Atviro kampo glaukoma
Atviro kampo glaukoma yra lėtinė akių liga, kai palaipsniui pažeidžiamas regos nervas ir siaurėja matymo laukas. Ji dažnai ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl žmogus gali nepastebėti, kad regėjimas negrįžtamai silpsta. Laiku nustatyta ir gydoma Atviro kampo glaukoma dažniausiai gali būti pristabdyta, todėl reguliarūs akių patikrinimai yra labai svarbūs.
Atviro kampo glaukoma yra dažniausia glaukomos forma. Sergant šia liga, akies priekinės kameros kampas, per kurį paprastai nuteka akies skystis, išlieka anatomiškai atviras, tačiau skystis per trabekulinį tinklą nuteka nepakankamai efektyviai. Dėl to dažnai padidėja akispūdis, o ilgainiui nukenčia regos nervas.
Regos nervas perduoda informaciją iš akies į smegenis. Kai jo skaidulos pamažu žūsta, pirmiausia ima nykti periferinis, šoninis matymas. Kadangi centrinis matymas ilgai gali išlikti geras, žmogus gali skaityti, vairuoti ar dirbti kompiuteriu ir vis tiek nežinoti, kad liga progresuoja.
Svarbu suprasti, kad Atviro kampo glaukoma nėra vien tik padidėjusio akispūdžio liga. Kai kuriems žmonėms regos nervas pažeidžiamas net esant statistiškai normaliam akispūdžiui. Tokia būklė vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Kita vertus, ne kiekvienas padidėjęs akispūdis reiškia glaukomą, tačiau jis laikomas svarbiu rizikos veiksniu.
Liga dažniausiai vystosi lėtai, abiejose akyse, nors pažeidimo laipsnis gali skirtis. Negydoma Atviro kampo glaukoma gali sukelti ryškų regėjimo lauko susiaurėjimą, vadinamą tuneliniu matymu, o vėlyvose stadijose - negrįžtamą aklumą. Ankstyvas nustatymas ir nuoseklus gydymas padeda išsaugoti regėjimą daugelį metų.
- Dažniausiai jokių aiškių nusiskundimų nebūna.
- Regėjimo aštrumas ilgą laiką gali išlikti geras.
- Žmogus gali nepastebėti, kad po truputį siaurėja šoninis matymas.
- Kartais jaučiamas akių nuovargis, sunkumas ar spaudimo pojūtis, tačiau šie požymiai nėra specifiniai.
- Sunku pastebėti objektus iš šono, pavyzdžiui, einant ar vairuojant.
- Dažniau užkliūnama už daiktų, laiptelių ar slenksčių.
- Siaurėja regėjimo laukas, atsiranda vadinamasis tunelinis matymas.
- Gali būti sunkiau orientuotis prieblandoje ar nepažįstamoje aplinkoje.
- Viena akis gali kompensuoti kitos akies regėjimo lauko defektus, todėl pokyčiai pastebimi vėlai.
- Ryškiai sumažėjęs matymo laukas.
- Sutrikęs judėjimas ir orientacija erdvėje.
- Regėjimo praradimas, kuris neatsistato akiniais, vaistais ar operacija.
- Galutinių stadijų atveju - aklumas.
Atviro kampo glaukoma išsivysto tada, kai dėl įvairių priežasčių regos nervas tampa pažeidžiamas. Dažniausiai svarbiausias mechanizmas yra sutrikęs akies skysčio nutekėjimas ir padidėjęs akispūdis. Akies skystis nuolat gaminamas ir turi pasišalinti per natūralius nutekėjimo takus. Kai nutekėjimas lėtėja, spaudimas akies viduje didėja ir ilgainiui gali žaloti regos nervo skaidulas.
Riziką didina amžius, ypač vyresnis nei 40-50 metų, o po 60 metų liga nustatoma gerokai dažniau. Labai svarbus paveldimumas: jei glaukoma sirgo tėvai, broliai ar seserys, rizika susirgti padidėja kelis kartus. Dėl to artimiems sergančiųjų giminaičiams rekomenduojama profilaktiškai tikrintis akis net ir nejaučiant simptomų.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai yra padidėjęs akispūdis, plonesnė ragena, trumparegystė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, kraujotakos sutrikimai, migrena, miego apnėja, ilgesnis kortikosteroidų vartojimas akių lašų, tablečių, inhaliatorių ar tepalų forma. Kai kuriais atvejais reikšmės turi buvusios akių traumos, akių uždegimai ar ankstesnės operacijos.
Gyvensena tiesiogiai glaukomos nesukelia, tačiau bendra kraujagyslių sveikata gali turėti įtakos regos nervo atsparumui. Rūkymas, blogai kontroliuojamas kraujospūdis, prasta diabeto kontrolė ir fizinio aktyvumo stoka gali bloginti bendrą akių ir kraujagyslių būklę.
Atviro kampo glaukoma diagnozuojama ne pagal vieną tyrimą, o įvertinus kelis požymius: akispūdį, regos nervo būklę, regėjimo lauką ir akies kampo anatomiją. Kadangi liga dažnai nesukelia simptomų, profilaktinis ištyrimas yra viena svarbiausių ankstyvos diagnostikos dalių.
Pagrindiniai tyrimai yra tonometrija, kai matuojamas akispūdis, ir akių dugno apžiūra, kurios metu gydytojas įvertina regos nervo diską. Regos nervo pažeidimui būdingas jo įdubos padidėjimas, nervinių skaidulų suplonėjimas ar asimetrija tarp akių.
Labai svarbi optinė koherentinė tomografija, dažnai vadinama OCT tyrimu. Ji leidžia tiksliai išmatuoti regos nervo skaidulų sluoksnio storį ir aptikti ankstyvus pokyčius, kurių žmogus dar nejaučia. Regėjimo lauko tyrimas, arba perimetrija, parodo, ar yra šoninio matymo defektų ir kaip jie kinta laikui bėgant.
Gonioskopija padeda patikrinti, ar akies priekinės kameros kampas yra atviras. Tai svarbu atskiriant Atviro kampo glaukomą nuo uždaro kampo glaukomos. Taip pat gali būti atliekama pachimetrija, matuojanti ragenos storį, nes plonesnė arba storesnė ragena gali turėti įtakos akispūdžio matavimo interpretacijai.
Kartais gydytojas rekomenduoja akispūdžio matavimą skirtingu paros metu, nes jis gali svyruoti. Diagnozavus ligą, tyrimai reguliariai kartojami, kad būtų aišku, ar gydymas pakankamai stabdo progresavimą.
Atviro kampo glaukoma gydoma siekiant sumažinti akispūdį iki tokio lygio, kuris būtų saugus konkrečiam žmogaus regos nervui. Jau prarasto regėjimo atkurti paprastai neįmanoma, todėl gydymo tikslas yra sustabdyti arba sulėtinti tolesnį pažeidimą.
Dažniausiai gydymas pradedamas akių lašais. Gali būti skiriami prostaglandinų analogai, beta adrenoblokatoriai, karboanhidrazės inhibitoriai, alfa agonistai ar kelių vaistų deriniai. Labai svarbu lašus vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas. Praleidžiamos dozės, netinkama lašinimo technika ar savavališkas nutraukimas gali lemti ligos progresavimą.
Jeigu lašai sukelia paraudimą, perštėjimą, alergiją, dusulį, širdies ritmo pokyčius ar kitus nemalonius pojūčius, nereikėtų gydymo nutraukti nepasitarus. Gydytojas gali pakeisti vaistą, parinkti be konservantų esančius lašus arba pasiūlyti kitą gydymo būdą.
Vienas iš dažnų metodų yra selektyvioji lazerinė trabekuloplastika. Lazeriu veikiamas skysčio nutekėjimo kelias, kad akies skystis pasišalintų lengviau. Kai kuriems pacientams lazerinis gydymas gali sumažinti lašų poreikį arba būti taikomas kaip pradinis gydymas.
Jeigu vaistai ir lazeris nepakankamai veiksmingi, svarstomas chirurginis gydymas. Gali būti atliekama trabekulektomija, drenažinio implanto įdėjimas arba minimaliai invazinės glaukomos operacijos. Operacijos pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos, akispūdžio lygio, ankstesnio gydymo, kitų akių ligų ir bendros paciento būklės.
Gyvensenos priemonės nepakeičia gydymo, tačiau gali padėti bendrai sveikatai. Rekomenduojama reguliariai judėti, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, nerūkyti, saugoti akis nuo traumų ir laikytis suplanuotų vizitų. Sergant glaukoma svarbiausia yra nuoseklumas: net jei regėjimas atrodo geras, gydymą reikia tęsti.
Į akių gydytoją verta kreiptis profilaktiškai, jei jums daugiau nei 40 metų, šeimoje yra sirgusių glaukoma, nustatytas padidėjęs akispūdis, sergate cukriniu diabetu, turite didelę trumparegystę arba ilgai vartojate kortikosteroidus. Jei rizika padidėjusi, gydytojas patars, kaip dažnai kartoti tyrimus.
Nedelskite registruotis apžiūrai, jei pastebite, kad prastėja šoninis matymas, dažniau užkliūnate už daiktų, sunkiau orientuojatės tamsoje, viena akis mato kitaip nei kita arba regėjimas tapo neaiškus be akivaizdžios priežasties.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga stipriai suskausta akis, ji parausta, atsiranda pykinimas, vėmimas, ryškūs ratilai aplink šviesos šaltinius ar staigus regėjimo pablogėjimas. Tokie simptomai labiau būdingi ūmioms akių būklėms, pavyzdžiui, uždaro kampo glaukomos priepuoliui, tačiau jie yra pavojingi ir turi būti įvertinti nedelsiant.
Jei Atviro kampo glaukoma jau diagnozuota, būtina lankytis kontroliniuose vizituose net tada, kai jaučiatės gerai. Gydytojas vertina ne tik akispūdį, bet ir regos nervo bei regėjimo lauko pokyčius. Būtent reguliarus stebėjimas leidžia laiku koreguoti gydymą ir apsaugoti regėjimą.
