Paragripo infekcija
Paragripo infekcija - ūminė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia paragripo virusai. Ji dažniausiai pasireiškia lengvu peršalimu, bet kūdikiams ir mažiems vaikams gali sukelti sunkų obstrukcinį laringitą (vadinamąjį „šunų lojimo“ kosulį). Suprasti šios ligos eigą ir simptomus svarbu, kad laiku atpažintumėte pavojingas komplikacijas.
Paragripo infekcija yra virusinė kvėpavimo sistemos liga, kurią sukelia keturi skirtingi paragripo virusų tipai (HPIV-1, HPIV-2, HPIV-3, HPIV-4). Šie virusai pažeidžia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gleivinę - nuo nosies ir ryklės iki bronchų ir plaučių. Pirmųjų dviejų tipų infekcijos dažniau sukelia laringotracheobronchitą (krupo sindromą), o trečiasis tipas - bronchiolitą ir pneumoniją. Virusas plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar per užterštus paviršius. Inkubacinis laikotarpis trunka 2-6 dienas. Nors dažniausiai sveikstantis pacientas pasveiksta be pasekmių, mažiems vaikams, žmonėms su silpna imunine sistema ir vyresnio amžiaus asmenims gresia sunkesnė ligos eiga.
- Sloga ir nosies užgulimas
- Kosulys (sausas, pamažu pereinantis į šlapią)
- Gerklės skausmas ir užkimimas
- Nedidelis karščiavimas (iki 38,5 °C)
- Čiaudulys, galvos skausmas
- Staigus, lojantis kosulys (krupo sindromas)
- Įkvėpimo stridoras - švokštimas įkvepiant
- Didelis karščiavimas (virš 39 °C)
- Pasunkėjęs kvėpavimas, šnervių pūtimas
- Melsvas lūpų ar odos atspalvis (cianozė) - skubi pagalba
Paragripo infekciją sukelia keturi tipai žmogaus paragripo virusų (HPIV), priklausančių paramiksovirusų šeimai. Užsikrečiama per tiesioginį sąlytį su užkrėstomis seilių lašeliais arba per užterštus daiktus (pavyzdžiui, žaislus, durų rankenas). Rizika susirgti didesnė šiais atvejais: amžius iki 5 metų (ypač 6-24 mėnesių), lankymas vaikų darželyje ar mokykloje, silpna imuninė sistema (pavyzdžiui, dėl imunosupresinių vaistų ar lėtinių ligų), rudeniniai-žiemos mėnesiai. Taip pat liga dažnesnė peršalimo sezono metu, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
Gydytojas paragripo infekciją dažniausiai diagnozuoja remdamasis klinikiniu vaizdu ir simptomais - ypač jei vaikui pasireiškia tipiškas lojantis kosulys ir stridoras. Tiksliai patvirtinti virusą galima laboratoriniais tyrimais: imamas nosiaryklės tepinėlis, atliekama greitoji antigenų testavimo arba PGR (polimerazės grandininės reakcijos) analizė. Sunkesniais atvejais gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant įvertinti plaučių uždegimą. Diferencinė diagnostika svarbi norint atskirti paragripą nuo gripas, RSV infekcijos, rinoviruso ar bakterinio laringito.
Specifinio antivirusinio gydymo nuo paragripo nėra - terapija yra simptominė ir palaikomoji. Lengvos formos gydomos namuose: poilsis, gausus skysčių vartojimas, drėkinamas oras (ypač naktį esant krupo sindromui), karščiavimą mažinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas). Sunkesniam krupo sindromui gydyti ligoninėje taikomi inhaliuojamieji kortikosteroidai (pavyzdžiui, deksametazonas), adrenalino inhaliacijos, deguonies terapija. Esant bakterinei superinfekcijai (vidurinės ausies uždegimui, plaučių uždegimui) skiriami antibiotikai. Svarbu vengti aspirino vaikams dėl Reye sindromo rizikos.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: vaikui atsiranda intensyvus, lojantis kosulys, pablogėja kvėpavimas (vargsta kvėpuoti, girdimas švokštimas), temperatūra pakyla virš 39 °C ir nemažėja nuo karščiavimą mažinančių vaistų, vaikas tampa vangus, atsisako gerti, oda ar lūpos pamėlynuoja (cianozė). Taip pat būtina konsultacija, jei kūdikiui iki 3 mėnesių pasireiškia bet koks kvėpavimo takų infekcijos požymis arba jei naminiai gydymo metodai neduoda palengvėjimo per 2-3 dienas. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
