Stambiųjų ląstelių plaučių karcinoma
Stambiųjų ląstelių plaučių karcinoma yra reta, tačiau labai agresyvi nesmulkialąstelinio plaučių vėžio forma. Ji greitai auga ir plinta, todėl ankstyva diagnostika bei tikslingas gydymas yra itin svarbūs. Ši liga dažniausiai siejama su rūkymu, tačiau gali pasireikšti ir nerūkantiems.
Stambiųjų ląstelių plaučių karcinoma priklauso nesmulkialąstelinių plaučių vėžių grupei, tačiau nuo kitų potipių skiriasi savo ląsteline struktūra. Mikroskopu matomos didelės, netaisyklingos formos ląstelės, kurios neturi specifinių diferenciacijos požymių. Ši karcinoma dažnai atsiranda periferinėse plaučių dalyse ir yra linkusi greitai metastazuoti į limfmazgius bei kitus organus. Dėl agresyvaus pobūdžio ji dažnai diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje.
- Nuolatinis kosulys, kuris nepraeina per kelias savaites
- Skrepliuose pastebimas kraujas
- Krūtinės skausmas, kuris stiprėja giliai kvėpuojant ar kosint
- Stiprus dusulys ir švokštimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir apetito praradimas
- Nuovargis, silpnumas ir pasikartojančios plaučių infekcijos
- Užkimimas, rijimo pasunkėjimas (jeigu navikas spaudžia stemplę)
- Karščiavimas be aiškios priežasties
- Pirštų pagalvėlių sustorėjimas (būgninių lazdelių formos)
Pagrindinė stambiųjų ląstelių plaučių karcinomos priežastis yra ilgalaikis rūkymas - tiek aktyvus, tiek pasyvus. Didelę reikšmę turi ir aplinkos veiksniai: radono dujos, asbestas, užterštas oras bei kancerogeninės medžiagos darbo vietoje. Genetinis polinkis taip pat gali didinti riziką, ypač turint pirmos eilės giminaičių, sirgusių plaučių vėžiu. Nors liga dažniausia vyresniems nei 60 metų žmonėms, pasitaiko ir jaunesniems, ypač esant papildomų rizikos veiksnių deriniui.
Įtariant stambiųjų ląstelių plaučių karcinomą, pirmiausia atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija (KT). Įtarus naviką, būtina histologinė biopsija - plonos adatos aspiracija arba bronchoskopija. Patologas mikroskopu nustato būdingas dideles ląsteles ir atmeta kitus vėžio tipus. Papildomai gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET), siekiant įvertinti ligos išplitimą.
Gydymo planas priklauso nuo vėžio stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose pagrindinis metodas yra chirurginis naviko pašalinimas (lobektomija ar pneumonektomija), dažnai derinant su chemoterapija. Pažengusiais atvejais taikoma chemoterapija, radioterapija ir tikslinė terapija (jei nustatyti atitinkami genetiniai pakitimai). Imunoterapija (pvz., pembrolizumabas) gali būti veiksminga pacientams, kurių navikas turi PD-L1 baltymo ekspresiją. Taip pat svarbūs palaikomieji gydymo būdai: skausmo kontrolė, mitybos korekcija ir kvėpavimo funkcijos palaikymas.
Būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą, jei kosulys trunka ilgiau nei tris savaites, atsiranda kraujo skrepliuose, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Taip pat reikia skubios pagalbos, kai pasireiškia stiprus dusulys, švokštimas ar užkimimas, trunkantis ilgiau nei dvi savaites. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
