Skrandžio gastroparezė
Skrandžio gastroparezė - tai būklė, kai skrandis išsituština per lėtai, nors nėra mechaninės kliūties maistui pasišalinti. Dėl to maistas užsibūna skrandyje, atsiranda pykinimas, pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, gali sutrikti mityba ir gliukozės kontrolė. Laiku atpažinus šią būklę, dažniausiai galima reikšmingai palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Skrandžio gastroparezė reiškia sulėtėjusį skrandžio judrumą. Įprastai skrandžio raumenys ritmiškai susitraukinėja, susmulkina maistą ir palaipsniui stumia jį į dvylikapirštę žarną. Kai sutrinka nervų, ypač klajoklio nervo, arba skrandžio raumenų veikla, šis procesas sulėtėja.
Svarbu tai, kad skrandžio gastroparezė nėra tas pats, kas skrandžio užsikimšimas. Atlikus tyrimus nerandama naviko, randinio susiaurėjimo ar kitos aiškios mechaninės kliūties, tačiau skrandis vis tiek dirba vangiai.
Užsilaikęs maistas gali sukelti rūgšties refliuksą, pykinimą, vėmimą, ankstyvą sotumo jausmą. Kartais skrandyje susiformuoja maisto sankaupos - bezoarai, kurie dar labiau apsunkina virškinimą. Sergant cukriniu diabetu, skrandžio gastroparezė gali lemti nenuspėjamą cukraus kiekio kraujyje svyravimą, nes maistas į žarnyną patenka nereguliariai.
- Greitas sotumo jausmas vos pradėjus valgyti
- Pilnumo, sunkumo ar spaudimo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje
- Pykinimas, ypač po valgio
- Vėmimas nesuvirškintu maistu, kartais praėjus kelioms valandoms po valgymo
- Pilvo pūtimas, raugėjimas, refliuksas ar rėmuo
- Apetito sumažėjimas
- Neplanuotas svorio kritimas
- Silpnumas, nuovargis dėl nepakankamos mitybos
- Skysčių trūkumo požymiai: troškulys, retas šlapinimasis, galvos svaigimas
- Nepastovus gliukozės kiekis kraujyje sergant diabetu
- Pasikartojantys simptomų paūmėjimai, trukdantys kasdieniam gyvenimui
Dažniausia žinoma priežastis yra cukrinis diabetas, ypač kai ilgą laiką gliukozės kiekis kraujyje būna blogai kontroliuojamas. Padidėjusi gliukozė gali pažeisti nervus, reguliuojančius skrandžio judesius.
Kitos galimos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Operacijos pilvo srityje, ypač skrandžio, stemplės ar kasos operacijos, kurių metu gali būti pažeistas klajoklis nervas.
- Kai kurie vaistai, lėtinantys virškinamojo trakto judrumą: opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, kai kurie antidepresantai, anticholinerginiai vaistai, dalis vaistų nuo diabeto, pavyzdžiui, GLP-1 receptorių agonistai.
- Virusinės infekcijos, po kurių skrandžio judrumas laikinai ar ilgiau išlieka sulėtėjęs.
- Neurologinės ligos, pavyzdžiui, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
- Jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, sisteminė sklerozė.
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai, ypač hipotirozė.
- Neaiškios kilmės atvejai, kai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta.
Skrandžio gastroparezė dažniau nustatoma moterims, tačiau ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų ryšį su valgymu, vartojamus vaistus, diabetą ar buvusias operacijas. Apžiūros metu svarbu įvertinti mitybos būklę, skysčių trūkumą, pilvo skausmingumą.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai: gliukozė, elektrolitai, inkstų funkcija, uždegimo rodikliai, skydliaukės hormonai, kartais vitaminų ir geležies atsargos.
- Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, padedanti atmesti opą, naviką, susiaurėjimą ar kitą mechaninę kliūtį.
- Pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija arba kiti vaizdiniai tyrimai, jei reikia atmesti tulžies pūslės, kasos ar žarnyno ligas.
- Skrandžio išsituštinimo scintigrafija - vienas tiksliausių tyrimų, kai vertinama, kaip greitai iš skrandžio pasišalina pažymėtas maistas.
- Kvėpavimo mėginiai arba belaidė judrumo kapsulė gali būti naudojami tam tikrose klinikose.
Diagnozė paprastai nustatoma tik tada, kai patvirtinamas sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas ir atmetama mechaninė kliūtis.
Gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą, priežastį ir bendrą sveikatos būklę. Dažnai pradedama nuo mitybos korekcijos, nes ji gali turėti didelį poveikį savijautai.
Rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis 5-6 kartus per dieną, rinktis lengviau virškinamą, mažiau riebų ir mažiau skaidulų turintį maistą. Kartais geriau toleruojami trinti patiekalai, sriubos, skysti maisto papildai. Svarbu pakankamai gerti skysčių ir vengti alkoholio, rūkymo bei gazuotų gėrimų, jei jie stiprina simptomus.
Vaistai gali būti skiriami pykinimui mažinti ir skrandžio judrumui gerinti. Gydytojas gali svarstyti prokinetikus, pavyzdžiui, metoklopramidą, domperidoną ar eritromiciną, tačiau jie turi galimų nepageidaujamų poveikių, todėl vartojami atsargiai. Taip pat gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo.
Jei priežastis susijusi su diabetu, labai svarbi kuo stabilesnė gliukozės kontrolė. Gydytojas taip pat peržiūri vartojamus vaistus ir, jei įmanoma, pakeičia tuos, kurie lėtina skrandžio veiklą.
Sunkiais atvejais gali prireikti maitinimo per zondą į plonąją žarną, skrandžio elektrinės stimuliacijos ar endoskopinių bei chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, pyloromiotomijos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei dažnai jaučiate pykinimą, ankstyvą sotumą, pilvo pilnumą po nedidelio maisto kiekio arba vemiate nesuvirškintu maistu. Ypač svarbu nedelsti, jei sergate diabetu ir pastebite nepaaiškinamus gliukozės svyravimus.
Skubios pagalbos reikia, jei:
- Negalite išlaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo.
- Atsiranda stiprus ar didėjantis pilvo skausmas.
- Vemiate krauju arba pastebite juodas, deguto spalvos išmatas.
- Ryškiai mažėja svoris, atsiranda stiprus silpnumas.
- Pasireiškia dehidratacijos požymiai: labai retas šlapinimasis, sumišimas, alpimas.
- Sergant diabetu atsiranda labai aukšta gliukozė, ketonai šlapime ar kraujyje, mieguistumas.
Tokie požymiai gali reikšti komplikacijas ar kitą pavojingą būklę, todėl reikalingas greitas medicininis įvertinimas.
