Plaštakos rentgenas

Plaštakos rentgenas (radiografija) yra greitas ir neskausmingas diagnostinis tyrimas, naudojant rentgeno spindulius, siekiant įvertinti plaštakos kaulus, sąnarius ir minkštuosius audinius. Šis tyrimas padeda nustatyti lūžius, išnirimus, artritą ar kitus pakitimus ir yra dažniausiai atliekamas dėl traumų ar lėtinio skausmo.

Funkcija
  • Plaštakos rentgenas leidžia vizualizuoti kaulinę struktūrą - riešo, delno ir pirštų kaulus.
  • Padeda diagnozuoti lūžius, poslinkius, degeneracinius pakitimus (kaip artrozė) ir uždegiminius procesus.
Tyrimo ypatybės
  • Tai vienas dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų dėl plaštakos traumų.
  • Procedūra trunka vos kelias minutes, o spinduliuotės dozė yra labai maža.
Procedūra
  • Pacientas sėdi arba guli, o plaštaka padedama ant rentgeno plokštelės. Dažniausiai daromos dvi projekcijos - tiesioginė (delno) ir šoninė.
  • Radiologijos technologas paprašo nejudinti rankos ir sulaikyti kvėpavimą kelioms sekundėms, kol atliekamas rentgeno spindulių eksponavimas.
Pasiruošimas
  • Specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą rekomenduojama nuimti papuošalus, laikrodžius ar kitus metalinius daiktus nuo tiriamos rankos.
  • Jei pacientė yra nėščia, būtina informuoti gydytoją - rentgenas gali būti nerekomenduojamas.
Dažniausi radiniai
  • Lūžiai - aiškiai matomos kaulo vientisumo linijos, poslinkiai ar fragmentai.
  • Artritas - sąnarių plyšio susiaurėjimas, kaulų ataugos (osteofitai), erozijos.
Kiti pakitimai
  • Išnirimai - kaulų pasislinkimas iš normalios anatominės padėties.
  • Cistos, navikai ar osteoporozės požymiai (sumažėjęs kaulų tankis).
Pagrindinės indikacijos
  • Po plaštakos traumos - kritimas, smūgis, įtariamas lūžis ar išnirimas.
  • Esant lėtiniam skausmui, tinimui, judesių apribojimui ar deformacijai.
Kada kreiptis
  • Tyrimą gali paskirti šeimos gydytojas, traumatologas ortopedas ar reumatologas.
  • Dažnai atliekamas skubios pagalbos skyriuose dėl ūmių traumų.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja