Plokščialąstelinis odos vėžys
Plokščialąstelinis odos vėžys (squamous cell carcinoma) yra viena dažniausių odos vėžio formų, kylanti iš epidermio plokščiųjų ląstelių. Dažniausiai išsivysto ilgai saulės poveikio veikiamose odos vietose, tačiau gali atsirasti ir randuose bei lėtiniuose uždegimuose. Laiku nustatyta liga puikiai pagydoma, tačiau negydoma gali plisti į gilesnius audinius ir limfmazgius.
Plokščialąstelinis odos vėžys yra piktybinis navikas, prasidedantis epidermio (viršutinio odos sluoksnio) plokščiosiose ląstelėse. Šis vėžys dažniausiai atsiranda saulės ultravioletinės spinduliuotės pažeistose odos vietose - veide, ausyse, plikėje, rankų ir kojų pirštuose. Rečiau jis gali išsivystyti lėtinėse žaizdose, nudegimų randuose ar gleivinėse (burnoje, lytiniuose organuose). Skirtingai nei bazinių ląstelių vėžys, plokščialąstelinis vėžys dažniau gali metastazuoti į limfmazgius ir vidaus organus, todėl svarbi ankstyva diagnostika ir gydymas.
- Kietas, rausvas arba raudonas odos gumbelis, kuris dažnai būna žvynuotas arba šiurkštus
- Pluta arba opelė, kuri ilgai gyja, kraujuoja arba skauda
- Iškilus, karpą primenantis darinys, kartais su ištisine arona
- Raudona, pleiskanojanti dėmė, kuri laikui bėgant didėja
- Pažeidimo niežėjimas, perštėjimas ar dilgčiojimas
- Darinys, linkęs lengvai traumuotis ir kraujuoti
- Bet koks naujas odos pakitimas, kuris per kelias savaites ar mėnesius nepranyksta
Plokščialąstelinį odos vėžį dažniausiai sukelia ilgalaikė ar intensyvi ultravioletinė spinduliuotė (saulės ar soliariumų). Didžiausią riziką turi šviesiaodžiai, strazdanoti ar mėlynakiai žmonės, ypač tie, kurie dirba lauke ar dažnai lankosi saulėje be apsaugos. Taip pat riziką didina vyresnis amžius (dažniau po 50 m.), susilpnėjęs imunitetas (po organų transplantacijos, sergant ŽIV ar vartojant imunosupresantus), jonizuojančioji radiacija, lėtinės žaizdos, nudegimų randai ir žmogaus papilomos viruso (ypač 16, 18 tipų) infekcija odos ar gleivinių srityse. Paveldimi odos vėžio sindromai (pvz., pigmentinė kseroderma) taip pat ženkliai padidina riziką.
Gydytojas pirmiausia atlieka vizualinį odos apžiūrą ir dermatoskopiją - odos darinių tyrimą specialiu didinamuoju prietaisu. Įtarus plokščialąstelinį odos vėžį, būtina atlikti biopsiją - pašalinti visą ar dalį įtartino darinio ir siųsti histologiniam tyrimui. Tai leidžia patvirtinti diagnozę ir įvertinti naviko diferenciacijos laipsnį bei invazijos gylį. Jei navikas didelis, giliai įaugęs ar abejotinas, gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija) siekiant išsiaiškinti plitimą į limfmazgius ir vidaus organus.
Plokščialąstelinis odos vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu pašalinimu su sveiko audinio pakraščiu. Tai efektyvus metodas, ypač kai navikas nespėjo išplisti. Kitais atvejais taikoma: krioterapija (šalčiu naikinant paviršinius pažeidimus), lazerinė abliacija, fotodinaminė terapija, vietinis gydymas imikvimodu ar 5-fluorouracilu (tinka paviršinėms vėžinėms ląstelių atmainoms). Jei navikas didelis, agresyvus ar metastazavęs, taikoma radioterapija, sisteminė chemoterapija ar tikslinė biologinė terapija. Po gydymo būtina reguliari odos kontrolė, nes liga gali atsinaujinti.
Rekomenduojama nedelsiant kreiptis į dermatologą, jei ant odos pastebite bet kokį naują auglį, gumbelį, opelę ar dėmę, kuri per mėnesį neišnyksta, didėja, kraujuoja, skauda ar niežti. Ypač verta skubėti, jei pažeidimas atsirado saulės veikiamoje srityje, atrodo žvynuotas ar šiurkštus, arba jei anksčiau yra buvę odos vėžio atvejų. Taip pat būtina konsultuotis, jei atsiranda padidėjusių limfmazgių šalia įtartino darinio arba darinio spalva, forma ar tekstūra keičiasi. Ankstyva diagnostika išgelbsti gyvybę.
