Reaktyvusis artritas
Reaktyvusis artritas - tai sąnarių uždegimas, atsirandantis po persirgtos infekcijos, dažniausiai žarnyno arba šlapimo ir lytinių takų. Nors pati infekcija dažnai jau būna praėjusi, imuninė sistema kurį laiką išlieka pernelyg aktyvi ir gali sukelti skausmą, tinimą, akių ar šlapinimosi simptomus. Laiku atpažinus ligą, daugumai žmonių pavyksta gerai suvaldyti simptomus ir išvengti ilgalaikio sąnarių pažeidimo.
Reaktyvusis artritas priklauso uždegiminių sąnarių ligų grupei, vadinamai spondiloartritais. Tai reiškia, kad uždegimas gali apimti ne tik periferinius sąnarius, pavyzdžiui, kelius, čiurnas ar pėdų pirštus, bet ir sausgyslių prisitvirtinimo vietas, stuburą, kryžkaulio ir klubakaulių sąnarius.
Svarbu suprasti vieną dalyką: Reaktyvusis artritas nėra įprasta sąnario infekcija. Sąnaryje dažniausiai nerandama gyvų bakterijų, todėl liga nelaikoma pūlingu artritu. Uždegimas kyla dėl imuninės sistemos reakcijos į anksčiau buvusią infekciją. Kitaip tariant, infekcija veikia kaip kibirkštis, o imuninė sistema po jos dar kurį laiką palaiko uždegimą.
Dažniausiai Reaktyvusis artritas prasideda praėjus 1-4 savaitėms po infekcijos. Pradinis susirgimas gali būti viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, šlapinimosi perštėjimas, išskyros iš lytinių takų arba kartais visai nepastebimi simptomai. Dėl to žmogui ne visada akivaizdu, kodėl staiga sutino kelis ar ėmė skaudėti kulną.
Tipiškai pažeidžiami keli sąnariai, dažniau apatinėse galūnėse. Uždegimas paprastai būna asimetriškas - pavyzdžiui, tinsta vienas kelis ir priešingos pusės čiurna, o ne abu sąnariai vienodai. Gali pasireikšti ir entezitas - skausmingas sausgyslių ar raiščių prisitvirtinimo vietų uždegimas, ypač Achilo sausgyslės ar pado fascijos srityje.
Kai kuriems žmonėms Reaktyvusis artritas paliečia ir kitus organus. Gali parausti akys, atsirasti šviesos baimė, odos bėrimų, burnos opelių, lytinių organų gleivinės uždegimas. Daugeliu atvejų liga trunka kelis mėnesius ir palaipsniui rimsta, tačiau daliai pacientų uždegimas užsitęsia arba kartojasi.
- Vieno ar kelių sąnarių skausmas, dažniausiai kelių, čiurnų, pėdų ar klubų srityje.
- Sąnario patinimas, šiluma, jautrumas prisilietus.
- Rytinis sąstingis, kuris pagerėja pajudėjus.
- Skausmas lipant laiptais, einant, stojantis nuo kėdės ar ilgiau pastovėjus.
- Kulno skausmas dėl Achilo sausgyslės ar pado fascijos uždegimo.
- Viso piršto patinimas, vadinamasis dešros formos pirštas.
- Apatinės nugaros dalies ar sėdmenų skausmas, ypač ramybės metu arba naktį.
- Akių paraudimas, ašarojimas, smėlio pojūtis akyse.
- Akių skausmas, šviesos baimė ar pablogėjęs matymas - tai gali rodyti rimtesnį akies uždegimą.
- Perštėjimas ar skausmas šlapinantis.
- Dažnesnis noras šlapintis.
- Išskyros iš šlaplės ar makšties.
- Skausmas dubens srityje, sėklidžių, prostatos ar gimdos kaklelio uždegimo požymiai.
- Mažos neskausmingos opelės burnoje.
- Bėrimai delnuose ar paduose, kartais primenantys žvynelinę.
- Nagų pakitimai - sustorėjimas, trapumas, įdubimai.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Nedidelis karščiavimas ar bendras negalavimas.
- Apetito sumažėjimas, rečiau - svorio kritimas, jei uždegimas užsitęsia.
- Sąnarių simptomai prasidėjo po viduriavimo, apsinuodijimo maistu ar žarnyno infekcijos.
- Prieš sąnarių skausmą buvo šlapinimosi perštėjimas ar lytinių takų infekcijos požymiai.
- Sąnarių tinimas atsirado staiga, be aiškios traumos.
- Skausmas labiau vargina ramybės metu, o pajudėjus palengvėja.
- Kartu yra akių paraudimas, kulno skausmas ar pirštų tinimas.
Reaktyvusis artritas dažniausiai išsivysto po infekcijos, kuri suaktyvina imuninę sistemą. Dažniausi sukėlėjai yra žarnyno bakterijos, tokios kaip Salmonella, Shigella, Campylobacter, Yersinia, taip pat lytiškai plintanti Chlamydia trachomatis infekcija. Rečiau panašų imuninį atsaką gali paskatinti kitos bakterinės infekcijos.
Ne kiekvienas žmogus po infekcijos suserga sąnarių uždegimu. Tam svarbi individuali imuninės sistemos reakcija ir genetinis polinkis. Vienas geriausiai žinomų rizikos veiksnių yra HLA-B27 antigenas. Jį turintiems žmonėms Reaktyvusis artritas pasireiškia dažniau, gali būti stipresnis, ilgiau trunkantis arba labiau susijęs su stuburo ir kryžkaulio sąnarių uždegimu. Vis dėlto HLA-B27 nėra diagnozė: daugybė šį antigeną turinčių žmonių niekada nesuserga, o liga gali pasireikšti ir jo neturint.
Riziką didina nesaugūs lytiniai santykiai, nauji ar keli lytiniai partneriai, anksčiau buvusios lytiškai plintančios infekcijos. Žarnyno infekcijų atveju svarbūs nepakankamai termiškai apdoroti maisto produktai, užterštas vanduo, kelionės, prasta maisto higiena.
Dažniau serga jauni ir vidutinio amžiaus suaugusieji, tačiau Reaktyvusis artritas gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Vyrams liga dažniau siejama su šlapimo ir lytinių takų infekcijomis, moterims simptomai kartais būna švelnesni arba infekcija lieka nepastebėta.
Gyvensena pati savaime paprastai nėra tiesioginė ligos priežastis, tačiau rūkymas, antsvoris, lėtinis stresas, prastas miegas ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali bloginti uždegiminių ligų eigą, lėtinti sveikimą ir didinti skausmo jautrumą.
Reaktyvusis artritas nustatomas įvertinus simptomų visumą, persirgtas infekcijas ir tyrimų rezultatus. Vieno tyrimo, kuris paprastai ir galutinai patvirtintų šią ligą, nėra, todėl gydytojui labai svarbi paciento istorija: kada prasidėjo sąnarių skausmas, ar prieš tai buvo viduriavimas, karščiavimas, šlapinimosi simptomai, lytinių takų išskyros, akių paraudimas.
Apžiūros metu gydytojas įvertina, kurie sąnariai patinę, ar jie šilti, skausmingi, ar riboti judesiai. Taip pat tikrinamos sausgyslių prisitvirtinimo vietos, pėdos, pirštai, oda, nagai, akys. Jei yra akių skausmas ar regėjimo pokyčiai, reikalinga akių gydytojo apžiūra.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis. Šie rodikliai parodo uždegimo aktyvumą, bet nėra specifiniai tik šiai ligai. Gali būti tiriamas HLA-B27 antigenas, ypač jei simptomai užsitęsia, kartojasi ar yra nugaros skausmas.
Infekcijos paieškai gali būti atliekami šlapimo tyrimai, tepinėliai ar nukleorūgščių amplifikacijos tyrimai dėl Chlamydia trachomatis ir kitų lytiškai plintančių infekcijų. Jei buvo viduriavimas, kartais atliekamas išmatų pasėlis ar molekuliniai tyrimai žarnyno bakterijoms nustatyti, nors infekcija tuo metu jau gali būti praėjusi.
Jeigu sąnarys labai patinęs, gydytojas gali atlikti sąnario punkciją - plona adata paimti sąnarinio skysčio. Tai padeda atmesti pūlingą artritą, podagrą ar kitas kristalines artropatijas. Vaizdiniai tyrimai parenkami pagal situaciją: rentgenograma gali būti naudinga užsitęsus ligai, ultragarsas padeda pamatyti sąnario skystį ir sausgyslių uždegimą, magnetinio rezonanso tomografija gali parodyti ankstyvą kryžkaulio sąnarių ar minkštųjų audinių uždegimą.
Reaktyvusis artritas gydomas atsižvelgiant į simptomų stiprumą, ligos trukmę, pažeistus organus ir tai, ar infekcija vis dar aktyvi. Gydymo tikslai yra sumažinti skausmą ir uždegimą, išlaikyti sąnarių judrumą, gydyti infekciją, jei ji nustatoma, ir neleisti ligai tapti lėtinei.
Pirmiausia dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar kiti gydytojo parinkti vaistai. Jie mažina skausmą, tinimą ir rytinį sąstingį. Šių vaistų nereikėtų vartoti nepasitarus ilgą laiką, ypač jei yra skrandžio opų, inkstų ligų, padidėjęs kraujospūdis ar vartojami kraują skystinantys vaistai.
Jei uždegimas stiprus viename ar keliuose sąnariuose, gali būti atliekama kortikosteroido injekcija į sąnarį. Tai dažnai greitai sumažina tinimą ir skausmą. Kai liga aktyvi plačiau, trumpam gali būti skiriami geriamieji kortikosteroidai, tačiau jie vartojami atsargiai ir tik gydytojui įvertinus naudą bei riziką.
Antibiotikai skiriami tada, kai nustatoma aktyvi bakterinė infekcija, ypač Chlamydia trachomatis. Tokiu atveju svarbu gydyti ir lytinį partnerį, laikytis gydytojo rekomendacijų dėl lytinių santykių pertraukos ir pakartotinių tyrimų. Jei infekcija jau praėjusi, antibiotikai ne visada sumažina sąnarių uždegimą, todėl jų skyrimas sprendžiamas individualiai.
Jei Reaktyvusis artritas užsitęsia ilgiau nei kelis mėnesius, dažnai kartojasi arba pažeidžia daug sąnarių, reumatologas gali skirti ligą modifikuojančius vaistus, pavyzdžiui, sulfasalaziną ar metotreksatą. Labai atspariais atvejais gali būti svarstomi biologiniai vaistai, veikiantys konkrečias uždegimo grandis.
Ne mažiau svarbi reabilitacija. Kineziterapija padeda išlaikyti sąnarių judesių amplitudę, stiprinti raumenis, mažinti sustingimą ir saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Ūmiu laikotarpiu patinusio sąnario nereikėtų perkrauti, bet visiškas nejudrumas taip pat nėra naudingas. Tinka švelnūs judesiai, tempimo pratimai, vėliau - palaipsniui didinamas krūvis.
Kasdienybėje padeda pakankamas miegas, rūkymo atsisakymas, svorio kontrolė, subalansuota mityba, saikingas fizinis aktyvumas. Jei skauda pėdas ar kulnus, gali praversti patogi avalynė, ortopediniai įdėklai, krūvio korekcija.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sąnarys patino, paraudo, tapo šiltas ir skausmingas, ypač jei prieš kelias savaites buvo viduriavimas, karščiavimas, šlapinimosi perštėjimas ar lytinių takų infekcijos požymiai. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei sąnarių skausmas nepraeina per kelias dienas, kartojasi arba trukdo vaikščioti, dirbti, miegoti.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga labai skauda vieną sąnarį, jis greitai tinsta, pakyla aukšta temperatūra ar jaučiatės labai blogai. Tokiu atveju būtina atmesti pūlingą sąnario infekciją, kuri yra neatidėliotina būklė.
Nedelskite, jei paraudo akis, atsirado stiprus akių skausmas, šviesos baimė, neryškus matymas ar regėjimo pablogėjimas. Tai gali būti uveitas - akies vidaus uždegimas, kuriam reikalingas greitas gydymas.
Kreipkitės į gydytoją ir tada, kai yra galimos lytiškai plintančios infekcijos požymių: išskyros, perštėjimas šlapinantis, dubens skausmas, sėklidžių skausmas, kraujavimas po lytinių santykių. Net jei simptomai lengvi, infekciją svarbu nustatyti ir gydyti, kad ji neplistų ir nesukeltų komplikacijų.
Jei Reaktyvusis artritas jau diagnozuotas, pakartotinė konsultacija reikalinga, kai vaistai nepadeda, simptomai stiprėja, atsiranda naujų bėrimų, akių požymių, nugaros skausmas naktį arba uždegimas tęsiasi ilgiau nei 3-6 mėnesius. Tokiais atvejais gali prireikti reumatologo įvertinimo ir gydymo plano keitimo.
