Ūminis vidurinės ausies uždegimas
Ūminis vidurinės ausies uždegimas - tai staiga prasidedantis uždegimas už būgnelio esančioje ausies dalyje, dažniausiai pasireiškiantis ausies skausmu, karščiavimu ir pablogėjusia klausa. Ši liga ypač dažna vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Dauguma atvejų praeina be ilgalaikių pasekmių, bet svarbu atpažinti požymius, kai reikia gydytojo apžiūros ar skubesnio gydymo.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas yra infekcinis arba uždegiminis procesas vidurinėje ausyje - nedidelėje oro pripildytoje ertmėje už ausies būgnelio. Joje yra klausomieji kauliukai, perduodantys garso virpesius iš būgnelio į vidinę ausį. Kai ši ertmė užsipildo skysčiu, gleivėmis ar pūliais, būgnelis įsitempia, atsiranda skausmas, klausa laikinai susilpnėja, o kartais pakyla temperatūra. Dažniausiai ūminis vidurinės ausies uždegimas prasideda po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos - slogos, peršalimo, gripo ar nosiaryklės uždegimo. Nosiaryklę ir vidurinę ausį jungia klausomasis, arba Eustachijaus, vamzdis. Jis padeda sulyginti slėgį abipus būgnelio ir nutekinti susidariusį skystį. Kai dėl slogos ar gleivinės paburkimo šis vamzdis užanka, vidurinėje ausyje kaupiasi skystis. Tokia terpė palanki bakterijoms ar virusams daugintis. Vaikams ūminis vidurinės ausies uždegimas pasitaiko dažniau, nes jų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, siauresnis ir labiau horizontalus, todėl sekretui lengviau patekti iš nosiaryklės į ausį, o nutekėti - sunkiau. Be to, vaikų imuninė sistema dar tik bręsta, todėl jie dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis. Suaugusiesiems liga taip pat gali išsivystyti, ypač po užsitęsusios slogos, sinusito, alerginio rinito ar skrydžio metu patyrus slėgio pokyčių. Svarbu žinoti, kad ūminis vidurinės ausies uždegimas nėra tas pats, kas išorinės ausies uždegimas. Išorinės ausies uždegimas dažniau susijęs su ausies landos oda, vandeniu, mikrotraumomis ar ausų krapštukais. Ūminis vidurinės ausies uždegimas vyksta giliau - už būgnelio - todėl jo negalima patikimai įvertinti vien žiūrint į ausį iš išorės. Reikalinga otoskopija, kai gydytojas apžiūri būgnelį specialiu prietaisu.
- Staigus ausies skausmas, kuris gali būti maudžiantis, pulsuojantis ar aštrus.
- Spaudimo, pilnumo ar „užgulusios ausies“ pojūtis.
- Laikinas klausos susilpnėjimas pažeistoje ausyje.
- Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras negalavimas.
- Ūžesys ausyje, traškėjimo ar skysčio judėjimo pojūtis.
- Skausmas, stiprėjantis gulint, ryjant ar pučiant nosį.
- Kartais - galvos skausmas, dirglumas, sumažėjęs apetitas.
- Vaikas tampa neramus, dažniau verkia, sunkiau užmiega.
- Tempia, trina ar liečia ausį, nors ne visada moka parodyti, kur skauda.
- Atsisako valgyti ar gerti, nes čiulpimas ir rijimas gali didinti spaudimą ausyje.
- Karščiuoja, būna vangus arba, priešingai, labai irzlus.
- Gali atsirasti vėmimas ar viduriavimas, ypač mažiems vaikams.
- Prasčiau reaguoja į garsus, garsiau žiūri televizorių ar nepasisuka pašauktas.
- Staiga sumažėjęs ausies skausmas po stipraus spaudimo pojūčio.
- Iš ausies pasirodžiusios išskyros - skaidrios, gelsvos, pūlingos ar su kraujo priemaiša.
- Ryškesnis klausos susilpnėjimas pažeistoje pusėje.
- Nemalonus kvapas iš ausies, jei prisideda pūlinga infekcija.
Dažniausia priežastis - infekcija, prasidedanti nosiaryklėje ir per Eustachijaus vamzdį paveikianti vidurinę ausį. Iš pradžių dažnai būna virusinė sloga, peršalimas, gripas, respiracinio sincitinio viruso infekcija ar kita viršutinių kvėpavimo takų liga. Virusai sukelia gleivinės paburkimą ir sutrikdo ausies ventiliaciją. Vėliau vidurinėje ausyje gali pradėti daugintis bakterijos. Dažniausiai minimi sukėlėjai yra Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ir Moraxella catarrhalis, tačiau konkretus sukėlėjas paprastai nenustatinėjamas, nes gydymo sprendimai remiasi klinikiniu vaizdu. Riziką didina amžius - daugiausia serga vaikai nuo maždaug 6 mėnesių iki 3 metų. Dažnesni epizodai pasitaiko lankantiems darželį, nes jie dažniau susiduria su kvėpavimo takų virusais. Svarbus veiksnys yra pasyvus rūkymas: tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų gleivinę, blogina Eustachijaus vamzdžio funkciją ir silpnina vietinę apsaugą. Riziką taip pat didina maitinimas iš buteliuko gulimoje padėtyje, čiulptuko naudojimas vyresniame kūdikystės amžiuje, neišnešiotumas, imuniteto sutrikimai, gomurio nesuaugimas ar kitos anatominės nosiaryklės ypatybės. Alerginis rinitas, padidėję adenoidai, lėtinis nosies užgulimas ir sinusitas gali trukdyti normaliai vidurinės ausies ventiliacijai. Šeiminis polinkis taip pat turi reikšmės: jei tėvai ar broliai ir seserys vaikystėje dažnai sirgo ausų uždegimais, tikimybė gali būti didesnė. Sezoniškumas pastebimas aiškiai - ūminis vidurinės ausies uždegimas dažnesnis rudenį ir žiemą, kai plinta kvėpavimo takų infekcijos. Suaugusiesiems ligą gali paskatinti staigūs slėgio pokyčiai skrendant ar nardant, užsitęsusi sloga, nosies pertvaros kreivumas, alergijos ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos.
Diagnozę gydytojas dažniausiai nustato pagal nusiskundimus ir ausies apžiūrą. Svarbiausias tyrimas yra otoskopija - ausies landos ir būgnelio apžiūra otoskopu. Esant ūminiam vidurinės ausies uždegimui, būgnelis gali būti paraudęs, išgaubtas, mažiau judrus, už jo gali matytis skystis ar pūliai. Vien paraudimas dar ne visada reiškia bakterinį uždegimą: būgnelis gali parausti ir vaikui verkiant, karščiuojant ar dirginant ausies landą. Todėl gydytojui ypač svarbu įvertinti būgnelio išgaubimą, judrumą ir skysčio požymius. Kai įmanoma, atliekama pneumatinė otoskopija - į ausies landą švelniai paduodamas oro pūstelėjimas ir stebima, kaip juda būgnelis. Jei vidurinėje ausyje yra skysčio, būgnelis juda prasčiau. Tympanometrija gali padėti objektyviau įvertinti vidurinės ausies slėgį ir būgnelio judrumą, ypač kai diagnozė neaiški arba įtariamas užsitęsęs skystis už būgnelio. Klausos tyrimas, arba audiometrija, dažniau reikalingas, jei klausa susilpnėjusi ilgiau, jei ausų uždegimai kartojasi arba jei vaikas turi kalbos raidos sunkumų. Kraujo tyrimai, rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija paprastai nereikalingi esant įprastam ūminiam vidurinės ausies uždegimui. Jie svarstomi tik tada, kai eiga neįprasta, būklė sunki, įtariamos komplikacijos, imuniteto sutrikimas ar kitos ligos. Jei iš ausies teka pūliai, gydytojas gali paimti išskyrų pasėlį, ypač kai infekcija nepraeina gydant, kartojasi arba pacientas turi didesnę komplikacijų riziką. Mažiems vaikams gydytojas kartu įvertina nosiaryklę, gerklę, kvėpavimą, temperatūrą ir bendrą būklę, nes ausies uždegimas dažnai yra platesnės kvėpavimo takų infekcijos dalis.
Gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų stiprumo, būgnelio vaizdo, karščiavimo, ligos trukmės ir bendros paciento būklės. Pirmasis tikslas - sumažinti skausmą. Tam dažniausiai vartojami paracetamolis arba ibuprofenas, parenkant dozę pagal amžių ir kūno svorį. Vaikams aspirinas neskiriamas dėl Reye sindromo rizikos. Šiluma prie ausies kai kuriems žmonėms palengvina skausmą, tačiau svarbu nesikaitinti per stipriai ir nedėti karštų kompresų kūdikiams. Ne visais atvejais antibiotikai būtini iš karto. Dalis ūminio vidurinės ausies uždegimo atvejų, ypač vyresniems vaikams ir suaugusiesiems, gali pagerėti per 24-72 valandas taikant stebėjimą ir skausmo kontrolę. Gydytojas gali pasirinkti vadinamąją atidaus laukimo taktiką, jei simptomai lengvi, nėra didelio karščiavimo, vaikas pakankamai gerai jaučiasi, o šeima gali stebėti būklę ir prireikus greitai kreiptis pakartotinai. Antibiotikai dažniau skiriami mažesniems vaikams, esant stipriam ausies skausmui, aukštai temperatūrai, abipusiam uždegimui, pūliavimui iš ausies, sunkiems simptomams ar didesnei komplikacijų rizikai. Pirmo pasirinkimo antibiotikas dažnai yra amoksicilinas, jei nėra alergijos ir kitų priežasčių rinktis kitą vaistą. Kai įtariamos atsparios bakterijos, neseniai vartoti antibiotikai ar kartu yra pūlingas konjunktyvitas, gali būti skiriamas amoksicilinas su klavulano rūgštimi. Penicilinui alergiškiems pacientams gydytojas parenka alternatyvą individualiai. Labai svarbu antibiotikus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, ir nenutraukti savavališkai, net jei savijauta pagerėjo. Ausų lašai gali būti naudingi skausmui mažinti arba gydyti, jei yra būgnelio perforacija ar ausies vamzdeliai, tačiau ne visi lašai tinka, kai būgnelis prakiuręs. Todėl lašų nereikėtų rinktis savarankiškai, ypač jei iš ausies teka išskyros. Nosies dekongestantai, antihistamininiai vaistai ar kosulio ir slogos preparatai įprasto ūminio vidurinės ausies uždegimo eigos dažniausiai nepagerina, o mažiems vaikams gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Jei uždegimai kartojasi dažnai arba ilgai išlieka skystis už būgnelio ir prastėja klausa, gali prireikti ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacijos. Kai kuriems vaikams rekomenduojami timpanostominiai vamzdeliai - maži ventiliaciniai vamzdeliai būgnelyje, padedantys vidurinei ausiai vėdintis ir mažinantys skysčio kaupimąsi. Kartais vertinami ir padidėję adenoidai. Profilaktikai svarbūs paprasti, bet veiksmingi dalykai: nerūkoma aplinka, rankų higiena, žindymas kūdikystėje, skiepai pagal kalendorių, įskaitant pneumokokinę ir gripo vakciną, bei tinkamas slogos ir alerginio rinito valdymas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei ausies skausmas stiprus, trunka ilgiau kaip parą, kartu yra karščiavimas, vaikas tampa vangus, atsisako gerti arba simptomai atsirado kūdikiui iki 6 mėnesių. Mažiems vaikams ausies uždegimas gali progresuoti greičiau, todėl geriau nelaukti, jei tėvams kyla nerimas dėl vaiko būklės. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, mieguistumas, sumišimas, traukuliai, veido asimetrija ar silpnumas, stiprus galvos svaigimas, pasikartojantis vėmimas. Taip pat skubiai kreipkitės, jei patinsta, parausta ar labai skauda sritis už ausies, ausis tarsi atsikiša į priekį - tai gali būti mastoidito požymiai. Nedelskite, jei iš ausies teka pūliai ar kraujingos išskyros, ypač po stipraus skausmo epizodo, arba jei klausa ryškiai pablogėjo. Pakartotinė gydytojo apžiūra reikalinga, jei po 48-72 valandų gydymo savijauta negerėja arba blogėja, jei karščiavimas išlieka aukštas, jei skausmas grįžta baigus antibiotikus, arba jei ausų uždegimai kartojasi kelis kartus per metus. Net ir po sėkmingo gydymo už būgnelio skystis gali išlikti kelias savaites, todėl laikinas klausos prislopimas ne visada reiškia naują infekciją. Vis dėlto jei klausa neatsistato per 2-3 mėnesius, jei vaikas pradeda prasčiau kalbėti, dažnai prašo pakartoti žodžius ar sunkiau susikaupia, būtina pasitarti su gydytoju.
