Angioedema
Angioedema yra staigus gilesnių odos sluoksnių arba gleivinių patinimas, dažniausiai apimantis veidą, lūpas, vokus, liežuvį, gerklas, rankas, pėdas ar pilvą. Daugeliu atvejų būklė praeina, tačiau patinimas burnoje ar gerklose gali sutrikdyti kvėpavimą ir tapti pavojingas gyvybei. Svarbiausia - atpažinti, kada patinimas yra alerginės reakcijos dalis, o kada jį sukelia kiti mechanizmai, nes gydymas gali labai skirtis.
Angioedema - tai skysčio kaupimasis gilesniuose odos, poodžio ar gleivinių audiniuose dėl padidėjusio smulkiųjų kraujagyslių pralaidumo. Kitaip tariant, kraujagyslių sienelės laikinai tampa „pralaidesnės“, todėl skystis iš kraujotakos patenka į aplinkinius audinius ir sukelia patinimą.
Dažniausiai pažeidžiamos sritys yra lūpos, vokai, skruostai, liežuvis, burnos ertmė, gerklos, plaštakos, pėdos, lytinių organų sritis. Kartais patinimas atsiranda žarnyno sienelėje - tuomet žmogus gali jausti stiprų pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą, nors išorinio patinimo nematyti.
Svarbu suprasti, kad Angioedema nėra viena vienoda liga. Ji gali būti susijusi su histamino išsiskyrimu, kaip alerginių reakcijų metu, arba su bradikinino pertekliumi, kai įprasti vaistai nuo alergijos dažnai neveikia. Histamino sukelta Angioedema neretai pasireiškia kartu su dilgėline, niežuliu, paraudimu, gali atsirasti po maisto, vaistų, vabzdžio įgėlimo ar kontakto su alergenu. Bradikinino sukelta Angioedema dažniau būna be niežulio ir be dilgėlinės, gali tęstis ilgiau ir kartotis šeimose arba atsirasti vartojant tam tikrus kraujospūdį mažinančius vaistus.
Pati pavojingiausia situacija - kai patinimas apima liežuvį, ryklę ar gerklas. Tuomet gali atsirasti užkimimas, dusulys, sunkumas ryti, seilėtekis, švokštimas ar pojūtis, kad „užsidaro gerklė“. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba.
- Staigus, aiškiai matomas patinimas, dažniausiai veido, lūpų, vokų, liežuvio, plaštakų ar pėdų srityje.
- Patinimas paprastai yra gilesnis nei įprastas odos paburkimas, oda gali atrodyti įtempta, bet ne visada paraudusi.
- Skausmas, tempimo, deginimo ar spaudimo pojūtis patinusioje vietoje.
- Niežulys gali būti, bet ne visada; jei kartu yra dilgėlinė, labiau tikėtinas histamino mechanizmas.
- Patinimas dažniausiai didėja per kelias minutes ar valandas ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų.
- Liežuvio, gomurio, ryklės ar kaklo patinimas.
- Užkimęs balsas, pasikeitęs kalbėjimas, sunkumas tarti žodžius.
- Sunkumas ryti, springimo jausmas, padidėjęs seilėtekis.
- Dusulys, švokštimas, spaudimas gerklėje ar krūtinėje.
- Nerimas, blyškumas, mėlynuojančios lūpos - tai gali rodyti deguonies trūkumą.
- Staigus, dažnai stiprus pilvo skausmas.
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
- Pilvo pūtimas, spazmai, bendras silpnumas.
- Kartais simptomai primena ūminę chirurginę pilvo ligą, todėl reikalingas gydytojo įvertinimas.
- Patinimas kartu su išplitusia dilgėline, stipriu niežuliu ar odos paraudimu.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.
- Kraujospūdžio kritimas, padažnėjęs pulsas.
- Dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje.
- Simptomai po maisto, vaisto, vabzdžio įgėlimo ar kito aiškaus alergeno poveikio.
Angioedema gali atsirasti dėl kelių skirtingų priežasčių, todėl gydytojui labai svarbu išsiaiškinti aplinkybes: kada prasidėjo patinimas, ar buvo dilgėlinė, kokius vaistus žmogus vartoja, ar panašių epizodų yra buvę anksčiau, ar tokių atvejų pasitaiko šeimoje.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
- Alerginės reakcijos. Patinimą gali sukelti maistas, pavyzdžiui, riešutai, žuvis, jūrų gėrybės, kiaušiniai, pieno produktai, taip pat vaistai, lateksas, vabzdžių įgėlimai. Tokiais atvejais dažnai būna niežulys, dilgėlinė, paraudimas, o sunkesniais atvejais - anafilaksija.
- Vaistai. Viena svarbi priežastis yra angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, vartojami padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies nepakankamumui gydyti. Patinimas gali atsirasti net po ilgo, iki tol gerai toleruoto vartojimo. Rečiau prisideda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie antibiotikai ar kiti preparatai.
- Paveldimi sutrikimai. Kai kuriems žmonėms Angioedema susijusi su C1 inhibitoriaus trūkumu arba jo funkcijos sutrikimu. Tokiu atveju epizodai gali kartotis nuo vaikystės ar paauglystės, dažnai būna be dilgėlinės ir nepakankamai reaguoja į įprastus vaistus nuo alergijos.
- Įgyti imuninės sistemos sutrikimai. Retais atvejais Angioedema gali būti susijusi su autoimuninėmis ligomis, kraujo ar limfinės sistemos ligomis, kai organizme sutrinka komplemento sistemos reguliacija.
- Fizinis krūvis, stresas, infekcijos ir traumos. Kai kuriems žmonėms epizodus išprovokuoja dantų procedūros, operacijos, stiprus emocinis stresas, karščiavimas, virusinės infekcijos, hormoniniai pokyčiai ar mechaninis spaudimas.
- Neaiški priežastis. Kartais net atlikus tyrimus aiškaus provokuojančio veiksnio nepavyksta nustatyti. Tai nereiškia, kad simptomai „išgalvoti“ - tiesiog mechanizmas gali būti sudėtingas ir individualus.
Angioedema dažnai nustatoma pagal klinikinį vaizdą - staigų būdingų vietų patinimą. Vis dėlto tikslas yra ne tik patvirtinti patinimą, bet ir suprasti jo mechanizmą, nes nuo to priklauso gydymas ir profilaktika.
Gydytojas paprastai klausia:
- Kada prasidėjo patinimas ir kaip greitai jis didėjo.
- Kurios kūno vietos buvo pažeistos.
- Ar buvo dilgėlinė, niežulys, dusulys, alpimas.
- Ką žmogus valgė, kokius vaistus vartojo, ar buvo vabzdžio įgėlimas.
- Ar panašių epizodų buvo anksčiau.
- Ar šeimoje yra žmonių, kuriems kartojasi panašūs patinimai.
- Ar neseniai buvo infekcija, trauma, odontologinė procedūra ar operacija.
Tyrimai parenkami pagal situaciją. Ūminiu atveju pirmiausia vertinamas kvėpavimas, kraujospūdis, pulsas, deguonies įsotinimas kraujyje. Jei yra įtarimas dėl gerklų patinimo, gali būti atliekama ausų, nosies ir gerklės gydytojo apžiūra, laringoskopija.
Kraujo tyrimai gali apimti bendrą kraujo tyrimą, uždegimo rodiklius, kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus, skydliaukės rodiklius, jei įtariamos gretutinės būklės. Jei įtariama paveldima ar bradikinino sukelta Angioedema, svarbūs komplemento sistemos tyrimai: C4 koncentracija, C1 inhibitoriaus kiekis ir funkcija, kartais C1q tyrimas. Alergijos paieškai gali būti atliekami specifinių IgE tyrimai kraujyje, odos dūrio mėginiai ar kiti alergologo paskirti tyrimai, tačiau jie atliekami saugiu metu, ne ūmiausios reakcijos metu.
Jei vyrauja pilvo simptomai, gydytojas gali skirti pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją arba kitus tyrimus, kad būtų atmestos kitos ūminės būklės. Svarbu pasakyti, kad vienas normalus tyrimas ne visada paneigia Angioedema - diagnozei dažnai reikalingas simptomų, tyrimų ir ligos eigos derinys.
Angioedema gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo. Lengvas lūpų ar vokų patinimas be kvėpavimo sutrikimo gydomas kitaip nei staigus liežuvio ar gerklų patinimas.
Jei įtariama alerginė reakcija, dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti gliukokortikoidų, ypač jei reakcija stipresnė ar užsitęsusi. Jei yra anafilaksijos požymių - dusulys, švokštimas, kraujospūdžio kritimas, alpimas, išplitusi dilgėlinė su patinimu - svarbiausias vaistas yra adrenalinas. Žmonėms, kuriems yra didelė sunkių alerginių reakcijų rizika, gydytojas gali rekomenduoti nešiotis adrenalino automatinį švirkštiklį ir išmokyti, kaip jį naudoti.
Jei Angioedema susijusi su angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, šio vaisto paprastai nebegalima vartoti. Sprendimą dėl alternatyvaus kraujospūdžio ar širdies ligos gydymo turi priimti gydytojas. Labai svarbu savarankiškai nenutraukti gyvybiškai svarbių vaistų nepasitarus, nebent yra ūmi pavojinga reakcija - tokiu atveju reikia skubios pagalbos.
Bradikinino sukelta Angioedema dažnai blogai reaguoja į įprastus antihistamininius vaistus, gliukokortikoidus ar adrenaliną, todėl gali būti reikalingi specifiniai preparatai: C1 inhibitoriaus koncentratas, bradikinino receptorių blokatoriai, kallikreino inhibitoriai ar kitos specializuotos priemonės. Paveldimos formos atvejais gydymo planą dažniausiai sudaro alergologas ir klinikinis imunologas arba kitas patyręs specialistas. Kai kuriems pacientams reikalingas profilaktinis gydymas, ypač jei epizodai dažni, sunkūs arba pažeidžia kvėpavimo takus.
Gyvensenos ir profilaktikos priemonės taip pat svarbios:
- Vesti simptomų dienoraštį, pažymint maistą, vaistus, stresą, infekcijas, fizinį krūvį ir kitus galimus veiksnius.
- Vengti nustatytų alergenų ar provokuojančių vaistų.
- Informuoti gydytojus ir odontologus apie buvusius epizodus, ypač prieš procedūras.
- Turėti aiškų veiksmų planą: kokius vaistus vartoti, kada kviesti greitąją pagalbą.
- Neignoruoti pasikartojančių pilvo skausmo epizodų, jei jie susiję su patinimais ar šeimine anamneze.
Gydymo tikslas yra ne tik sumažinti esamą patinimą, bet ir apsaugoti nuo pavojingų pasikartojimų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, jei patinimas kartojasi, atsiranda be aiškios priežasties, trunka ilgiau nei parą arba pasireiškia kartu su pilvo skausmu, dilgėline, karščiavimu ar bendru silpnumu. Net jei epizodas praėjo savaime, verta išsiaiškinti priežastį, nes kitas kartas gali būti sunkesnis.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- Patinsta liežuvis, gerklė, ryklė ar kaklas.
- Sunku kvėpuoti, ryti arba kalbėti.
- Balsas staiga užkimsta, atsiranda švokštimas ar springimo jausmas.
- Patinimas greitai didėja.
- Atsiranda galvos svaigimas, alpimas, stiprus silpnumas.
- Kartu yra išplitusi dilgėlinė, dusulys, pykinimas, kraujospūdžio kritimo požymiai.
- Patinimas prasidėjo po vabzdžio įgėlimo, naujo vaisto ar maisto, kuris gali būti alergenas.
Jeigu žmogui jau paskirtas adrenalino automatinis švirkštiklis ir pasireiškia sunkios alerginės reakcijos požymiai, jį reikia panaudoti nedelsiant ir vis tiek kviesti greitąją pagalbą. Geriau sureaguoti per anksti, negu laukti, kol kvėpavimo takų patinimas taps pavojingas.
