Prolaktinoma
Prolaktinoma yra gerybinis hipofizės navikas, gaminantis per daug hormono prolaktino. Nors žodis „navikas“ dažnai gąsdina, dauguma prolaktinomų sėkmingai gydomos vaistais, o ankstyva diagnostika padeda išvengti vaisingumo, regėjimo ir hormonų pusiausvyros sutrikimų.
Prolaktinoma - tai dažniausias hormonus gaminantis hipofizės adenomos tipas. Hipofizė yra nedidelė liauka galvos smegenų pamate, reguliuojanti daugelį hormoninių procesų organizme. Kai joje susiformuoja prolaktiną gaminančių ląstelių darinys, kraujyje padidėja prolaktino kiekis - ši būklė vadinama hiperprolaktinemija.
Prolaktinas natūraliai svarbus žindymui, tačiau jo perteklius ne nėštumo ar žindymo metu slopina lytinių hormonų gamybą. Moterims gali sutrikti ovuliacija ir mėnesinių ciklas, vyrams - mažėti testosterono kiekis, libido ir spermos kokybė.
Pagal dydį prolaktinoma skirstoma į mikroprolaktinomą, kai navikas mažesnis nei 10 mm, ir makroprolaktinomą, kai jis siekia 10 mm ar daugiau. Didesni dariniai gali spausti aplinkines struktūras, ypač regos nervų kryžmę, todėl atsiranda regėjimo sutrikimų.
- Nereguliarios, retos arba visai išnykusios mėnesinės.
- Nevaisingumas dėl sutrikusios ovuliacijos.
- Pieno išsiskyrimas iš krūtų ne nėštumo ir ne žindymo metu.
- Sumažėjęs lytinis potraukis, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai.
- Ilgainiui - kaulų retėjimas dėl sumažėjusio estrogenų kiekio.
- Sumažėjęs libido ir erekcijos sutrikimai.
- Nevaisingumas, blogesni spermos rodikliai.
- Nuovargis, raumenų masės mažėjimas, mažesnis plaukuotumas dėl testosterono stokos.
- Retais atvejais - krūtų padidėjimas ar išskyros iš spenelių.
- Galvos skausmai, ypač naujai atsiradę ar stiprėjantys.
- Regėjimo lauko susiaurėjimas, dažniausiai prastesnis matymas į šonus.
- Dvejinimasis akyse ar akių judesių sutrikimai.
- Kitų hipofizės hormonų trūkumo požymiai: silpnumas, šalčio netoleravimas, žemas kraujospūdis.
Tiksli priežastis, kodėl susiformuoja prolaktinoma, dažniausiai lieka neaiški. Daugeliu atvejų tai yra atsitiktinis vienos hipofizės ląstelės pakitimas, dėl kurio ji pradeda nekontroliuojamai daugintis ir gaminti prolaktiną.
Prolaktinoma dažniau nustatoma 20-50 metų žmonėms. Mikroprolaktinomos dažniau diagnozuojamos moterims, nes mėnesinių sutrikimai greičiau atkreipia dėmesį. Vyrams navikai neretai aptinkami vėliau, kai jie būna didesni.
Retai prolaktinoma gali būti susijusi su paveldimais endokrininiais sindromais, pavyzdžiui, daugine endokrinine neoplazija 1 tipo. Svarbu žinoti, kad padidėjęs prolaktino kiekis nebūtinai reiškia prolaktinomą: jį gali didinti nėštumas, žindymas, stresas, hipotirozė, inkstų nepakankamumas, policistinių kiaušidžių sindromas ir kai kurie vaistai, ypač antipsichotikai, antidepresantai, vaistai nuo pykinimo ar kraujospūdžio.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio apie simptomus, vartojamus vaistus, nėštumo ar žindymo galimybę, mėnesinių ciklą, lytinę funkciją ir regėjimo pokyčius. Pagrindinis tyrimas - prolaktino kiekio nustatymas kraujyje. Kartais tyrimas kartojamas, nes prolaktinas gali laikinai padidėti dėl streso, miego trūkumo ar kraujo paėmimo procedūros.
Kartu dažnai tiriami kiti rodikliai: skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH), laisvas tiroksinas, nėštumo testas, inkstų ir kepenų funkcijos tyrimai, lytiniai hormonai. Įtarus labai didelį prolaktino kiekį, laboratorija gali atlikti mėginio praskiedimą, kad būtų išvengta vadinamojo „kabliuko efekto“, kai rezultatas klaidingai atrodo mažesnis.
Jei prolaktino perteklius patvirtinamas ir nėra aiškios kitos priežasties, atliekamas hipofizės magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastu. Tai tiksliausias metodas prolaktinomos dydžiui ir padėčiai įvertinti. Esant didesniam navikui ar regėjimo nusiskundimams, atliekamas akių gydytojo regos laukų tyrimas.
Pagrindinis prolaktinomos gydymas yra dopamino agonistai - vaistai, mažinantys prolaktino gamybą ir dažnai sumažinantys patį naviką. Dažniausiai skiriamas kabergolinas, rečiau bromokriptinas. Daugumai pacientų per kelias savaites ar mėnesius normalizuojasi prolaktino kiekis, atsistato mėnesinės, pagerėja vaisingumas, lytinė funkcija ir regėjimo simptomai.
Gydymo metu svarbu reguliariai tikrinti prolaktiną, o prireikus kartoti magnetinio rezonanso tyrimą. Vaistų dozė parenkama individualiai, kad poveikis būtų geras, o šalutinių reiškinių - pykinimo, galvos svaigimo, nuovargio - būtų kuo mažiau.
Chirurginis gydymas, dažniausiai transsfenoidinė operacija per nosį, svarstomas tada, kai vaistai neveiksmingi, netoleruojami arba navikas sukelia grėsmingą spaudimą regos struktūroms. Spindulinė terapija taikoma retai, tik sudėtingais atvejais. Gyvensena naviko neišgydo, tačiau pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir kaulų tankio stebėjimas padeda mažinti ilgalaikės hormonų stokos pasekmes.
Į gydytoją verta kreiptis, jei mėnesinės tampa retos ar išnyksta, atsiranda nepaaiškinamas pieno tekėjimas iš krūtų, sunku pastoti, sumažėja lytinis potraukis, atsiranda erekcijos sutrikimų ar nuolatinis nuovargis.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga labai sustiprėja galvos skausmas, pablogėja regėjimas, atsiranda dvejinimasis akyse, sąmonės sutrikimas, stiprus pykinimas ar vėmimas. Tokie simptomai gali rodyti staigų hipofizės naviko kraujavimą arba greitą spaudimą svarbioms smegenų struktūroms. Nėštumo metu, jei anksčiau buvo nustatyta prolaktinoma, apie naujus galvos skausmus ar regėjimo pokyčius būtina nedelsiant pranešti gydytojui.
