Plokščioji kerpligė
Plokščioji kerpligė yra lėtinė uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti odą ir burnos gleivinę, rečiau - lytinių organų gleivinę, nagus ar galvos odą. Nors ji nėra užkrečiama ir neperduodama prisilietus, jos simptomai gali būti labai varginantys: niežėjimas, skausmingos burnos žaizdelės, deginimas ar ilgai išliekanti pigmentacija. Laiku atpažinus ligą ir parinkus gydymą, dažniausiai pavyksta sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų.
Plokščioji kerpligė yra imuninės sistemos sukeltas uždegimas, kai organizmo gynybinės ląstelės pradeda klaidingai atakuoti odos arba gleivinės ląsteles. Dėl to atsiranda būdingi plokšti, blizgantys, rausvai violetiniai mazgeliai ant odos arba balkšvos tinkliškos juostelės, paraudimas ir erozijos burnoje.
Dažniausiai pažeidžiamos šios sritys:
- riešų vidinė pusė, kulkšnys, blauzdos, juosmuo;
- burnos gleivinė, ypač skruostų vidus, liežuvis ir dantenos;
- lytinių organų gleivinė;
- nagai, kurie gali suplonėti, skilinėti ar deformuotis;
- galvos oda, kur uždegimas kartais pažeidžia plaukų folikulus ir gali lemti randėjantį plaukų retėjimą.
Odos forma neretai praeina per 1-2 metus, tačiau burnos, lytinių organų, nagų ar galvos odos pažeidimai gali būti ilgesni, linkę kartotis ir reikalauti nuoseklesnės priežiūros. Svarbu žinoti, kad Plokščioji kerpligė nėra infekcija, todėl ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus ir jos negalima perduoti šeimos nariams.
- Smulkūs, plokšti, blizgantys rausvai violetiniai arba melsvai violetiniai mazgeliai.
- Ryškus niežėjimas, kuris gali stiprėti vakare ar naktį.
- Bėrimai dažniausiai atsiranda simetriškai ant riešų, kulkšnių, blauzdų, juosmens ar kryžkaulio srityje.
- Ant mazgelių kartais matomos smulkios balkšvos linijos ar tinkliškas raštas.
- Sugijus bėrimams gali likti rusvos arba pilkšvos dėmės, ypač tamsesnės odos žmonėms.
- Balkšvos, nėriniuotos ar tinkliškos juostelės skruostų vidinėje pusėje.
- Dantenų paraudimas, jautrumas, kraujavimas valant dantis.
- Skausmingos erozijos ar opelės, ypač valgant aštrų, rūgštų ar karštą maistą.
- Burnos deginimo, sausumo ar tempimo pojūtis.
- Kartais liga nustatoma atsitiktinai, nes burnos pokyčiai gali būti beveik nejuntami.
- Niežėjimas, deginimas, skausmingumas ar įtrūkimai lytinių organų srityje.
- Skausmas lytinių santykių metu, gleivinės sausumas ar randėjimas.
- Nagų vagelės, skilinėjimas, plonėjimas, nago plokštelės atsiskyrimas ar deformacija.
- Galvos odos paraudimas, pleiskanojimas, skausmingumas ir plaukų retėjimas pažeistose vietose.
- Negydant galvos odos ar nagų pažeidimų, kai kurie pokyčiai gali tapti negrįžtami.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Plokščioji kerpligė, ne visada aiški. Manoma, kad svarbiausias vaidmuo tenka imuninės sistemos reakcijai: tam tikros imuninės ląstelės sukelia uždegimą odos ar gleivinės paviršiuje. Tai nėra alergija įprasta prasme ir nėra užkrečiama liga.
Galimi rizikos veiksniai ir provokuojantys veiksniai:
- amžius: dažniausiai serga suaugusieji, ypač 30-60 metų žmonės;
- paveldimas polinkis: šeimose liga pasitaiko retai, bet genetinis jautrumas gali turėti reikšmės;
- virusinės infekcijos: kai kuriose šalyse pastebimas ryšys su hepatitu C, todėl gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus;
- vaistai: kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo maliarijos, kai kurie antibiotikai ar kiti preparatai gali sukelti į Plokščiąją kerpligę panašią reakciją;
- dantų medžiagos ar dirgikliai burnoje: metalinės plombos, protezai, aštrūs dantų kraštai kartais dirgina gleivinę ir palaiko uždegimą;
- stresas: jis nėra vienintelė priežastis, tačiau gali paūminti simptomus arba apsunkinti ligos kontrolę;
- rūkymas, alkoholis, aštrus maistas ir prasta burnos higiena gali stiprinti burnos gleivinės dirginimą.
Svarbu nepulti kaltinti savęs. Plokščioji kerpligė neatsiranda dėl nešvaros, netinkamos priežiūros ar kontakto su sergančiu žmogumi. Vis dėlto dirgiklių mažinimas ir gretutinių ligų kontrolė padeda lengviau valdyti simptomus.
Diagnozė dažnai įtariama jau apžiūros metu, nes Plokščioji kerpligė turi gana būdingą vaizdą. Gydytojas dermatologas arba burnos gleivinės pažeidimų atveju odontologas, burnos chirurgas ar dermatologas įvertina bėrimų išvaizdą, jų vietą, simptomų trukmę ir galimus provokuojančius veiksnius.
Dažniausiai taikomi diagnostikos metodai:
- odos ir gleivinių apžiūra, įvertinant bėrimų formą, spalvą, išsidėstymą ir gleivinės pažeidimų pobūdį;
- dermatoskopija - neinvazinis odos tyrimas specialiu prietaisu, padedantis geriau matyti bėrimų struktūrą;
- biopsija - mažo odos ar gleivinės gabalėlio paėmimas mikroskopiniam ištyrimui. Tai ypač svarbu, jei diagnozė neaiški, yra opų, ilgai negyjančių pažeidimų ar įtariamos kitos ligos;
- histologinis tyrimas, kuris parodo būdingą uždegimo vaizdą audinyje;
- tiesioginė imunofluorescencija - specialus tyrimas, padedantis atskirti Plokščiąją kerpligę nuo kai kurių pūslinių ar autoimuninių gleivinės ligų;
- kraujo tyrimai, jei reikia įvertinti kepenų funkciją, hepatito C žymenis, uždegimo rodiklius ar pasirengti sisteminiam gydymui;
- burnos būklės įvertinimas, jei yra gleivinės pažeidimų: patikrinami dantys, plombos, protezai, dantenos ir galimi mechaniniai dirgikliai.
Kartais Plokščioji kerpligė gali priminti psoriazę, egzemą, grybelinę infekciją, leukoplakiją, autoimunines gleivinės ligas ar vaistų sukeltas reakcijas. Todėl savarankiškai nustatyti diagnozę vien pagal nuotraukas internete nėra patikima.
Gydymo tikslas - sumažinti uždegimą, niežėjimą, skausmą, pagreitinti gijimą ir apsaugoti nuo randėjimo ar gleivinės komplikacijų. Jei simptomai lengvi, kartais pakanka stebėjimo ir dirgiklių mažinimo, tačiau esant skausmingiems ar išplitusiems pažeidimams dažniausiai reikia vaistų.
Dažniausi gydymo būdai:
- vietiniai kortikosteroidai. Tai pagrindinis gydymas daugeliu atvejų. Jie gali būti tepalo, kremo, gelio, tirpalo ar burnos gleivinei skirtų formų pavidalu;
- antihistamininiai vaistai gali padėti sumažinti niežėjimą, ypač jei jis trukdo miegoti;
- vietiniai kalcineurino inhibitoriai kartais skiriami jautrioms sritims ar gleivinėms, kai kortikosteroidų vartojimą reikia riboti;
- burnos skalavimo ar tepamosios priemonės, skirtos gleivinės skausmui ir uždegimui mažinti;
- fototerapija, kai odos pažeidimai išplitę ir netinka vien vietinis gydymas;
- sisteminiai vaistai, tokie kaip geriamieji kortikosteroidai, retinoidai, imuninę reakciją veikiantys vaistai ar kiti dermatologo parinkti preparatai, gali būti reikalingi sunkiais, išplitusiais ar atspariais atvejais;
- infekcijų gydymas, jei dėl pažeistos gleivinės ar odos prisideda grybelinė ar bakterinė infekcija;
- dantų ir protezų korekcija, burnos higienos gerinimas bei dirgiklių pašalinimas, jei liga pažeidžia burną.
Kas gali padėti kasdien:
- venkite aštraus, labai rūgštaus, karšto maisto, jei skauda burną;
- rinkitės švelnią dantų pastą be stiprių dirgiklių;
- nerūkykite ir ribokite alkoholį, nes jie dirgina gleivinę ir didina burnos komplikacijų riziką;
- nekasykite bėrimų, nes traumuotose vietose gali atsirasti naujų pažeidimų;
- naudokite emolientus sausai odai, saugokite odą nuo trinties;
- laikykitės gydytojo nurodyto vaistų vartojimo režimo, nes per trumpas ar netinkamas gydymas dažnai neduoda laukiamo efekto.
Burnos Plokščioji kerpligė paprastai reikalauja ilgalaikės stebėsenos. Nedidelei daliai pacientų ilgai trunkantys eroziniai burnos gleivinės pažeidimai gali būti susiję su didesne piktybinių pakitimų rizika, todėl reguliarūs patikrinimai yra svarbi gydymo dalis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado ilgiau nei kelias savaites trunkantis niežtintis violetinis bėrimas, neaiškios burnos gleivinės dėmės, skausmingos opelės ar dantenų uždegimas, kuris nepraeina taikant įprastą priežiūrą.
Skubiau pasikonsultuokite, jei:
- burnoje yra opa, sukietėjimas, kraujuojantis ar didėjantis pažeidimas, kuris negyja ilgiau kaip 2-3 savaites;
- sunku valgyti, ryti ar kalbėti dėl skausmo burnoje;
- pažeidimai atsirado lytinių organų srityje, sukelia skausmą, kraujavimą ar randėjimą;
- pradėjo deformuotis nagai arba retėti plaukai plotais;
- bėrimas greitai plinta, labai skauda, pūliuoja ar atsiranda karščiavimas;
- simptomai prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą;
- vartojate imuninę sistemą slopinančius vaistus arba sergate liga, silpninančia imunitetą.
Nors Plokščioji kerpligė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė suvaldyti simptomus ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Susiję tyrimai su Plokščioji kerpligė
Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Tyrimų reikšmės padidėja
9Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!