Antinksčių adenoma
Antinksčių adenoma yra dažniausiai gerybinis antinksčio darinys, neretai aptinkamas visai atsitiktinai atliekant pilvo kompiuterinę tomografiją ar kitą tyrimą dėl nesusijusių priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti du dalykus: ar darinys gamina per daug hormonų ir ar nėra požymių, keliančių įtarimą dėl piktybinio proceso. Daugeliu atvejų ši būklė valdoma ramiai ir planingai, tačiau tiksli diagnostika labai svarbi, nes hormonų perteklius gali nepastebimai didinti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, svorį ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Antinksčių adenoma yra gerybinis navikas, susiformuojantis viename iš antinksčių. Antinksčiai - tai nedidelės, virš inkstų esančios liaukos, kurios gamina organizmui labai svarbius hormonus: kortizolį, aldosteroną, adrenaliną, noradrenaliną ir nedidelius kiekius lytinių hormonų pirmtakų.
Dažniausiai Antinksčių adenoma išsivysto antinksčio žievėje. Ji gali būti neveikli, tai yra negaminti perteklinio hormonų kiekio, arba hormonų aktyvi. Neveikli adenoma dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų ir aptinkama atsitiktinai. Tokie radiniai kartais vadinami antinksčių incidentaloma - atsitiktinai rastu antinksčio dariniu.
Hormonų aktyvi Antinksčių adenoma gali gaminti per daug vieno ar kelių hormonų. Jei gaminamas kortizolis, gali vystytis Kušingo sindromas arba lengvesnė jo forma - autonominė kortizolio sekrecija. Jei gaminamas aldosteronas, atsiranda pirminis hiperaldosteronizmas, kuriam būdingas padidėjęs kraujospūdis ir kartais sumažėjęs kalio kiekis kraujyje. Rečiau adenoma gali būti susijusi su androgenų pertekliumi.
Pats žodis „adenoma“ reiškia liaukinio audinio gerybinį naviką. Vis dėlto vien pavadinimo nepakanka galutinei išvadai. Gydytojui svarbu įvertinti darinio dydį, išvaizdą vaizdiniuose tyrimuose, augimo greitį ir hormonų tyrimų rezultatus. Taip atskiriama gerybinė Antinksčių adenoma nuo kitų antinksčių darinių, pavyzdžiui, feochromocitomos, metastazių ar antinksčių žievės karcinomos.
- Dažniausiai nėra jokių simptomų.
- Darinys aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
- Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, todėl sprendimai dėl stebėjimo ar gydymo remiasi tyrimų duomenimis, o ne vien savijauta.
- Didėjantis svoris, ypač pilvo, kaklo ir veido srityje.
- Apvalesnis, paburkęs veidas, kartais vadinamas „mėnulio veidu“.
- Plonėjanti oda, lengvai atsirandančios mėlynės, lėtesnis žaizdų gijimas.
- Rausvai violetinės strijos ant pilvo, šlaunų ar krūtų.
- Raumenų silpnumas, ypač sunku lipti laiptais ar atsistoti nuo žemos kėdės.
- Padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje arba naujai nustatytas cukrinis diabetas.
- Nuotaikos pokyčiai, dirglumas, nerimas, miego sutrikimai, rečiau - depresijos simptomai.
- Osteoporozė, kaulų lūžiai po nedidelės traumos.
- Nuolat padidėjęs kraujospūdis, ypač jei jis sunkiai kontroliuojamas keliais vaistais.
- Galvos skausmai, nuovargis, širdies plakimo pojūtis.
- Sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, kuris gali sukelti raumenų silpnumą, mėšlungį ar dilgčiojimą.
- Dažnesnis šlapinimasis ir troškulys.
- Kai kuriais atvejais kalio kiekis gali būti normalus, todėl vien normalus kalis ligos neatmeta.
- Moterims - sustiprėjęs plaukuotumas veido ar kūno srityje, spuogai, mėnesinių ciklo sutrikimai.
- Vyrams - retesniais atvejais gali atsirasti hormonų disbalanso požymių, pavyzdžiui, lytinio potraukio sumažėjimas.
- Greitai progresuojantys vyriškėjimo požymiai moterims ar ryškūs hormonų pokyčiai kelia didesnį susirūpinimą ir reikalauja skubesnio ištyrimo.
Tiksli priežastis, kodėl susiformuoja Antinksčių adenoma, dažniausiai lieka nežinoma. Tai nėra būklė, kurią žmogus „prisikviečia“ vien netinkama gyvensena. Daugeliu atvejų tai ląstelių augimo reguliacijos pokytis antinksčio žievėje, dėl kurio susidaro gerybinis mazgas.
Antinksčių adenoma dažniau nustatoma vyresniems žmonėms. Didėjant vaizdinių tyrimų prieinamumui, tokių darinių aptinkama vis daugiau, nes kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija atliekama dėl nugaros, pilvo, inkstų, kepenų ar kitų problemų.
Rizikos veiksniai ir su Antinksčių adenoma siejamos aplinkybės gali būti:
• amžius - dažnumas didėja po 40-50 metų;
• arterinė hipertenzija, ypač sunkiai kontroliuojama;
• antsvoris, nutukimas, metabolinis sindromas;
• 2 tipo cukrinis diabetas ar padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje;
• sumažėjęs kalio kiekis kraujyje be aiškios priežasties;
• atsitiktinai rastas antinksčio darinys atliekant KT ar MRT;
• retais atvejais - paveldimi endokrininiai sindromai.
Svarbu suprasti, kad dauguma antinksčių adenomų nėra paveldimos ir nevirsta vėžiu. Tačiau kiekvienas naujai rastas antinksčio darinys turi būti įvertintas atsakingai, nes gydymo taktika priklauso ne vien nuo dydžio, bet ir nuo hormoninio aktyvumo bei radiologinių požymių.
Antinksčių adenoma diagnozuojama derinant vaizdinius tyrimus, hormonų tyrimus ir klinikinį įvertinimą. Gydytojas klausia apie kraujospūdį, svorio pokyčius, cukrinį diabetą, kaulų lūžius, mėnesinių ciklą, vartojamus vaistus ir šeimos ligų istoriją. Net jei žmogus neturi nusiskundimų, hormonų tyrimai paprastai vis tiek reikalingi.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Kompiuterinė tomografija (KT). Tai vienas svarbiausių tyrimų vertinant antinksčio darinį. Gydytojas radiologas įvertina darinio dydį, tankį Hounsfieldo vienetais, riebalų kiekį ir kontrastinės medžiagos išplovimą. Gerybinei adenomai dažnai būdingas mažas tankis be kontrasto, nes joje yra lipidų.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudinga, kai KT duomenys nepakankamai aiškūs arba reikia išvengti papildomos jonizuojančios spinduliuotės. Specialios MRT sekos gali parodyti riebalų turtingą adenomą.
• Hormonų tyrimai dėl kortizolio pertekliaus. Dažnai atliekamas 1 mg deksametazono slopinimo mėginys per naktį. Gali būti tiriamas kortizolis kraujyje, AKTH, paros kortizolis šlapime ar vėlyvo vakaro seilių kortizolis, priklausomai nuo situacijos.
• Aldosterono ir renino santykis. Šis tyrimas ypač svarbus žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sumažėjusį kalio kiekį. Prieš tyrimą kartais reikia koreguoti kraujospūdžio vaistus, nes kai kurie jų iškreipia rezultatus.
• Metanefrinai kraujyje arba šlapime. Šis tyrimas padeda atmesti feochromocitomą - kitą antinksčių naviką, kuris gali sukelti pavojingus kraujospūdžio šuolius. Tai labai svarbu, nes prieš bet kokią intervenciją feochromocitoma turi būti atmesta.
• Elektrolitai, gliukozė, lipidai, inkstų funkcijos tyrimai. Jie padeda įvertinti bendrą būklę ir hormonų pertekliaus pasekmes.
Biopsija antinksčio dariniui vertinti atliekama retai. Ji paprastai nepadeda atskirti adenomos nuo antinksčių žievės vėžio ir gali būti pavojinga, jei prieš tai neatmesta feochromocitoma. Biopsija svarstoma tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai žmogus serga kitu vėžiu ir reikia įvertinti galimą metastazę.
Jei darinys mažas, turi aiškių gerybinių požymių ir hormonų negamina, dažnai pasirenkamas stebėjimas. Jei vaizdas neaiškus, darinys didelis, auga arba gamina hormonus, pacientas siunčiamas endokrinologo, chirurgo ar daugiadalykės komandos konsultacijai.
Antinksčių adenoma gydoma pagal tai, ar ji gamina hormonus, kokio ji dydžio, kaip atrodo vaizdiniuose tyrimuose ir ar laikui bėgant didėja. Vieno universalaus sprendimo nėra - vienam žmogui pakanka stebėjimo, kitam geriausias pasirinkimas yra operacija.
Jei Antinksčių adenoma hormonų negamina ir atrodo gerybinė, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą. Tai reiškia, kad po tam tikro laiko gali būti kartojami hormonų tyrimai ir vaizdiniai tyrimai. Stebėjimo dažnis priklauso nuo darinio savybių, dydžio ir konkrečių rekomendacijų. Kai adenoma labai tipiška ir maža, pakartotinių tyrimų gali reikėti mažiau.
Jei Antinksčių adenoma gamina per daug aldosterono ir sukelia pirminį hiperaldosteronizmą, gydymo tikslas - sumažinti kraujospūdį, apsaugoti širdį, inkstus ir kraujagysles bei normalizuoti kalio kiekį. Jei nustatoma, kad hormonus gamina vienas antinksčio darinys, dažnai svarstoma laparoskopinė adrenalektomija - pažeisto antinksčio pašalinimas. Jei operacija netinka arba hormonų perteklius yra abipusis, skiriami mineralokortikoidų receptorių antagonistai, pavyzdžiui, spironolaktonas arba eplerenonas.
Jei Antinksčių adenoma gamina per daug kortizolio, sprendimas priklauso nuo pertekliaus stiprumo ir jo pasekmių. Ryškaus Kušingo sindromo atveju dažniausiai rekomenduojama operacija. Esant lengvesnei autonominei kortizolio sekrecijai, vertinama individualiai: atsižvelgiama į hipertenziją, diabetą, osteoporozę, amžių, operacijos riziką ir paciento pageidavimus. Kartais operacija gali pagerinti kraujospūdį, gliukozės kontrolę ar sumažinti vaistų poreikį.
Chirurginis gydymas dažniausiai atliekamas laparoskopiniu būdu per kelis mažus pjūvius. Atvira operacija gali būti reikalinga, jei darinys labai didelis arba įtariamas piktybinis procesas. Po vieno antinksčio pašalinimo kitas antinksčio audinys dažniausiai perima reikalingą hormonų gamybą. Tačiau po kortizolį gaminusios adenomos pašalinimo kurį laiką gali prireikti pakaitinio gydymo gliukokortikoidais, kol organizmo hormonų sistema atsigauna.
Gyvensenos pokyčiai nepanaikina pačios adenomos, bet labai padeda mažinti jos sukeltų ar kartu esančių problemų riziką. Rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, koreguoti kūno svorį, riboti druską, palaikyti fizinį aktyvumą, gydyti cukrinį diabetą, mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nerūkyti. Jei yra osteoporozės rizika, svarbu pasirūpinti kaulų sveikata - vitamino D, kalcio, fizinio krūvio ir vaistų klausimus aptarti su gydytoju.
Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, jei atliekant KT, MRT ar kitą tyrimą jums nustatytas antinksčio darinys. Net jei jaučiatės gerai, būtina įvertinti, ar Antinksčių adenoma negamina hormonų ir ar jos vaizdiniai požymiai tikrai gerybiniai.
Planuotai pas šeimos gydytoją ar endokrinologą verta registruotis, jei turite:
• ilgalaikį ar sunkiai kontroliuojamą padidėjusį kraujospūdį;
• padidėjusį kraujospūdį jauname amžiuje;
• mažą kalio kiekį kraujyje;
• nepaaiškinamą svorio didėjimą, raumenų silpnumą, mėlynių atsiradimą;
• naujai nustatytą cukrinį diabetą arba staigiai pablogėjusią gliukozės kontrolę;
• osteoporozę ar lūžius po nedidelės traumos;
• moterims - greitai didėjantį plaukuotumą, balso žemėjimą, mėnesinių sutrikimus.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia labai aukštas kraujospūdis su krūtinės skausmu, dusuliu, stipriu galvos skausmu, regėjimo sutrikimu, kalbos sutrikimu, vienos kūno pusės silpnumu ar sąmonės sutrikimu. Taip pat nedelskite, jei atsiranda stiprus, staigus pilvo ar nugaros skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, širdies ritmo sutrikimai ar paralyžių primenantis raumenų silpnumas.
Gera žinia ta, kad dauguma antinksčių adenomų yra gerybinės ir nesukelia tiesioginio pavojaus. Vis dėlto saugiausias kelias - ne spėlioti, o atlikti tikslius tyrimus ir kartu su gydytoju pasirinkti tinkamą stebėjimo ar gydymo planą.
