz., hemochromatozė), rūkymas ir ilgalaikis anabolinių steroidų vartojimas. Vyrai serga dažniau nei moterys, o sergamumas didėja su amžiumi.
Diagnozė prasideda nuo kraujo tyrimų: alfa-fetoproteino (AFP) lygio nustatymo, kepenų funkcijos mėginių (ALT, AST, bilirubinas) ir virusinių hepatitų žymenų. Vaizdiniai tyrimai yra būtini - pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei vaizdai neaiškūs, gali būti atliekama kepenų biopsija - plonos adatos punkcija ir ląstelių tyrimas mikroskopu. Rekomenduojama reguliari echoskopija kas 6 mėnesius rizikos grupės pacientams (cirozė, hepatitas B/C).
Gydymo būdas priklauso nuo naviko stadijos, kepenų funkcijos ir bendros paciento būklės. Ankstyvose stadijose galima chirurginė rezekcija (naviko pašalinimas) arba kepenų transplantacija. Jei operacija negalima, taikoma radiofrekvencinė abliacija (naviko deginimas radijo bangomis) arba cheminė embolizacija (chemoterapija tiesiogiai į kepenų arteriją). Vėlyvoms stadijoms skiriami sisteminiai vaistai, pvz., sorafenibas ar lenvatinibas, bei imunoterapija (atezolizumabas + bevacizumabas). Taip pat svarbi palaikomoji terapija - skausmo malšinimas, mitybos korekcija ir komplikacijų (ascito, kraujavimo) gydymas.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite geltą, nepaaiškinamą svorio kritimą, nuolatinį skausmą dešinėje pilvo pusėje ar pilvo padidėjimą. Asmenims, sergantiems lėtine kepenų liga (ciroze, hepatitu B/C), rekomenduojami reguliarūs patikrinimai kas 6 mėnesius - net jei nėra simptomų. Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę.
