Fibromialgija
Fibromialgija yra lėtinė būklė, kai žmogus ilgą laiką jaučia išplitusį kūno skausmą, nuovargį, miego sutrikimus ir padidėjusį jautrumą dirgikliams. Nors tyrimai dažnai nerodo uždegimo ar organų pažeidimo, simptomai yra tikri ir gali labai paveikti kasdienį gyvenimą. Gera žinia ta, kad tinkamai parinktas gydymo planas, judėjimas, miego gerinimas ir psichologinė pagalba daugeliui žmonių padeda gerokai sumažinti simptomus.
Fibromialgija yra lėtinis skausmo reguliavimo sutrikimas. Paprastai tariant, nervų sistema tampa pernelyg jautri: smegenys ir nugaros smegenys skausmo signalus apdoroja stipriau, nei turėtų. Dėl to net įprasti pojūčiai, pavyzdžiui, prisilietimas, raumenų įtampa po lengvo krūvio ar šaltis, gali būti jaučiami kaip skausmingi arba labai varginantys.
Svarbu žinoti, kad Fibromialgija nėra sąnarius ardanti liga, nėra klasikinė uždegiminė reumatinė liga ir paprastai nesukelia matomų audinių pažeidimų. Tai nereiškia, kad žmogus „įsivaizduoja“ skausmą. Priešingai - skausmas kyla dėl realių nervų sistemos veiklos pokyčių, tik jie dažniausiai nematomi rentgeno nuotraukoje ar įprastuose kraujo tyrimuose.
Dažniausiai pažeidžiamos ne konkrečios kūno vietos, o skausmo suvokimo ir atsako į stresą sistemos. Gali sutrikti miegas, energijos atkūrimas, dėmesio koncentracija, virškinimas, emocinė savijauta. Todėl Fibromialgija dažnai pasireiškia kaip kelių simptomų derinys, o ne vien tik skausmas.
Būklė gali būti banguojanti: vienomis dienomis žmogus jaučiasi geriau, kitomis simptomai sustiprėja. Paūmėjimus neretai išprovokuoja prastas miegas, emocinė įtampa, infekcija, per didelis fizinis krūvis, ilgas nejudrumas ar staigūs gyvenimo ritmo pokyčiai.
- Išplitęs raumenų, sausgyslių ar sąnarių srities skausmas, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius.
- Skausmas abiejose kūno pusėse, viršutinėje ir apatinėje kūno dalyje, dažnai kakle, pečiuose, nugaroje, klubuose ar kojose.
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui, spaudimui, šalčiui, garsui, šviesai ar kvapams.
- Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio.
- Nekokybiškas miegas: sunku užmigti, dažni prabudimai, ryte jaučiamasi nepailsėjus.
- Vadinamasis „fibro rūkas“ - sunkiau susikaupti, prisiminti žodžius, planuoti darbus.
- Galvos skausmai arba migrenos tipo priepuoliai.
- Galvos svaigimas, spengimas ausyse, nemalonus dilgčiojimas ar tirpimo pojūtis.
- Padidėjęs jautrumas stresui, nerimas, dirglumas ar nuotaikos svyravimai.
- Rytinis sustingimas, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Dirgliosios žarnos simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo skausmas.
- Dažnesnis šlapinimasis, skausminga šlapimo pūslė be aiškios infekcijos.
- Menstruacijų skausmų sustiprėjimas.
- Simptomų paūmėjimas po fizinio ar emocinio pervargimo.
Vienos vienintelės Fibromialgijos priežasties dažniausiai nustatyti nepavyksta. Manoma, kad būklė išsivysto tada, kai susideda keli veiksniai: paveldimas polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgalaikis stresas, miego sutrikimai, buvusios traumos ar infekcijos.
Svarbiausias mechanizmas vadinamas centrine sensibilizacija. Tai reiškia, kad centrinė nervų sistema tampa tarsi per garsiai nustatytas stiprintuvas: skausmo signalai sustiprėja, o organizmo gebėjimas juos slopinti susilpnėja. Dėl to skausmas gali būti jaučiamas net tada, kai audiniuose nėra aktyvaus uždegimo ar sužalojimo.
Riziką didina genetinis polinkis - Fibromialgija dažniau pasitaiko šeimose, kuriose yra panašių lėtinio skausmo, migrenos ar dirgliosios žarnos atvejų. Būklė dažniau diagnozuojama moterims, tačiau ja serga ir vyrai bei paaugliai.
Fibromialgija kartais prasideda po aiškaus įvykio: virusinės infekcijos, operacijos, gimdymo, autoavarijos, fizinės traumos ar stipraus emocinio sukrėtimo. Kai kuriems žmonėms simptomai vystosi palaipsniui, daugelį metų gyvenant su dideliu krūviu, prastu miegu, nerimu ar kita lėtine liga.
Papildomi rizikos veiksniai yra miego apnėja, depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, skydliaukės ligos ir mažas fizinis aktyvumas. Vis dėlto svarbu pabrėžti: Fibromialgija nėra žmogaus kaltė ir nėra silpnumo požymis.
Fibromialgija nustatoma remiantis pokalbiu su gydytoju, simptomų trukme, skausmo išplitimu ir kitų ligų atmetimu. Nėra vieno kraujo tyrimo ar vaizdinio tyrimo, kuris patvirtintų Fibromialgiją, todėl diagnozei labai svarbus kruopštus klinikinis įvertinimas.
Gydytojas klausia, kur skauda, kiek laiko tęsiasi simptomai, kaip miegate, ar jaučiate nuovargį, ar pasireiškia atminties ir dėmesio sunkumai, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai. Taip pat vertinama, ar simptomai trukdo darbui, judėjimui, šeimos gyvenimui ir poilsiui.
Apžiūros metu gali būti įvertintas raumenų jautrumas, sąnarių judrumas, neurologinė būklė, uždegimo požymiai. Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama vadinamiesiems jautriems taškams, tačiau šiuolaikinėje diagnostikoje svarbesnis bendras simptomų vaizdas, o ne vien skausmingų taškų skaičius.
Dažniausiai atliekami tyrimai padeda atmesti kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus. Tai gali būti bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas, skydliaukės hormonų tyrimai, gliukozė, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, vitaminas D, vitaminas B12, geležies atsargos. Jei įtariama autoimuninė liga, gali būti skiriami papildomi imunologiniai tyrimai.
Rentgenograma, ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija paprastai nėra būtini vien Fibromialgijai patvirtinti, tačiau gali būti reikalingi, jei yra sąnarių patinimas, neurologiniai simptomai, trauma, įtariama stuburo, sąnarių ar vidaus organų liga.
Fibromialgijos gydymas paprastai yra kompleksinis. Vienos tabletės, kuri visiškai pašalintų visus simptomus, dažniausiai nėra, tačiau nuoseklus kelių priemonių derinys gali labai pagerinti savijautą. Gydymo tikslas - sumažinti skausmo jautrumą, pagerinti miegą, atkurti fizinį pajėgumą ir padėti žmogui vėl valdyti kasdienybę.
Pirmas žingsnis yra suprasti pačią būklę. Kai žmogus žino, kad skausmą palaiko padidėjęs nervų sistemos jautrumas, o ne sąnarių irimas ar pavojingas uždegimas, dažnai sumažėja baimė judėti. Tai labai svarbu, nes ilgalaikis nejudrumas gali dar labiau sustiprinti skausmą ir nuovargį.
Fizinis aktyvumas yra viena geriausiai ištirtų priemonių. Pradėti reikėtų labai švelniai: nuo lėto ėjimo, tempimo, mankštos vandenyje, lengvo dviračio minimo ar kineziterapeuto sudarytos programos. Svarbiausia - ne intensyvumas, o reguliarumas. Krūvį reikia didinti palaipsniui, kad po mankštos simptomai nepaūmėtų kelioms dienoms.
Miego gerinimas dažnai duoda didelę naudą. Rekomenduojama keltis ir gultis panašiu metu, riboti kofeiną vakare, vengti ekranų prieš miegą, pasirūpinti ramiu miegamuoju. Jei įtariama miego apnėja, neramių kojų sindromas ar kitas miego sutrikimas, jį būtina tirti ir gydyti.
Psichologinės priemonės nėra skirtos pasakyti, kad „viskas galvoje“. Jos padeda nervų sistemai mažinti nuolatinę įtampą. Kognityvinė elgesio terapija, streso valdymas, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ar darbas su psichologu gali sumažinti skausmo paūmėjimų dažnį ir pagerinti prisitaikymą.
Vaistai parenkami individualiai. Kai kuriems žmonėms padeda mažos amitriptilino dozės vakare, duloksetinas, pregabalinas ar kiti nervų sistemos skausmo reguliavimą veikiantys vaistai. Paprasti vaistai nuo skausmo dažnai veikia ribotai, o ilgalaikis stiprių opioidų vartojimas Fibromialgijai paprastai nerekomenduojamas, nes gali didinti jautrumą skausmui ir sukelti priklausomybę.
Taip pat svarbūs kasdieniai energijos valdymo principai: planuoti veiklas, daryti pertraukas, vengti kraštutinumų, kai gerą dieną padaroma per daug, o po to kelias dienas tenka atsigauti. Mityba turėtų būti reguliari ir subalansuota; specialios universalios Fibromialgijos dietos nėra, bet kai kuriems žmonėms padeda sumažinti alkoholį, perteklinį cukrų ir itin perdirbtą maistą.
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei išplitęs skausmas, nuovargis ir miego sutrikimai trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi ar pradeda trukdyti darbui, mokslams, judėjimui, šeimos gyvenimui. Kuo anksčiau įvertinama būklė, tuo greičiau galima atmesti kitas ligas ir pradėti tinkamą pagalbą.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei kartu atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, ryškus sąnarių patinimas, paraudimas ar karštis, naujas stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, progresuojantis rankų ar kojų silpnumas, šlapimo ar išmatų nelaikymas. Šie požymiai nėra būdingi įprastai Fibromialgijai ir gali rodyti kitą rimtą ligą.
Nedelskite kreiptis pagalbos ir tada, jei dėl skausmo ar nuovargio kyla beviltiškumo jausmas, depresijos simptomai ar minčių apie savęs žalojimą. Tokiose situacijose reikia ne kentėti vienam, o kuo greičiau pasikalbėti su gydytoju, artimu žmogumi ar skubios pagalbos specialistais.
Fibromialgija dažnai reikalauja kantrybės, bet ji yra valdoma. Tinkamas gydytojo, kineziterapeuto, psichologo ir paties paciento bendradarbiavimas gali padėti sumažinti paūmėjimus, sustiprinti kūną ir susigrąžinti daugiau kontrolės į kasdienį gyvenimą.
