Monocitozė
Monocitozė - tai būklė, kai kraujyje padaugėja monocitų - baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir pašalinių medžiagų. Nors monocitozė pati savaime nėra liga, ji dažnai rodo, kad organizme vyksta uždegiminis procesas, infekcija ar kita sveikatos problema. Laiku nustatyta priežastis leidžia veiksmingai suvaldyti pagrindinę ligą.
Monocitozė - tai padidėjęs monocitų kiekis periferiniame kraujyje. Monocitai yra imuninės sistemos ląstelės, kurios padeda naikinti bakterijas, virusus, grybelius ir šalinti negyvas ląsteles. Normalus monocitų kiekis sudaro apie 2-8 % visų baltųjų kraujo ląstelių. Kai šis rodiklis viršija 0,8 × 10^9/l, kalbama apie monocitozę. Ši būklė gali būti laikina (pvz., ūmios infekcijos metu) arba lėtinė, susijusi su kaulų čiulpų ar autoimuninėmis ligomis. Monocitozė dažniausiai nustatoma atlikus bendrą kraujo tyrimą.
- Monocitozė dažnai neturi specifinių simptomų ir nustatoma atsitiktinai.
- Pagrindiniai simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties: karščiavimas, nuovargis, silpnumas.
- Ilgalaikė monocitozė gali lydėti lėtinį uždegimą, dėl kurio gali skaudėti sąnarius, atsirasti odos bėrimų ar padidėti limfmazgiai.
- Sunkesniais atvejais, pvz., sergant leukemija, gali pasireikšti kraujavimas, dažnos infekcijos ar kaulų skausmai.
Monocitozę gali sukelti įvairios priežastys: infekcijos (tuberkuliozė, sifilis, bruceliozė, virusinės infekcijos), autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė), uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), kraujo ligos (mielodisplazinis sindromas, lėtinė mielomonocitinė leukemija), piktybiniai navikai, gydymas kortikosteroidais, blužnies pašalinimas, streso reakcijos. Rizikos veiksniams priskiriama paveldimumas (šeiminė polinkis), amžius (vyresni suaugusieji), imunosupresija.
Diagnozė pradedama nuo bendro kraujo tyrimo, kuris parodo monocitų skaičių. Jei monocitozė nustatoma, atliekami papildomi tyrimai: leukocitų formulė, uždegimo žymenų (CRP, feritino) nustatymas, mikrobiologiniai tyrimai (kraujo pasėlis, serologiniai tyrimai), autoimuninių žymenų tyrimai (ANA, RF). Esant įtarimui dėl kraujo ligų, atliekama kaulų čiulpų biopsija, citogenetiniai tyrimai, molekuliniai genetiniai tyrimai. Vaizdiniai tyrimai (rentgenas, kompiuterinė tomografija, ultragarsas) padeda įvertinti limfmazgius, blužnį ar kitus organus.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties: infekcijos gydomos antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, autoimuninės ligos - imunosupresantais (gliukokortikoidais, citostatikais), kraujo ligos - chemoterapija, tiksliniais vaistais (pvz., azacitidinas) ar kamieninių ląstelių transplantacija. Jei monocitozė yra laikina ir nėra susijusi su sunkia liga, gydyti nereikia. Gyvenimo būdo pokyčiai - sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso mažinimas - gali padėti palaikyti imuninę sistemą.
Jei bendrame kraujo tyrime nustatyta monocitozė, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų išsiaiškinta priežastis. Skubiai kreiptis reikia, jei kartu pasireiškia karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis silpnumas, kraujavimas ar mėlynės be aiškios priežasties, padidėję limfmazgiai ar blužnis. Šie simptomai gali rodyti rimtą pagrindinę ligą, pvz., leukemiją ar lėtinę infekciją.
