Fokalinė segmentinė glomerulosklerozė
Fokalinė segmentinė glomerulosklerozė (FSGS) yra rimta inkstų liga, pažeidžianti glomerulų - mažyčių inkstų filtrų - dalį. Ši būklė gali sukelti baltymų netekimą šlapime ir palaipsniui mažinti inkstų funkciją, o negydoma dažnai progresuoja iki inkstų nepakankamumo.
Fokalinė segmentinė glomerulosklerozė (FSGS) yra glomerulų ligos tipas, kai randėjimas (sklerozė) pažeidžia tik kai kuriuos glomerulus (fokalinis) ir tik dalį kiekvieno pažeisto glomerulo (segmentinis). Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios išsivysto nefrozinis sindromas suaugusiesiems ir vaikams. Liga gali pasireikšti pirminiu (idiopatiniu) variantu arba būti antrinė dėl kitų ligų (pvz., nutukimo, hipertenzijos, ŽIV) ar vaistų. Progresuojant FSGS, inkstų audinyje kaupiasi randinis audinys, dėl to inkstai palaipsniui praranda gebėjimą filtruoti atliekas ir skysčius.
- Patintos kojos, kulkšnys arba veidas (edema) dėl skysčių susilaikymo
- Šlapimo putojimas - ženklas, kad šlapime yra daug baltymų (proteinurija)
- Nuovargis ir silpnumas
- Svorio padidėjimas dėl edemos
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Mieguistumas, koncentracijos sutrikimai
- Pykinimas, vėmimas ir apetito praradimas dėl šlapalo kaupimosi kraujyje
Tiksli pirminės FSGS priežastis dažnai lieka nežinoma (idiopatinė), tačiau manoma, kad ją sukelia imuninės sistemos sutrikimai, kai tam tikri baltymai pažeidžia podocitus - specialias glomerulų ląsteles. Antrinė FSGS gali atsirasti dėl šių veiksnių: nutukimo (padidėjusi inkstų apkrova), ilgalaikės nekontroliuojamos hipertenzijos, ŽIV infekcijos, piktnaudžiavimo heroinu ar kitais vaistais, tam tikrų genetinių mutacijų, kitų inkstų ligų (pvz., diabetinė nefropatija). Riziką didina amžius (dažniau vyresni suaugusieji), juodaodžių rasinė kilmė (didesnis paplitimas) bei šeiminė anamnezė.
FSGS diagnozė dažnai prasideda nuo įtariamų simptomų ir laboratorinių tyrimų. Gydytojas skiria šlapimo tyrimą, kad nustatytų baltymų kiekį, ir kraujo tyrimą kreatinino, šlapalo bei albuminų koncentracijai nustatyti. Įtarus FSGS, auksinis standartas yra inkstų biopsija - audinio mėginio paėmimas plona adata, vėliau tiriamas mikroskopu. Biopsija parodo būdingus fokalinius ir segmentinius randėjimo pokyčius. Papildomai gali būti atliekamas inkstų ultragarsas, kad būtų įvertinta inkstų struktūra, o kartais - genetiniai tyrimai, jei įtariama paveldima forma.
Gydymas priklauso nuo FSGS tipo ir sunkumo. Pirminės FSGS atveju dažnai skiriami imunosupresiniai vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai (prednizolonas) arba kalcineurino inhibitoriai (ciklosporinas, takrolimuzas), kad sumažintų imuninį atsaką ir uždegimą. Antrinei FSGS pirmiausia gydoma pagrindinė priežastis - kontroliuojamas kraujospūdis (AKF inhibitoriais arba ARB grupės vaistais), mažinamas kūno svoris, gydoma infekcija. Visiems pacientams rekomenduojama mažinti druskos ir baltymų kiekį maiste, skirti diuretikų edemai mažinti. Vėlyvose stadijose, kai inkstų funkcija smarkiai susilpnėja, gali prireikti dializės arba inksto transplantacijos, nors liga gali atsinaujinti persodintame inkste.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba nefrologą, jeigu pastebėjote šiuos simptomus: kulkšnių, kojų ar veido tinimą, šlapimo putojimą, nepaaiškinamą nuovargį, staigų svorio padidėjimą per kelias dienas ar aukštą kraujospūdį. Skubios medicinos pagalbos reikia, jei staiga sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar sumišimas - tai gali rodyti ūminį inkstų pažeidimą arba plaučių edemą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti inkstų funkciją.
