Difuzinė didelių B ląstelių limfoma
Difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DDLBL) yra agresyvi, tačiau potencialiai išgydoma piktybinė limfomos forma. Tai dažniausias ne Hodžkino limfomos tipas, pažeidžiantis B limfocitus - baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už imunitetą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas žymiai pagerina ilgalaikes prognozes.
Difuzinė didelių B ląstelių limfoma yra vėžinė liga, prasidedanti limfinėje sistemoje, kai tam tikri B limfocitai nekontroliuojamai dauginasi. Ląstelės kaupiasi limfmazgiuose ar kitur (blužnyje, kaulų čiulpuose, virškinimo trakte), formuodamos navikus. Liga vadinama „difuzine“, nes išaugę ląsteliai išsibarsto po audinius, o ne susitelkia į aiškius mazgus. Ši limfoma gali plisti greitai, bet gerai reaguoja į gydymą, jei nustatoma laiku.
- Nepaaiškinamas karščiavimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas
- Gausus naktinis prakaitavimas (mirkantis drabužius)
- Netyčinis svorio kritimas (daugiau nei 10 % per 6 mėnesius)
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas
- Padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse, kirkšnyse), dažniausiai neskausmingi
- Skausmas ar paburkimas pilve, jei pažeisti vidaus organai ar pilvo limfmazgiai
- Kvėpavimo pasunkėjimas ar kosulys, jei navikas spaudžia krūtinės ląstą
- Odos išbėrimas ar niežėjimas
Tiksli ligos priežastis dažnai nežinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai: senyvėjimas (dažniau serga vyresni nei 60 metų asmenys), susilpnėjęs imunitetas dėl ŽIV, organų transplantacijos ar autoimuninių ligų, bei infekcijos - Epšteino-Baro virusas, hepatitas C. Kai kuriais atvejais limfoma gali išsivystyti iš ankstesnių mažiau agresyvių limfomų. Genetiniai veiksniai taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį.
Diagnozė pradedama nuo išsamaus kraujo tyrimo, tačiau patvirtinimui būtina limfmazgio arba pažeisto audinio biopsija. Medžiaga tiriama mikroskopu ir atliekama imunohistochemija, siekiant nustatyti, kad ląstelės yra B tipo ir turi specifinius paviršiaus baltymus. Gydytojai dažnai skiria kompiuterinę tomografiją (KT) arba pozitronų emisijos tomografiją (PET), kad įvertintų ligos išplitimą. Kaulų čiulpų tyrimas padeda nuspręsti, ar limfoma paveikė kraujodarą.
Pagrindinis gydymas yra chemoterapija kartu su imunoterapija - dažniausiai naudojamas R-CHOP protokolas (rituksimabas, ciklofosfamidas, doksorubicinas, vinkristinas, prednizolonas). Atsižvelgiant į ligos stadiją ir paciento būklę, gali būti taikoma spindulinė terapija, didelių dozių chemoterapija su kamieninių ląstelių transplantacija arba naujesnės tikslinės terapijos (pvz., CAR-T ląstelių terapija). Gydymas trunka kelis mėnesius, o daugelis pacientų pasiekia visišką remisiją.
Nedelsdami kreipkitės, jei pastebėjote neskausmingai padidėjusį limfmazgį, ypač jei jis nemažėja po kelių savaičių. Taip pat gydytojo pagalbos reikia, kai atsiranda nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ar greitas svorio kritimas. Bet koks nuolatinis nuovargis, skausmas krūtinėje ar pilve arba pasunkėjęs kvėpavimas yra rimti signalai. Ankstyva diagnostika didina gydymo sėkmės tikimybę.
