Cor pulmonale
Cor pulmonale - tai dešiniosios širdies pusės pakitimas ir nepakankamumas, atsirandantis dėl plaučių ligų arba padidėjusio spaudimo plaučių kraujagyslėse. Ši būklė svarbi, nes iš pradžių gali vystytis nepastebimai, o progresuodama sukelia dusulį, tinimus, fizinio pajėgumo mažėjimą ir rimtas komplikacijas. Laiku atpažinus priežastį ir pradėjus gydymą, dažnai galima sulėtinti ligos eigą ir pagerinti savijautą.
Cor pulmonale reiškia plaučių ligos sukeltą dešiniojo širdies skilvelio perkrovą, padidėjimą arba silpnumą. Dešinysis skilvelis paprastai pumpuoja kraują į plaučius, kur jis prisotinamas deguonies. Kai plaučiuose dėl lėtinės ligos, kraujagyslių susiaurėjimo ar užsikimšimo padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, širdžiai tenka dirbti stipriau.
Ilgainiui dešinysis skilvelis sustorėja, vėliau gali išsiplėsti ir nusilpti. Tuomet kraujas ima užsistovėti venose, atsiranda kojų tinimas, kepenų padidėjimas, pilvo pūtimas, nuovargis. Cor pulmonale dažniausiai vystosi lėtai, tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti staiga, pavyzdžiui, esant masyviai plaučių embolijai.
Svarbu suprasti, kad tai nėra pirminė širdies liga, tokia kaip infarktas ar vožtuvų liga. Pagrindinė problema dažniausiai prasideda plaučiuose arba plaučių kraujagyslėse, o širdis nukenčia kaip pasekmė.
- Dusulys fizinio krūvio metu, vėliau ir atliekant įprastus kasdienius veiksmus.
- Greitesnis nuovargis, sumažėjusi ištvermė.
- Širdies plakimo pojūtis arba padažnėjęs pulsas.
- Spaudimas ar diskomfortas krūtinėje, ypač krūvio metu.
- Ilgalaikis kosulys, švokštimas ar skrepliavimas, jei yra lėtinė plaučių liga.
- Kulkšnių, blauzdų ar pėdų tinimas, stiprėjantis vakare.
- Pilvo padidėjimas ar sunkumo pojūtis dėl skysčių kaupimosi.
- Melsvos lūpos ar pirštai, rodantys deguonies trūkumą.
- Kaklo venų išryškėjimas.
- Svaigimas, alpimas ar stiprus silpnumas.
- Miego sutrikimai, naktinis dusulys, poreikis miegoti pakėlus galvą.
Dažniausia Cor pulmonale priežastis yra ilgalaikės plaučių ligos, dėl kurių sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir susiaurėja plaučių kraujagyslės. Tai didina spaudimą plaučių arterijose, vadinamą plautine hipertenzija.
Svarbiausios priežastys ir rizikos veiksniai:
• lėtinė obstrukcinė plaučių liga, ypač susijusi su rūkymu;
• plaučių fibrozė ir kitos intersticinės plaučių ligos;
• pasikartojančios arba didelės plaučių embolijos;
• miego apnėja, kai naktį kartojasi kvėpavimo sustojimai;
• sunkios krūtinės ląstos deformacijos ar stuburo iškrypimai;
• nutukimo hipoventiliacijos sindromas;
• ilgalaikis buvimas dideliame aukštyje;
• įgimtos ar įgytos plaučių kraujagyslių ligos.
Riziką didina rūkymas, nepakankamai gydomos plaučių ligos, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, vyresnis amžius, mažas fizinis aktyvumas ir nepakankamas paskirtų vaistų vartojimas.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, persirgtas ar esamas plaučių ligas, rūkymo istoriją, fizinį pajėgumą ir apžiūros duomenis. Apžiūros metu gali būti nustatomas kojų tinimas, kaklo venų išryškėjimas, melsvumas, švokštimas plaučiuose ar širdies tonų pakitimai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• elektrokardiograma - padeda įvertinti dešiniojo skilvelio perkrovos požymius ir ritmo sutrikimus;
• echokardiografija - vienas svarbiausių tyrimų, parodantis dešiniojo skilvelio dydį, funkciją ir galimą spaudimą plaučių arterijoje;
• krūtinės ląstos rentgenograma - padeda įvertinti plaučius ir širdies šešėlį;
• kompiuterinė tomografija, ypač įtariant plaučių emboliją ar intersticinę plaučių ligą;
• plaučių funkcijos tyrimai, arba spirometrija - nustato obstrukciją ar kitus kvėpavimo sutrikimus;
• kraujo tyrimai, įskaitant deguonies ir anglies dioksido kiekį arteriniame kraujyje, hemoglobiną, inkstų bei kepenų funkcijos rodiklius;
• B tipo natriuretinio peptido tyrimas gali padėti įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.
Kai diagnozė neaiški arba reikia tiksliai išmatuoti spaudimą plaučių kraujagyslėse, gali būti atliekamas dešiniosios širdies kateterizavimas.
Cor pulmonale gydymo esmė - gydyti pagrindinę plaučių ar plaučių kraujagyslių ligą ir sumažinti dešiniosios širdies pusės apkrovą. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į priežastį, simptomų sunkumą ir tyrimų rezultatus.
Gali būti taikoma:
• deguonies terapija, jei kraujyje nuolat trūksta deguonies;
• inhaliuojamieji bronchus plečiantys vaistai ir priešuždegiminis gydymas sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ar astma;
• diuretikai, padedantys mažinti skysčių kaupimąsi ir tinimus;
• antikoaguliantai, jei Cor pulmonale susijęs su plaučių embolija ar trombozių rizika;
• specifiniai vaistai plautinei hipertenzijai gydyti, kai jie tinkami pagal ligos tipą;
• miego apnėjos gydymas teigiamo slėgio kvėpavimo aparatu;
• plaučių reabilitacija, kvėpavimo pratimai ir saugiai didinamas fizinis aktyvumas.
Labai svarbu mesti rūkyti, vengti kvėpavimo takų infekcijų, skiepytis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 pagal gydytojo rekomendacijas. Kai kuriais labai sunkiais atvejais svarstomas plaučių arba širdies ir plaučių transplantacijos tinkamumas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei dusulys didėja, mažėja fizinis pajėgumas, tinsta kojos, atsiranda melsvos lūpos ar pirštai, dažnas širdies plakimas arba neįprastas nuovargis. Ypač svarbu nelaukti, jei jau sergate lėtine plaučių liga ir simptomai pasikeitė ar sustiprėjo.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, kraujo atkosėjimas, ryškus pamėlynavimas, sumišimas ar labai greitai didėjantis tinimas. Tokie požymiai gali rodyti ūminę plaučių emboliją, sunkų deguonies trūkumą ar dešiniosios širdies nepakankamumo paūmėjimą.
