Skilvelių tachikardija
Skilvelių tachikardija - tai pavojingas širdies ritmo sutrikimas, kai impulsai kyla ne įprastoje širdies laidžiojoje sistemoje, o širdies skilveliuose. Dėl labai greito ritmo širdis gali nespėti prisipildyti krauju ir jo išstumti į organizmą, todėl žmogus gali jausti silpnumą, alpti ar net patirti staigų širdies sustojimą. Laiku atpažinta ir gydoma Skilvelių tachikardija dažnai gali būti kontroliuojama, tačiau į ją visada reikia žiūrėti rimtai.
Skilvelių tachikardija yra širdies ritmo sutrikimas, kai širdies skilveliai susitraukinėja per greitai - dažniausiai daugiau kaip 100-120 kartų per minutę, o kartais ir gerokai greičiau. Normaliai širdies ritmą valdo sinusinis mazgas, esantis prieširdžiuose, o elektrinis impulsas tvarkingai keliauja per laidžiąją sistemą į skilvelius. Sergant Skilvelių tachikardija, elektrinis aktyvumas atsiranda pačiuose skilveliuose arba sukasi ratu pažeistame širdies raumens plote.
Svarbiausia problema yra ne vien greitas pulsas. Kai skilveliai susitraukinėja pernelyg dažnai, jie nespėja prisipildyti krauju. Dėl to sumažėja kraujo kiekis, išstumiamas į smegenis, širdies raumenį, inkstus ir kitus organus. Žmogus gali pajusti staigų silpnumą, dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ar net netekti sąmonės.
Skilvelių tachikardija gali būti trumpalaikė, kai epizodas trunka kelias sekundes ir praeina savaime, arba užsitęsusi, kai ritmas tęsiasi ilgiau ir gali kelti tiesioginę grėsmę gyvybei. Ji ypač pavojinga žmonėms, sergantiems išemine širdies liga, persirgusiems miokardo infarktu, turintiems širdies nepakankamumą ar randinių širdies raumens pakitimų.
- Staigus, labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
- Stiprus širdies daužymasis krūtinėje, kakle ar gerklėje.
- Galvos svaigimas, silpnumas, aptemimas akyse.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas.
- Spaudimas, maudimas ar skausmas krūtinėje.
- Prakaitavimas, pykinimas, nerimo ar artėjančios nelaimės jausmas.
- Alpimas arba trumpalaikis sąmonės netekimas.
- Labai žemas kraujospūdis, šaltas prakaitas, blyškumas.
- Sumišimas, neaiški kalba, staigus stiprus silpnumas.
- Krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes.
- Staigus sąmonės netekimas ir nekvėpavimas - galima širdies sustojimo situacija.
- Trumpi Skilvelių tachikardijos epizodai kartais nustatomi tik atliekant elektrokardiogramą ar Holterio monitoravimą.
- Simptomų nebuvimas nereiškia, kad sutrikimas visada nepavojingas - rizika priklauso nuo širdies būklės ir ritmo sutrikimo pobūdžio.
Skilvelių tachikardija dažniausiai atsiranda tuomet, kai širdies skilvelių raumuo yra pažeistas arba jame susidaro elektriniam impulsui palanki nenormali grandinė. Viena dažniausių priežasčių - išeminė širdies liga ir persirgtas miokardo infarktas. Po infarkto širdies raumenyje gali likti randas, aplink kurį elektriniai impulsai ima sklisti netaisyklingai.
Kitos svarbios priežastys yra širdies nepakankamumas, kardiomiopatijos, širdies raumens uždegimas, įgimtos širdies ligos, vožtuvų ligos ir po širdies operacijų susiformavę pakitimai. Kai kuriems žmonėms Skilvelių tachikardija susijusi su paveldimais elektrinės širdies veiklos sutrikimais, pavyzdžiui, ilgo QT sindromu, Brugados sindromu ar katecholaminergine polimorfine skilvelių tachikardija.
Ritmo sutrikimą gali išprovokuoti ir laikini veiksniai: kalio ar magnio trūkumas kraujyje, didelis karščiavimas, dehidratacija, skydliaukės veiklos sutrikimai, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, kai kurie vaistai, ypač galintys ilginti QT intervalą. Riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas ir nepakankamai gydomos širdies ligos.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio apie simptomus, jų trukmę, provokuojančias aplinkybes, vartojamus vaistus ir turimas širdies ligas. Gydytojas įvertina pulsą, kraujospūdį, širdies ir plaučių būklę, ieško širdies nepakankamumo ar kraujotakos sutrikimo požymių.
Svarbiausias tyrimas yra elektrokardiograma. Jei Skilvelių tachikardija užfiksuojama epizodo metu, elektrokardiograma padeda nustatyti ritmo kilmę, dažnį, komplekso plotį ir pavojingus požymius. Kadangi priepuoliai gali būti trumpi ir nepastovūs, dažnai skiriamas 24-48 valandų Holterio monitoravimas arba ilgesnės trukmės širdies ritmo registratoriai.
Širdies struktūrai įvertinti atliekama echokardiografija - širdies echoskopija. Ji padeda nustatyti išstūmio frakciją, vožtuvų būklę, širdies ertmių dydį ir širdies nepakankamumo požymius. Prireikus atliekami kraujo tyrimai: elektrolitai, inkstų funkcija, skydliaukės hormonai, troponinas, uždegimo rodikliai, vaistų koncentracijos. Jei įtariama išeminė širdies liga, gali būti atliekamas krūvio mėginys, vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija arba koronarografija.
Sudėtingesniais atvejais skiriamas širdies magnetinio rezonanso tyrimas, kuris padeda pamatyti randus, uždegimą ar kardiomiopatiją. Kai reikia tiksliai nustatyti ritmo sutrikimo židinį ir planuoti intervencinį gydymą, atliekamas elektrofiziologinis tyrimas.
Gydymas priklauso nuo to, ar žmogus stabilus, kokia yra širdies būklė, ar Skilvelių tachikardija kartojasi, ir kokia jos priežastis. Jei epizodo metu krenta kraujospūdis, sutrinka sąmonė, atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar širdies nepakankamumas, būtina skubi pagalba. Tokiais atvejais gali būti atliekama elektrinė kardioversija, o širdies sustojimo metu - defibriliacija ir gaivinimas.
Vaistai parenkami individualiai. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, antiaritminiai vaistai, tokie kaip amiodaronas ar lidokainas ūmiomis situacijomis, taip pat koreguojamas kalio ir magnio kiekis. Labai svarbu gydyti pagrindinę priežastį: išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą, vožtuvų ligas, uždegimą ar hormoninius sutrikimus.
Žmonėms, kuriems yra didelė gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų rizika, gali būti implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius. Šis prietaisas nuolat stebi širdies ritmą ir, atsiradus pavojingai Skilvelių tachikardijai, gali ją nutraukti elektriniu impulsu. Jei nustatomas konkretus ritmo sutrikimo židinys arba pasikartojantys epizodai blogina gyvenimo kokybę, gali būti atliekama kateterinė abliacija.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios: nerūkyti, riboti alkoholį, vengti narkotinių medžiagų, atsargiai vartoti vaistus, galinčius veikti širdies ritmą, gydyti kraujospūdį, diabetą ir cholesterolį. Fizinio aktyvumo planas turėtų būti aptartas su gydytoju, ypač jei yra širdies nepakankamumas ar implantuotas defibriliatorius.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kartojasi širdies permušimai, staigus greitas pulsas, neaiškus galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar krūtinės diskomfortas. Ypač svarbu nedelsti, jei esate persirgę miokardo infarktu, sergate širdies nepakankamumu, kardiomiopatija ar šeimoje yra buvę staigios širdinės mirties atvejų.
Skubiąją medicinos pagalbą reikia kviesti nedelsiant, jei greitas širdies plakimas lydimas alpimo, sąmonės sutrikimo, stipraus krūtinės skausmo, ryškaus dusulio, šalto prakaito, labai didelio silpnumo ar kraujospūdžio kritimo požymių. Jei žmogus staiga netenka sąmonės, nekvėpuoja ar kvėpuoja nenormaliai, būtina kviesti pagalbą telefonu 112 ir pradėti gaivinimą, jei mokate tai atlikti.
Net jei priepuolis praėjo savaime, verta pasitarti su gydytoju. Skilvelių tachikardija gali kartotis, o tinkamas ištyrimas padeda įvertinti riziką ir parinkti priemones, kurios saugo nuo pavojingų komplikacijų.
