Sezoninis afektinis sutrikimas
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) - tai depresijos rūšis, kuri pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudens-žiemos laikotarpiu, kai mažėja saulės šviesos. Nors ši būklė gali reikšmingai paveikti jūsų savijautą, ji yra gerai gydoma, ir laiku pastebėjus simptomus galima išvengti sunkių padarinių.
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) yra nuotaikos sutrikimo forma, kuri atsiranda tam tikru metų periodu. Dažniausiai jis prasideda rudenį, tęsiasi per žiemą ir praeina pavasarį. Rečiau pasitaiko vasarinis SAS, kuris pasireiškia šiltuoju metų laiku. Sutrikimas siejamas su sumažėjusiu saulės šviesos kiekiu, kuris veikia smegenų chemiją - sumažėja serotonino kiekis, sutrinka melatonino gamyba, todėl kinta biologinis laikrodis. Tai gali sukelti depresijos simptomus, vangumą, mieguistumą, svorio padidėjimą ar sumažėjimą. Nors tiksli priežastis nėra galutinai žinoma, SAS yra laikomas biologiniu sutrikimu, kurį gali sustiprinti genetinis polinkis ir gyvenimo būdas.
- Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas net pailsėjus
- Padidėjęs miego poreikis (hipersomnija) arba sunkus kėlimasis ryte
- Potraukis angliavandeniams, ypač saldumynams ir krakmolingam maistui
- Svorio padidėjimas dėl padidėjusio apetito
- Liūdna, nerami ar tuščia nuotaika didžiąją dienos dalį
- Sumažėjęs susidomėjimas ar malonumas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Sunkumas susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją
- Socialinis atsiribojimas, noras likti vienam
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
- Didelis nerimas, panikos priepuoliai
- Fiziniai simptomai: galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampa
Tikslios sezoninio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad pagrindinį vaidmenį vaidina šviesos trūkumas. Sumažėjusi saulės šviesa gali: sutrikdyti vidinį biologinį laikrodį (cirkadinį ritmą), sumažinti serotonino kiekį smegenyse (neurotransmiteris, reguliuojantis nuotaiką) ir paveikti melatonino gamybą (hormoną, atsakingą už miegą). Rizikos veiksniai: moteriška lytis (moterys serga dažniau), jaunesnis amžius (dažniau pasireiškia 18-30 m.), šeimos istorija (depresija ar SAS), gyvenimas toli nuo pusiaujo (kuo šiauriau ar pietiau, tuo didesnė rizika), jau turima depresija ar bipolinis sutrikimas.
Sezoninio afektinio sutrikimo diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis pokalbiu su pacientu ir simptomų vertinimu. Gydytojas gali naudoti specializuotus klausimynus, pavyzdžiui, sezoninio afektinio sutrikimo vertinimo skalę (SIGH-SAD). Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant atmesti kitas depresijos priežastis, pvz., skydliaukės sutrikimus ar vitaminų trūkumą. Labai svarbu, kad simptomai kartotųsi tam tikru metų laiku mažiausiai dvejus metus ir visiškai išnyktų kitu sezonu. Gydytojas taip pat vertina, ar simptomai nėra dėl kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip lėtinė depresija, bipolinis sutrikimas.
Sezoninis afektinis sutrikimas yra gerai gydomas. Dažniausiai naudojami šie metodai: šviesos terapija (sėdėjimas prie specialios šviesos dėžutės ryte, paprastai 30 minučių per dieną), kuri padeda reguliuoti biologinį laikrodį; vaistai - antidepresantai (pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai - SSRI), ypač jei simptomai sunkūs; psichoterapija (kognityvinė-elgesio terapija, skirta keisti neigiamas mintis ir elgesį); gyvensenos pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, miego higiena, kuo daugiau laiko lauke dienos šviesoje. Kartais gydytojas gali rekomenduoti vitamino D papildus, nors jų poveikis nėra pakankamai įrodytas.
Jei pastebite, kad nuotaiką, energiją ar elgesį paveikė metų laikas - ypač kai simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ar santykiams - verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, psichiatru ar psichologu. Nedelsiant kreiptis pagalbos reikia, jei kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, stiprus vienišumo jausmas, negalėjimas atsikelti iš lovos kelias dienas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar medikamentais. Ankstyvas gydymas padeda išvengti ilgalaikių depresijos pasekmių ir pagerina gyvenimo kokybę.
