Ginekomastija
Ginekomastija - tai gerybinis vyriškų krūtų padidėjimas, atsirandantis dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo. Nors dažniausiai ji nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, gali sukelti fizinį diskomfortą ir reikšmingų psichologinių išgyvenimų. Laiku atpažinus ir tinkamai gydant, daugeliu atvejų galima pasiekti gerų rezultatų.
Ginekomastija - tai per didelis pieno liaukų išsivystymas vyrams, kai krūtinės srityje susiformuoja papildomas liaukinio audinio plotas. Tai vyksta dėl estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) ir androgenų (vyriškų lytinių hormonų) pusiausvyros sutrikimo. Padidėjęs estrogenų kiekis arba sumažėjęs testosterono lygis gali paskatinti liaukų augimą. Dažniausiai pažeidžiamos abi krūtys, tačiau padidėjimas gali būti ir vienpusis. Skirtingai nei riebalinis audinys (pseudoginekomastija), tikroji ginekomastija apima tankesnį liaukinį audinį.
- Vienos ar abiejų krūtų padidėjimas
- Jautrumas, skausmingumas liečiant
- Po speneliais jaučiamas standus, lankstus guzelis (diskas)
- Krūtų asimetrija
- Odos tempimo pojūtis
- Spenelių ar areolės padidėjimas
- Retais atvejais - išskyros iš spenelio
Ginekomastija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su hormonų pusiausvyros svyravimais. Pagrindinės priežastys: fiziologiniai laikotarpiai (naujagimystė, brendimas, senatvė), kai hormonų lygis natūraliai kinta; nutukimas - riebalinis audinys gamina aromatazę, kuri estrogenus gamina iš androgenų; kai kurių vaistų vartojimas (pvz., spironolaktonas, anaboliniai steroidai, antidepresantai, vaistai nuo prostatos vėžio); lėtinės ligos (kepenų cirozė, inkstų nepakankamumas, hipertireozė); gerybiniai ar piktybiniai navikai, gaminantys hormonus; paveldimumas ir tam tikri genų variantai. Taip pat riziką didina alkoholio, marihuanos ar kai kurių narkotikų vartojimas.
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo - gydytojas apčiuopia krūtis, įvertina jų tankį ir simetriją. Siekiant patvirtinti hormonų disbalansą, skiriami kraujo tyrimai: testosterono, estradiolio, prolaktino, skydliaukės hormonų kiekis. Jei reikia atmesti kitas ligas (pvz., krūties vėžį) arba įvertinti liaukinio audinio kiekį, atliekamas ultragarsinis tyrimas (sonografija) arba mammografija. Kartais gali prireikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) arba biopsijos, ypač jei yra įtartinų požymių.
Gydymas priklauso nuo priežasties, trukmės ir simptomų sunkumo. Lengvais atvejais, ypač brendimo metu, pakanka stebėjimo ir konservatyvių priemonių - hormonai dažnai susibalansuoja savaime. Jei ginekomastiją sukėlė vaistai ar medžiagos, jų vartojimo nutraukimas gali padėti. Medikamentinis gydymas gali apimti antiestrogenus (pvz., tamoksifenas) arba aromatazės inhibitorius (pvz., anastrozolas), tačiau jie skiriami tik griežtai prižiūrint gydytojui dėl galimų šalutinių poveikių. Kai ginekomastija išlieka ilgiau nei metus ir sukelia didelį diskomfortą ar psichologinių sunkumų, gali būti siūloma chirurginė korekcija - mastektomija (liaukinio audinio pašalinimas) arba riebalų nusiurbimas.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei krūtų padidėjimas atsirado staiga, yra labai skausmingas, vienpusis arba greitai progressuoja. Taip pat reikėtų nedelsiant apsilankyti, jei jaučiamas kietas, nejudrus darinys, yra odos pakitimų (įdubimų, opelių) arba iš spenelio atsiranda kruvinų išskyrų - tai gali rodyti krūties vėžį, nors vyrų krūties vėžys yra retas. Nors dauguma ginekomastijos atvejų yra gerybiniai, bet kokie nerimą keliantys simptomai turi būti įvertinti specialisto (pvz., endokrinologo ar chirurgo).
