Urotelinė karcinoma
Urotelinė karcinoma yra dažniausias šlapimo pūslės vėžio tipas, kylantis iš urotelio - ląstelių, išklojančių šlapimo takus nuo inkstų geldelių iki šlapimo pūslės. Laiku diagnozuota, ši liga dažnai gali būti sėkmingai gydoma, todėl svarbu žinoti pirmuosius požymius ir nedelsti kreiptis į gydytoją.
Urotelinė karcinoma (dar vadinama pereinamųjų ląstelių karcinoma) prasideda, kai urotelio ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Šis vėžys dažniausiai pažeidžia šlapimo pūslę, tačiau gali atsirasti ir inkstų geldelėse, šlapimtakiuose ar šlaplėje. Liga skirstoma į paviršinę (neinvazinę) ir invazinę formą, kai auglys įsiskverbia į gilesnius šlapimo pūslės sienelės sluoksnius. Metastazavusios formos gali plisti į limfmazgius, kaulus, kepenis ar plaučius.
- Kraujas šlapime (hematurija) - matomas plika akimi arba randamas tik mikroskopu
- Dažnas noras šlapintis be akivaizdžios priežasties
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis
- Dubens ar juosmens skausmas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Apatinių galūnių tinimas (dėl limfmazgių užspaudimo)
- Skausmas šone ar nugaroje (jei pažeisti inkstai)
Pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas - jis susijęs su maždaug puse visų urotelinių karcinomų atvejų. Cheminės medžiagos darbo vietoje (aromatiniai aminai, dažai, guma, naftos produktai) taip pat didina riziką. Lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, šlapimo akmenligė, tam tikri vaistai (pvz., ciklofosfamidas) bei ankstesnis radioterapinis gydymas dubens srityje gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Vyresnis amžius (>60 m.) ir vyriška lytis yra papildomi veiksniai.
Įtarus urotelinę karcinomą, atliekamas šlapimo tyrimas (mikroskopinis ir citologinis), kuriuo ieškoma kraujo ir vėžinių ląstelių. Pagrindinis tyrimas - cistoskopija, kai per šlaplę įvedamas plonas vamzdelis su kamera, leidžiantis apžiūrėti šlapimo pūslės vidų ir paimti biopsiją. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda įvertinti auglio išplitimą ir gretimų organų pažeidimą. Kartais naudojama intraveninė urografija arba ultragarsas.
Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir invaziškumo. Paviršiniams navikams dažnai taikoma endoskopinė rezekcija (transuretrinė rezekcija) ir po to imunoterapija Bacillus Calmette-Guérin (BCG) tirpalu, mažinančiu atsinaujinimo riziką. Invazinėms formoms gali prireikti radikalios cistektomijos (šlapimo pūslės pašalinimo) ir chemoterapijos. Spindulinė terapija taikoma, kai chirurgija neįmanoma arba pacientas jos atsisako. Naujesni gydymo metodai apima imunoterapiją (pvz., PD-1/PD-L1 inhibitorius) ir tikslinę terapiją, ypač esant metastazavusiai ligai.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą, jei pastebėjote kraujo šlapime (net jei tai buvo vienkartinis epizodas), jaučiate nuolatinį ar pasikartojantį skausmą šlapinantis, dažną šlapinimąsi be akivaizdžios priežasties ar nepaaiškinamą svorio kritimą. Šie simptomai ne visada reiškia vėžį, tačiau juos būtina išsiaiškinti kuo greičiau.
